Koks yra Lietuvos miestų skonis? Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė patiekalų, kurie yra tapę savotiškais miestų simboliais, žemėlapį. Nuo šiol vykdami į vieną ar kitą kraštą turistai jau žinos, kaip jo geriau paragauti visomis prasmėmis. Šiame skonių žemėlapyje - ne tik istorinės virtuvės pavyzdžiai, turintys ilgas tradicijas, bet ir kūrybiški bei žaismingi pasiūlymai gurmanams, padedantys identifikuoti vietoves per išskirtinius patiekalus kavinėse, restoranuose, sodybose ar gastronominėse edukacijose.
Skonių Žemėlapis: Nuo Akmenės Iki Vilkaviškio
Akmenė
Jeigu iki šiol Akmenės krašte žinojote tik Marso kanjonus, nuo šiol prisiminkite ir ten gaminamą ypatingą desertą „Karštas bučinys“ - ryškiausių krašto skonių. Paragauti jo galima vienoje ilgiausiai Akmenės rajone dirbančių kavinių sodyboje „Viliošiai“.
Alytus
Vykdami į etnografinio Dzūkijos regiono sostinę Alytų, nuteikite skrandį dzūkų kulinariniam paveldui. Šiame krašte jį ryškiausiai atstovauja bulvinės bandos. keptų bulvinių bandų, patiekiamų su spirgučiais ir dzūkiška smetona arba spirgučių ir grietinėlės mirkalu, galima užsisakyti restorane „Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.).
Anykščiai
Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro teigimu, Anykščiai gali pasigirti lietuviškomis arbatomis bei kavomis - vietos žolelių magija. Viską apie vaistažolių rūšis, jų paruošimą, panaudojimą sveikatai ir degustaciją galima sužinoti čia rengiamoje edukacijoje „Arbatos kelias Anykščiuose“.
Birštonas
Birštonas ir mineralinis vanduo žodyne turėtų būti įrašyti greta, tai - neatsiejami dalykai. mineralinio vandens iš Geltonosios biuvetės skonį.
Biržai
Biržai - alaus kraštas, patiekalų sudedamoji dalis. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras būtinai siūlo paragauti alaus sriubos. Kunigaikštystės bajorų. Šiandien jo variacijos - aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena - galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“.
Druskininkai
Pavadinimas „šiuškės“ priverčia išriesti antakius? O švilpikai arba bulvinukai geriau žinomi? paieškoti būtent šio regioninio patiekalo. „Šiuškės“ - tai bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais.
Ignalina
Kaip Ignalinoje, daugiau nei 200 ežerų krašte, be žuvies? Ignalinos rajono turizmo informacijos centras primena, kad Ginučiuose verdama tradicinė aukštaitiška žuvienė. Jeigu Ignalinoje lankysitės gegužės-spalio mėnesiais, nepravažiuokite Bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, lankomiausio Aukštaitijos nacionalinio parko objekto!
Jonava
Galbūt ne vienas, pamatęs šį pavadinimą, puls ieškoti internete daugiau informacijos, kas yra monardos. O tai - ryškiais žiedais žydinčios gėlės, kildinamos iš Šiaurės Amerikos.
Joniškis
Joniškis - virtinių kraštas arba, kitaip, virtienių sostinė. Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas virtieniai garuodavo tiek ant bajorų, tiek ant valstiečių stalo.
Jurbarkas
Retas patiekalas turi jam dedikuotą skulptūrą. O štai kepti žiobriai - turi! Žiobrio kepimas ant žarijų, užmovus žuvį ant karklo vytelės, yra Jurbarko krašto vizitinė kortelė.
Kaišiadorys
Jei nesate ragavę kakorų, būtinai užsukite į Kaišiadoris susipažinti su šiuo bulviniu patiekalu, galbūt nepelnytai esančiu cepelinų ar žemaičių blynų šešėlyje. Kaišiadorių regiono virtuvės bruožus.
