Jau vien tas faktas gali supykinti, bet natūralu susimąstyti: kas atsitinka suvalgius pelėsį? Ar suvalgius supelijusio maisto galima susirgti? O gal tai jokia problema?
Kas atsitinka, jei suvalgote pelėsį?
Tai tikrai priklauso nuo daugybės aplinkybių. „Daugelyje maisto produktų, šviežių produktų, natūraliai atsiranda pelėsių sporų - mūsų maistas ir lėkštės tampa ore lakiojančio pelėsio poilsio vieta“, - sako Benjaminas Chapmanas, mokslų daktaras, profesorius ir maisto saugos specialistas iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto.
„Jei braškės ar avietės per ilgai pastovi kambario temperatūroje, ant jų dažnai atsiranda pelėsio požymių. Pelėsio sporos dažniausiai pateko iš aplinkos nuimant derlių, todėl manau, kad pelėsio vartojimas yra kasdienis dalykas“, - įvertino jis.
Pelėsiai tinkamoje aplinkoje gali daugintis ir sugadinti produktą, o jūs dėl to susirgti, sako B.Chapmanas. Kai kada dėl pelėsių jus gali supykinti, gali kamuoti vėmimas, sako Darinas Detwileris, knygos „Maisto sauga: praeitis, dabartis ir prognozės“ autorius. „Tai tiesiog natūralus organizmo būdas bandyti pašalinti pelėsį“, - pridūrė jis.
Ar saugu valgyti pelėsį?
Kai kurie pelėsiai gamina mikotoksinus ant tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, kukurūzų, kviečių ir žemės riešutų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, mikotoksinai yra toksiški junginiai, kuriuos natūraliai išskiria tam tikros rūšies grybai. Mikotoksinai gali sukelti pykinimą, vėmimą, gali ilgai „tampyti“ skrandį, pažymi B.Chapmanas.
„Mikotoksinų dauginimasis ant maisto produktų dėl pelėsių iki šiol nėra gerai ištirtas, todėl saugos rekomendacijos yra gana konservatyvios“, - sako Abby Snyder, Kornelio žemės ūkio ir gyvosios gamtos mokslų koledžo maisto mokslų docentė. Mikotoksinai yra atsparūs karščiui, o tai reiškia, kad produktą išvirus jie nebus sunaikinti. „Taip pat sunku atskirti pelėsius, kurie išskiria mikotoksinus, tik pažvelgus į juos“, - pridūrė mokslininkė.
Ką daryti, jei ant maisto produkto atsirado pelėsis?
Todėl jei tikrai norite suvalgyti produktą, ant kurio atsirado pelėsio, rekomenduojama išpjauti supelijusias mėsos, sūrių ir daržovių dalis. Jei tai kietas produktas, negailėkite pašalinti pažeistos dalies, nupjaukite bent keletą centimetrų nuo pažeistos vietos. Minkštesnius produktus, į kuriuos įsimetė pelėsis, iš viso patariama išmesti.
Alergija penicilinui
Bet jei turite alergiją penicilinui, smarkiai rizikuojate valgydami ką nors supelijusio. B.Chapmanas pacitavo atvejį, kai asmeniui, turinčiam alergiją penicilinui ir suvalgiusiam blynų, iškeptų iš pelėsiais apkrėsto mišinio, pasireiškė anafilaksija - gyvybei pavojinga alerginė reakcija.
Jeigu žinote, kad suvalgėte ką nors supelijusio ir po to ilgai pykina, vemiate, rekomenduojama kreiptis į medikus. Jie gali skirti vaistų vėmimui ar viduriavimui sukelti, kad padėtų išplauti organizmą.
Taigi, kai kitą kartą namuose užtiksite supelijusį produktą, geriausia jį išmesti.
Pelėsis ant duonos: ką reikia žinoti?
FOTO: Taip tikriausiai yra nutikę ir jums: atidarote tik vakar pirktos duonos maišelį, o ant pirmos riekės jau matote melsvus pūkuotus taškus - duona supelijo. Tačiau juk mus mokė, kad maisto švaistyti nevalia, o pelėsis tai dar ne pasaulio pabaiga, todėl dėmę galima tiesiog nupjauti. Bet ar taip elgtis protinga? Mokslininkai teigia, kad dažnai taip darydami apie šį tą nepagalvojame.
Visų pirma reikia pagalvoti, ką bandome pasiekti išpjaudami papelijusią duonos vietą: ar bandome pašalinti sveikatai žalingą pelėsį, ar tiesiog jo nenorime matyti. Prie sveikatos dar grįšime, o štai pelėsio šalinimas iš duonos nėra toks jau paprastas veiksmas, kaip manėte.
Pelėsis yra grybas. Tai, ką matote ant savo duonos, yra siūlinių grybų kolonijos. Taigi, paviršinis plaukuotas taškas nėra visas grybas - po juo driekiasi visas hifų, geriau žinomų grybienos vardu, tinklas.
Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamento specialistė Marianne Gravely pastebi, kad dėl duonos minkštumo pelėsių hifai prasiskverbia labai giliai ir išsiraizgo dideliame plote - didesniame nei matoma melsva dėmė. Jei duona pjaustyta, gali būti, kad pelėsiui pereiti iš vienos riekės į kitą prireiks daugiau laiko, todėl, jei norite pašalinti pelėsį, pakaks išmesti kelias riekeles. Jei supelijo nepjaustytas duonos kepalėlis, nupjauti teks nemenką gabalą, jei tikrai norite būti įsitikinę, kad nesuvalgysite pelėsio hifų.
Tuo tarpu kietame maiste pelėsiui prasiskverbti gilyn prireikia daugiau laiko, todėl nuo bulvių, morkų, sūrio ir panašių produktų paviršinį pelėsį galima nupjauti ir apie jį negalvoti. Bet galbūt jį galima nurakinėti ir nuo duonos gaminių?
Dažai žmonės mano, kad pelėsis ant duonos yra visiškai nekenksmingas, juk kai kurie maisto produktai specialiai gaminami su pelėsiu. O galbūt tai mirtinai pavojinga?
Mitybos ekspertė Christine Marquette paaiškina, ar saugu valgyti pelėsį. Viskas priklauso nuo jūsų pačių sveikatos. Kai kurie žmonės yra alergiški grybams ar pelėsiui konkrečiai. Jiems supelijusi duona, net kai matomas pelėsis yra nupjautas, gali sukelti pavojingas ar tiesiog nemalonias alergines reakcijas.
Kai kurios pelėsio rūšys yra nuodingos, pasitaiko, kad jos apsigyvena ir ant duonos. Visgi, suvalgyti didelį kiekį nuodingo pelėsio yra beveik neįmanoma. Suvalgius bet kokio pelėsio gali pykinti, o retesniais atvejais gali pasireikšti ir kvėpavimo takų ligos. Sveiko žmogaus imunitetas nuo to apsaugo - jei žinote, kad jūsų imuninė sistema yra susilpnėjusi, reikėtų būti dar atidesniems.
Pelėsis gali sukelti ir įvairias mikozes - grybelinius susirgimus. Tačiau daugeliui žmonių nedidelis suvalgyto pelėsio kiekis, kokį gautumėte suvalgę riekelę duonos be matomų pelėsio kultūrų, neturi jokio poveikio. Bet ar šįkart jūs būsite tarp to daugelio žmonių, kurie neigiamų pasekmių nepastebės?
Specialistai pataria būti atsargiems ir atsikratyti supelijusios duonos. Jos nereikėtų ir uostyti - atrinktas riekeles, ar visą duoną, jei pelėsis pasklido, reikėtų įdėti į plastikinį maišelį, jį užrišti ir išmesti. Tuomet reikia nuvalyti paviršius, prie kurių duona lietėsi, ir atidžiai nusiplauti rankas.
Pavojus apsinuodyti
Jeigu bent kartą gyvenime nupjovėte pelyti ėmusios duonos kraštelį ir lyg niekur nieko ant jos susitepėte sumuštinį, tapote būtent tokių slaptų kenkėjų auka, rašo iflscience.com. Dauguma pelėsių, kuriuos aptinkame ant maisto produktų, yra tam tikros rūšies grybelis - tai viena iš mįslingiausių karalysčių visoje žemėje, nuo žmonių ir gyvūnų besiskirianti eukariotinėmis ląstelėmis. Toks pelėsis labai aiškiai matomas ant paviršiaus, po kuriuo nusprendė užveisti savo koloniją, tad labai svarbu žinoti, kad tai - tik ledkalnio viršūnė: pelėsis išsikerojęs žymiai giliau.
Gličiųjų pelėsių istorija kiek kitokia - šis organizmas taip pat steigia koloniją, tačiau čia minimai kategorijai nepriklauso, nes iš tikrųjų yra tam tikros rūšies ameba. Priklausomai nuo maisto produkto, kurį panoro užvaldyti, pelėsis įsitvirtina įleisdamas šakneles, dar vadinamas hifais, kuriuos labai lengvai įsikimba į minkštus paviršius, pavyzdžiui, duoną.
Kai kurie pelėsiai saugūs valgyti ir netgi žmonių mėgstami, pavyzdžiui, tas, kurį puikiai pažįsta mėlynojo pelėsio sūrio gerbėjai. Pelėsis naudojamas ir sojos padažo gamyboje. Nepaisant to, egzistuoja daug kitų pelėsių, kurių vertėtų vengti - tai reiškia, kad, jeigu valgysite akivaizdžiai pelėsio apimtą maistą, gali kilti rimtų sveikatos bėdų.
