Jodas yra svarbus mineralas, kurio reikia organizmui skydliaukės hormonams gaminti. Šie hormonai kontroliuoja medžiagų apykaitą ir daugelį kitų svarbių funkcijų. Gauti pakankamą jodo kiekį svarbu visiems, tačiau ypatingai svarbu kūdikiams ir nėščiosioms moterims.
Kiek jodo reikia organizmui?
Organizmui reikalingas jodo kiekis priklauso nuo žmogaus amžiaus. Pateikiame vidutinę rekomenduojamą paros normą mikrogramais (mcg):
| Amžius | Rekomenduojamas kiekis |
|---|---|
| Nuo gimimo iki 6 mėnesių | 110 mcg |
| Kūdikiai 7-12 mėnesių | 130 mcg |
| Vaikai 1-8 metų | 90 mcg |
| Vaikai 9-13 metų | 120 mcg |
| Paaugliai 14-18 metų | 150 mcg |
| Suaugę | 150 mcg |
| Nėščios moterys | 220 mcg |
| Krūtimi maitinančios moterys | 290 mcg |
Maisto produktai, turintys jodo
Jodo natūraliai yra kai kuriuose maisto produktuose, jo taip pat dedama į druską, kuri žymima kaip „joduota druska“. Iš visų maisto produktų jūros dumbliai turi daugiausia jodo. Tiesa, lietuviai, anot sveikos mitybos specialistės, retai mėgaujasi šiuo produktu, dažniausiai - jūros dumblių lapų pavidalu, valgydami sušius. Rekomenduojamą jodo kiekį galite gauti valgydami įvairius maisto produktus, įskaitant:
- Žuvį (pvz., menkę ir tuną), jūros dumblius, krevetes ir kitas jūros gėrybes, kuriose paprastai yra daug jodo. Daugiausia jodo turi plekšnė, menkė ir tunas. Jūros gėrybėse taip pat gausu šio gyvybiškai svarbaus mikroelemento, ypač - krevetėse.
- Pieno produktus (pvz., pieną, jogurtą, sūrį). Pieno produktai, tokie kaip pienas, jogurtas ir sūris. Čederis turi didžiausią jodo kiekį, jo galima rasti ir varškės sūryje.
- Kiaušinius.
- Joduotą druską.
Pažymėtina, kad Himalajų ir jūros druska įprastai nėra joduojama. Produktų etiketėse būna nurodyta ar druska yra joduota.
Kiti jodo šaltiniai
- Vaisiai ir daržovės. Jodo yra lenktasėklėse pupelėse, lapinėse daržovėse, svogūnuose, saldžiosiose bulvėse, bananuose, braškėse. Kai kuriuose džiovintuose vaisiuose taip pat galima aptikti jodo, pavyzdžiui, penkiose džiovintose slyvose yra apie dešimtadalis rekomenduojamos normos.
- Natūraliai jodo turintis vanduo. Vienas lengviausiai randamų natūralių jodo šaltinių - mineralinis vanduo, toks Lietuvoje kol kas yra vienintelis - „Uniqa“ prekės ženklo vanduo.
Ar aš gaunu pakankamai jodo?
Daugelis europiečių gauna pakankamai jodo iš maisto produktų ir gėrimų. Tačiau tam tikros žmonių grupės susiduria su didesne trūkumo rizika:
- Žmonės, kurie nevartoja joduotos druskos.
- Nėščios moterys.
- Žmonės, kurie laikosi veganiškos dietos arba valgo mažai pieno produktų, jūros gėrybių ir kiaušinių arba visai jų nevartoja.
- Žmonės gyvenantys regionuose, kuriuose trūksta jodo ir kurie dažniausiai valgo vietinį maistą.
Kas nutiks, jei negausiu pakankamai jodo?
Žmonės, kurie negauna pakankamai jodo, negali pagaminti pakankamo kiekio skydliaukės hormono. Tai gali sukelti daug problemų. Didelis jodo trūkumas nėščioms moterims gali visam laikui pakenkti vaisiui - sąlygoti lėtesnį augimą, intelekto negalią, uždelstą lytinį vystymąsi. Mažesnis trūkumas gali lemti mažesnį už vidutinį kūdikių ir vaikų intelekto koeficientą ir sumažinti suaugusiųjų gebėjimą dirbti ir aiškiai mąstyti. Struma (padidėjusi skydliaukė) įprastai yra pirmas matomas jodo trūkumo požymis.
Ar gali jodas pakenkti organizmui?
Taip, jei gaunate per daug. Per didelis jodo kiekis gali sukelti tuos pačius simptomus kaip ir jodo trūkumas, įskaitant strumą (padidėjusią skydliaukę). Didelis jodo kiekis taip pat gali sukelti skydliaukės uždegimą ir skydliaukės vėžį. Gavus labai didelę jodo dozę (pavyzdžiui, kelis gramus) gali deginti burną, gerklę ir skrandį, prasidėti karščiavimas, skrandžio skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnas pulsas ir koma.
Viršutinės paros jodo ribos pateikiamos lentelėje aukščiau.