Po žiemos sezono, kai atsivalgome citrusinių vaisių, vis labiau išsiilgstame sveikų ir gardžių obuolių. Pastebima, kad daliai pirkėjų parūpo ne tik įvairovė, tačiau ir pasibaigusios obuolių atsargos - šiuos vaisius į krepšelius ėmė krauti dideliais kiekiais.
Obuolių populiarumas ir nauda
Apie obuolių naudą žmogaus organizmui yra girdėjęs kone kiekvienas, juk ne veltui sakoma, kad „vienas obuolys per dieną - sveiką padaro kiekvieną“. Šiame daugumos lietuvių pamėgtame vaisiuje yra gausu flavonoidų, vitaminų A, E, C, B1 bei B6, taip pat magnio, fosforo, kalio, kalcio.
Kad obuoliai iš tiesų yra pamėgti šalies gyventojų, pastebima, kad per metus prekybos tinklo parduotuvėse jų pirkėjai nuperka beveik 8 tūkst. tonų. Savo populiarumu šie vaisiai pirkėjų krepšelyje nusileidžia tik bananams ir citrusams. Baigiantis žiemai, o ypač kovo mėnesį, obuolių paklausa ūgteli daugiau nei trečdaliu.
Prekybos tinklo asortimente ištisus metus pirkėjai gali rasti apie 10 skirtingų rūšių obuolių, kurie atkeliauja iš įvairiausių šalių tiekėjų. Šie vaisiai į parduotuvių lentynas atkeliauja iš vietinių ūkių, kaimyninės Lenkijos sodų, o kai kurios rūšys atvyksta net ir iš Italijos ūkių.
Vertingos obuolių medžiagos - odelėje
Pagrindinė geroji obuolių savybė yra ta, kad šie vaisiai - itin turtingi skaidulomis, kurios yra būtinos norint palaikyti gerą žmogaus organizmo veiklą. Pakankamas skaidulų kiekis stiprina imuninę sistemą, gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, nutukimo rizikas, taip pat padėti sumažinti cholesterolį bei gliukozės koncentraciją kraujyje.
Didelė dalis vertingų šio vaisiaus medžiagų yra susikaupusios obuolių odelėje, kurią esame linkę nulupti, baimindamiesi, kad kartu su odele galime suvalgyti ir organizmui nenaudingų medžiagų, naudojamų saugant obuolius nuo kenkėjų.
Parsinešus obuolius iš parduotuvės juos reikėtų 15 minučių pamirkyti vandens ir sodos tirpale - į vieną litrą vandens reikia įberti šaukštą valgomosios sodos ir gerai išmaišyti. Šis tirpalas padeda atsikratyti pesticidų bei nereikalingų medžiagų, saugančių vaisius nuo sugedimo, pažeidimų. Tokiu būdu rekomenduojama plauti visus vaisius, kuriuos parsinešate iš parduotuvės.
Obuolius laikykite vėsioje, tamsioje vietoje, atokiai nuo tiesioginių saulės spindulių - tam puikiai tinka vaisiams bei daržovėms skirta lentyna šaldytuve. Šaltis lėtina nokimo procesą, tad taip laikomi jie ilgiau išliks puikaus skonio, nepraras maistingų savybių, tad ir mėgautis jais galėsite ilgiau.
Kiek obuolių galima suvalgyti per dieną?
Kaip ir valgant kitus saldžius vaisius, taip ir mėgaujantis traškiais, organizmui palankiais obuoliais, svarbiausia yra saikas. Nors šiuose vaisiuose esančios skaidulos yra būtinos organizmo gerovei, vienu kartu suvalgyta per didelė jų dozė gali sukelti nemalonius pojūčius žarnyne. Pavyzdžiui, pilvo pūtimą, raižantį skausmą ar viduriavimą.
2-3 obuoliai per dieną yra pats tas. Nepamirškime, kad obuoliuose yra ir nemažas cukraus kiekis - tai dar viena priežastis, kodėl juos, kaip ir daugumą kitų vaisių, reikėtų valgyti saikingai ir geriau pirmoje dienos pusėje. O kad cukraus lygis kraujyje išliktų stabilus, obuolius reikėtų derinti su baltymais ir riebalais, pavyzdžiui, riešutų sviestu - tai bus puikus, subalansuotas užkandis.
Skaniu bei maistingu užkandžiu gali tapti ir iškepti obuoliai - jie lengviau virškinami, tad tiks net tiems, kurie serga virškinimo sistemos ligomis ar vargsta su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Obuolius apdorojant termiškai, juose sumažėja vitamino C kiekis, tačiau išlieka daug skaidulų bei mineralų.