Dar viena liūdna žinia - jeigu pelėsio pastebėjote bent ant vienos duonos riekės, tai nereiškia, kad, ją išmetę, išspręsite problemą, nes greičiausiai pelėsis jau užvaldė visą kepalą. Plika akimi matomas pelėsis informuoja, kad grybelis pasiekė reprodukcinę stadiją, siunčia sporas, kurios toliau sėkmingai okupuoja naujas duonos teritorijas. Žinoma, galbūt jums pasiseks, ir jūsų duonoje įsiveis gerasis pelėsis, bet atskirti, kuris pavojingas, o kuris tiesiog nemalonus, neįmanoma, taigi realų pavojų kelia bet kuris pelėsiu užkrėstas maisto produktas.
„Business Insider“ aprašė pagyvenusios poros istoriją. Garbaus amžiaus sutuoktiniai atsidūrė ligoninėje dėl smarkių raumenų spazmų, kuriuos sukėlė pelėsis sriuboje iš skardinės. Nelaimės kaltininkas buvo Penicillium crustosum (taip, kaip ir antibiotikas), išskiriantis nuodingus mikotoksinus.
Pasaulio sveikatos organizacijos puslapyje internete teigiama: „Kai kurie su maistu į organizmą patekę mikotoksinai sukelia žaibiškų simptomų, poveikis pasireiškia gana greitai užvalgius užteršto maisto. Kiti mikotoksinai siejami su ilgalaikiu žalingu poveikiu sveikatai, įskaitant padidintą vėžio riziką ir imuninės sistemos sutrikimus. Iš kelių šimtų kol kas jau nustatytų mikotoksinų daugiau nei dešimt sulaukė daugiausia dėmesio dėl didelės žalos žmogaus sveikatai ir paplitimo maisto produktuose“.
Gardus sumuštinis - neabejotinai didelė pagunda, tačiau dėl jos tikrai neverta rizikuoti savo sveikata. Jeigu nenorite išmesti maisto, visada galite šviežią duoną užsišaldyti. Tik paskubėkite tai padaryti, kol dar neįsiveisė pelėsis.
Kaip išvengti duonos pelėjimo?
Ant duonos gaminių nurodomas terminas „Geriausias iki“ dar nereiškia, kad atėjus tai dienai juos nesaugu vartoti - tinkamai laikomus, juos galima vartoti bent keliomis dienomis ilgiau, svarbiausia mokėti atskirti gerus produktus nuo sugedusių. Duonos galiojimo terminas priklauso nuo daugelio veiksnių, pradedant produkto sudėtimi, jo gamybos ir pakavimo procesu, baigiant laikymo sąlygomis.
„Ant duonos produktų pakuočių pateikiamas svarbiausias patarimas - juos reikia laikyti sausoje ir vėsioje vietoje. Įprastai žmonės tam naudoja duonines, tiesa, joms ne visada parenkama pati tinkamiausia vieta. Pavyzdžiui, duoninės, kaip ir pačių duonos produktų, nepatariama laikyti ant palangės ar kitoje vietoje, kur ją gali pasiekti tiesioginiai saulės spinduliai, kadangi jie gali pakenkti šiems produktams. Taip pat reikėtų neužmiršti bent duoninės reguliariai išvalyti, idant nesikauptų trupiniai ir neimtų sklisti nešviežios duonos kvapas“, - sako S.
Nors kai kuriems žmonėms gali atrodyti keista, duonos laikymui kuo puikiausiai tinka ir šaldytuvas. Svarbiausia neišimti duonos iš maišelio idant nesudžiūtų, ypač jei ji raikyta. Tai - vienas geriausių būdų, kaip ilgiau išlaikyti duoną šviežią.
Apskritai, raikyta duona genda greičiau nei vientisas kepalas. Pasak S. Šoblinskienės produktų vystymo vadovės, raikant duonos produktus, riekės liečiasi su peiliais, pakuotėje yra aplinkos oro, kuris taip pat patenka tarp atskirų riekių - tai yra pagrindiniai rizikos faktoriai, kodėl raikytų gaminių galiojimo terminas yra trumpesnis.
Kaip atpažinti sugedusią duoną?
Jei duonos gaminius laikote tinkamomis sąlygomis, juos gali būti saugu naudoti ir pasibaigus ant pakuotės nurodytam terminui. „Pirmasis ženklas, išduodantis, kad duona ar batonas yra sugedę, yra ant produkto paviršiaus susiformavęs pelėsis. Jei duona supelijusi, ją būtina išmesti, kitų variantų nėra. Jei pelėsio nematote, pauostykite - ar kvapas yra būdingas tam gaminiui? Sugedusius duonos gaminius taip pat išduoda skonio pokyčiai, pavyzdžiui, jei jie yra kartūs, vadinasi, ėmė gesti riebalai. Sugedę ruginiai gaminiai įgauna nemalonų rūgšties kvapą ir skonį“, - vardija S.