Ar visada reikia valgyti su odele?
Obuoliai tinka ne visiems. Obuolio žievelėje ir iškart po ja esančios naudingosios medžiagos šiek tiek skiriasi priklausomai nuo obuolio spalvos. Jei visgi valgote vien obuolius (ko tikrai nereikėtų daryti), rinkitės juos skirtingų spalvų.
Jei nulupame obuolio odelę, didelę dalį naudingų medžiagų tiesiog išmetame. Tačiau obuolys kai kuriems žmonėms sukelia rūgštingumą, tad jie, kaip pastebima praktikoje, jų turi atsisakyti. Tačiau nulupus odelę situacija pasitaiso. Vaisiaus odelėje yra daug netirpių skaidulų, tad tiems, kurie turi virškinimo bėdų, odelė gali sudirginti skrandį.
Pavasarėjant, kai valgome rudenį skintus obuolius, patariama atkreipti dėmesį į odelę, ar ji ne pavytusi. Jei žievelė nelabai skani, tai nekankinkite savęs ją kramtydami vien todėl, kad ji esą labai sveika. Galiausiai, natūralu, kad išorėje chemikalų yra daugiau. Tai galioja visiems vaisiams. Tačiau ne visais atvejais visi vaisiai ir daržovės yra apdorojami cheminėmis priemonėmis. Jei turite pasirinkimą, visada pirmenybę teikite mamos, močiutės sodo vaisiams. Tačiau kad ir iš kur jie būtų, visada obuolius gerai nuplaukite po šiltu vandeniu.
Obuolių spalva ir veislės
Nėra didelio skirtumo, obuolys žalias ar raudonas. Svarbiausia - kad jis būtų be pažeidimų, švariai nuplautas, nereikėtų bijoti ir blizgios odelės.
Galime ne tik pasirinkti vis kitą obuolių rūšį ieškant saldesnių, rūgštesnių, sultingesnių ar mažiau sultingų, bet ir kaitalioti jų vartojimo būdą: valgyti žalius, keptus, raugintus ar džiovintus obuolius, gerti jų sultis.
Žaliųjų obuolių savybės
- Mažina astmos riziką dėl flavonoidų.
- Sumažina trombų susidarymą dėl rutino.
- Gerina virškinimo procesus ir medžiagų apykaitą, padeda sulieknėti.
- Palaiko sveikus kaulus dėl kalio, vitamino K ir kalcio.
- Gerina regėjimą.
- Mažiau cukraus ir daugiau ląstelienos, todėl tinka diabetikams.
Obuoliai liaudies medicinoje ir kulinarijoje
Miškinės obelys mūsų regione auga ir naudojamos maistui bent jau nuo neolito laikotarpio. Archeologinių kasinėjimų metu Nidos senovės gyvenvietėje, vieno iš gyvenamųjų pastatų priestate, aptikta perskeltų į dvi dalis, džiovintų miškinės obels (malus sylvestris) vaisių atsargos. Ši gyvenvietė datuojama laikotarpiu prieš 3500-2400 metų (vyrauja 2700- 2500 metų amžiaus radiniai).
XV-XVI amžių dokumentuose fiksuota dvejopa obuolių valgymo tradicija: vieni jų, prastesni naudoti patiekalų gamybai, o kiti - desertui. Pirmieji parduodant buvo matuojami indais (pavyzdžiui, krepšiais), o antrieji - vienetais.
Humoraline prasme obuoliai buvo savotiškas iššūkis. Dėl jų skonių įvairovės, jiems buvo priskiriami skirtingi humoraliniai poveikiai. Buvo rašoma, kad savo prigimtimi - iš esmės - jie vėsūs ir drėgni. Tačiau rūgštūs obuoliai turi kur kas daugiau humoralinio sausumo nei saldūs. Gydymui naudoti ne tik vaisiai, bet ir obelų žiedai, lapai bei ūgliai.
Marcinas iš Užendovo (Marcin z Urzędowa) savo 1595 metų „Herbariume“ rašė, kad obuoliai turi sutraukiantį poveikį, naudingi širdžiai ir galvai, sausumui iš plaučių šalinti po sužeidimų, taip pat - bailiems žmonėms. Dėl savybės apsunkinti skrandį, rekomenduota obuolius geriau vartoti virtus ar keptus (geriausia - su imbieru), ne žalius. Medicininiais tikslais neretai buvo naudojamas obuolių sirupas, virtas iš sulčių su cukrumi. Tuo atveju, kuomet obuoliai vartojami švieži, rekomenduota valgyti juos po pietų ar pietų pabaigoje. Ir dar, būtinai reikėjo žiūrėti pagal asmenines žmogaus savybes.
Receptai iš laukinių obuolių
Seniausi receptai yra tie, kuriuose obuoliai yra pagrindinis ir, neretai, vienintelis ingredientas. Pirmiausia - džiovinti obuoliukai. Dar vienas senovinis receptas būtų obuolių giros. Savo krašte nesukūrėme sidro, gaminamo iš obuolių sulčių, kultūros. Pas mus jo gastronominę nišą buvo užėmusi obuolių gira, gaminta tiek iš šviežių, tiek iš džiovintų obuolių.
Lietuviška obuolių gira
Rankraštinis lietuviškos obuolių giros receptas, datuojamas 1594 metais: „…į duonkubilį, kur tešlą raugina, pilti šiltą vandenį, tada kriaušaites, obuoliukus sukapotus ar supjaustytus dėti į kubiliuką, ir sudėti pusę kubiliuko, tada šiltą virintą vandenį pilti į kubiliuką iki viršaus, o pripylus gerai uždaryti, kad garas neįšeitų, ir kai nusistovi ir bus gera gira, pagal poreikį gerti…“.
Džiovintų obuolių gira
Panašų (tik džiovintų) obuolių giros receptą pirmojoje gastronomijos knygoje lietuvių kalba („Lietuvos gaspadinė“), 1893 metais aprašė ir Liudvika Didžiulienė-Žmona: „..kaip tik obuoliai pradeda kristi, reikia juos rankioti ir supjaustant džiovinti per dvi dienas o paskui pečiuje. Iš tokių obuolių esti labai gera gira, sutaisoma tokiu budu: ant trijų svarų džiovintų obuolių, užpilti užvirinto vandens šešis gorčius ir uždengus palaikyti parą; paskui, supylus katilan su tirštimais, pavirinti bent adyną; nukaltus išpilti gražun ąžuolinin kubiliukan ir praaušinti; tada, pridėjus dvejatą stikliukų mielių, palaikius dar dieną, iškošti ir supilstyti buteliuosna ir, užkamšius gerai, apleisti sakais. Laikyti šaltai, iki reiks gerti…“.
Obuolių konservavimas rusėnišku būdu
Įdomus Annos Ciundzievickos XIX amžiaus viduryje surašytas obuolių (taip pat ir kriaušių) senovinis konservavimo receptas - rusėnišku būdu: „…švarius, sveikus, nesudaužytus, puikiausius vaisius sudėti į dešimties gorčių talpos statinaitę, perklojant dašiu ir mėtomis taip, kad obuolių sluoksniai nesiliestų vieni su kitais. Atskirai paimti po saują grikių, kviečių ir miežių miltų ir užplikyti juos verdančiu upės vandeniu mediniame, nesmaluotame inde, gerai išmaišant. Vandens turi būti tiek, kiek vaisių užpylimui reikia. Kai viskas nusistoja, vandenį per sietą reikia supilti į statinaitę su vaisiais, uždengti dangteliu ir apvaliu, smėlio pripildytu maišeliu prislėgti taip, kad oras nepatektų….“. Laikyti rūsyje, saugojant, kad nesušaltų. Anot autorės, tokiu būdu obuolius galima išlaikyti iki Velykų.
Obuolių sūris
Seniausius patiekalo receptus užrašė XVII amžiaus Radvilų virėjas. Jo užrašuose rasime net du cidonijų sūrio receptus, bet vieno recepto pabaigoje priduriama, kad „…tokį pat sūrį galima ir iš obuolių gaminti…“.
Vaismedžių metų arbata
Anksti pavasarį pradedame rinkti šakeles su brinkstančiais pumpurais, nupjaustome nuo jų žievę ir pumpurus ir gerai išdžioviname, o tada supjaustome ar sukarpome mažais gabaliukais. Gegužės mėnesį renkame žiedus ir jaunus lapelius - tik labai atsakingai, ne visą žiedyną, o kelis žiedus iš jo. Taip nepakenksime, o tik padėsime vaismedžiui užauginti didesnius vaisius. Žiedus ir lapelius džioviname pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje, kad išliktų kvapnūs ir gražūs. Medžiams nužydėjus renkami kietesni lapai fermentavimui. Rudeniop renkami ir džiovinami vaisiai - galima pasidžiovinti ne visai sunokusių obuoliukų, kad arbata būtų rūgštesnė ir kartesnė. O vėliau jau sunokusių ir pajuodusiu vidumi, kad suteikti saldumo. Obuoliukai ir kriaušaitės pjaustomi plonomis skiltelėmis ir džiovinami elektrinėse džiovyklėse arba nekarštose orkaitėse pravėrus dureles. Visi arbatos komponentai sumaišomi kelias savaites prieš Kalėdas, kad spėtų pastovėti ir subręsti skonis, išpilstomi į popierinius ar lininius maišelius ir dovanojami šventėms.
Laukinių vaisių ir uogų vokeliai kepti ant laužo
Reikės visokių rudeninių sodų gėrybių - obuolių, kriaušių, slyvų, šermukšnių, galima įdėti šiek tiek lazdyno riešutų, bruknių, net moliūgo gabalėlių. Vaisius supjaustome gabalais - obuolius ir kriaušes skiltelėmis, slyvas puselėmis, moliūgus kubeliais, uogas nurenkame nuo kotelių, viską sumaišome dubenyje, pabarstome rudu cukrumi ir džiovintos baltos duonos trupiniais, įdedame truputį sviesto ir mažą žiupsnelį druskos. Vaisių mišinį dedame į paruoštus vokelius iš folijos arba pergamentinio popieriaus ir kepame ant žarijų kol pradės čirkšti sultys.
Rauginti laukiniai obuoliai
Reikės: Kietų rūgščių obuolių, keletą juodųjų serbentų ir vyšnių lapelių, vandens ir druskos (30 gr druskos 1 l vandens). Obuolius nuplauname, didesnius galima perpjauti per pusę, mažesnius raugti nepjaustytus. Sudedame į rauginimo indą, įdedame lapelius ir užpilame sūrymu. Paliekame kambario temperatūroje apie porą savaičių, vėliau nešame į vėsią vietą.
5 priežastys, kodėl verta valgyti obuolius
- Saugo nuo vėžio. Obuoliai sukaupia daug flavonoidų ir polifenolinių junginių, kurie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu.
- Saugo kaulus. Nuo osteoporozės vystymosi gali apsaugoti ir padidinti kaulų tankį obuoliuose randamas floridzinas.
- Mažina cholesterolį. Kasdien valgydami obuolius sumažinsite blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
- Sveika skydliaukė. Žmogaus sveikatai naudingas ne tik pats obuolys, bet ir jo sėklos, kuriose yra daug jodo.
- Padės sulieknėti. Obuoliai visiškai „neina į kūną“ ir net slopina alkio jausmą.
Obuolių "spurgos" receptas
Reikės:
- 2 vnt. obuolių
- 2 šaukštų žemės riešutų kremo
- 1 vnt. banano
- 2 šaukštelių šokolado padažo
- 2 šaukštų graikiško jogurto be priedų
- 10 vnt šilauogių
- 2 šaukštelių granolos
- 2 šaukštų šokolado ir riešutų kremo
- 5 vnt. braškių
- 2 šaukštelių kokosų drožlių
Kaip gaminti:
Obuolius supjaustykite maždaug 1 cm storio griežinėliais ir išimkite šerdį. 2 riekeles ištepkite žemės riešutų kremu.
Keptų obuolių su migdolais, karameliniu padažu ir ledais receptas
Obuoliams reikės:
- 200 g migdolų
- 50 g kambario temperatūros sviesto
- 2 vnt. kiaušinių trynių
- 3 vnt. didelių obuolių
Karameliniam padažui reikės:
- 100 g cukraus
- 100 ml plakamosios grietinėlės
- 100 ml agavų sirupo
Patiekimui reikės:
- Vanilinių ledų pagal skonį
- Purškiamos grietinėlės pagal skonį
Gaminimo eiga:
- Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C temperatūros.
- Sumaišykite migdolus, sviestą ir kiaušinio trynį.
- Padalinkite ir išimkite šerdis iš obuolių. Sudėkite juos į orkaitei tinkamą formą prapjautu paviršiumi į viršų. Šerdies ertmę užpildykite migdolų mase.
- Įdėkite skardą į orkaitę 20 minučių arba tol, kol migdolų masė įgaus gražią spalvą.
- Sumaišykite cukrų, grietinėlę ir sirupą plačiame puode storu dugnu. Gerai užvirinkite mišinį, kol temperatūra bus 115 °C.
- Patiekite obuolius su karštu karameliniu padažu ir ledais ar plakta grietinėle.
Obuolių nauda: apibendrinanti lentelė
| Privalumas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Saugo nuo vėžio | Dėl flavonoidų ir polifenolinių junginių |
| Stiprina kaulus | Dėl floridzino |
| Mažina cholesterolį | Dėl pektinų ir skaidulų |
| Gerina skydliaukės veiklą | Dėl jodo esančio sėklose |
| Padeda lieknėti | Dėl fruktozės ir skaidulų |