Kalvarija
Kalvarijos krašto muziejaus atstovai tikina, kad nepasigailėsite Kalvarijoje paragavę kugelio (bulvių plokštainį), pagardintą spirgučiais. Sakoma, kad skonis daugeliui primena naminį, močiutės keptą plokštainį. O didelės, sočios porcijos sužavi visus svečius.
Kaunas
Laisvės alėja Kaune be iš legendinės „Spurginės“ sklindančio spurgų aromato - ne Laisvės alėja. VšĮ „Kaunas IN“ neabejoja: šios spurgos yra vizitinė miesto kortelė.
Kazlų Rūda
Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras primena, kad kropeliai - tradicinis Kazlų Rūdos krašto desertas, kulinarinis paveldas. Pasakojama, kad kepdami kropeliai įgauna labai įdomių formų, tad vaikai ieškodavo panašių į žuvytę, paršiuką ar kitokių.
Kelmė
Ir sau paskanauti, ir lauktuvių iš Kelmės - Kelmės pyragas. Pristatydamas šį kepinį Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras primena žydų istoriją.
Kėdainiai
Bepigu miestams, kurių pavadinimai yra tapę patiekalo pavadinimo dalimi. Kėdainių blynus tikrai yra girdėjęs ne vienas.
Klaipėda ir Klaipėdos rajonas
Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro, Klaipėdos senamiesčio sūrio piršteliai tapo miesto kulinariniu simboliu daugiausia dėl baro „Klaipėdos senamiestis“. O štai į Klaipėdos rajone esančius Gargždus tegu jus nuveda garuojančių cepelinų kvapas! Juk Gargždai laikomi cepelinų miestu.
Kretinga
„Grafo“ šokoladas su spirgais. Šį originalų skonį, kaip identifikuojantį Kretingą ir nerandamą niekur kitur Lietuvoje, išskiria Kretingos rajono turizmo informacijos centras.
Kupiškis
„Labai ilgai mąstėme ir ginčijomės, kas gi tas Kupiškį identifikuojantis patiekalas šiai dienai būtų? dar gyvuojantis, bet tik pas mus tegaminamas. Tai kas gi toks Kupiškio krašte? Senasis pakišuolis?
Lazdijai
Dzūkiškos bulvinės bandos - viso Dzūkijos regiono gastronominė pažiba, tad suprantama, jog jomis didžiuojasi ne vienas dzūkų miestas. Juk bandos - senovės dzūkų kulinarinis paveldas. Lazdijų turizmo informacijos centras nustebina iš Lazdijų siūlydamas parsivežti žvynuotų ir uodeguotų lauktuvių. Dabar senąsias receptūras atgaivino „Metelių Žuvų“ įkūrėja Neringa Radžiukynienė su vyru Ramūnu - šviežių žuvų - karšių, karpių, šamų, seliavų, upėtakių ir kitų - rūkymo tradiciją.
Mėsos Gaminiai Ir Rūkymo Tradicijos Lietuvoje
Mėsos perdirbimo verslas klesti ne tik miestuose. Devintus metus gyvuojančią mėsos produktų gamybos įmonę Balninkų kaime (Nemunaičio sen., Alytaus r.) įkūrė versli dzūkų šeima, o 27-erių marijampolietis Rokas Naujokaitis kartu su tėčiu Remigijumi bei išskirtinių kulinarinių gabumų turinčiu giminaičiu Juozuku mėsos perdirbimo įmonę išaugino Rūdos kaime (Vilkaviškio r.).
Pasak šios bendrovės vadovo R.Naujokaičio, pastarieji metai sunkesni, nelauktų iššūkių pajuto ir mėsos perdirbimo cechas. Prasidėjus pirmajam karantinui žmonės išpirko visas jų sandėlyje turėtas atsargas.
Rokas minėjo, kad vieni darbuotojai užsiima gamyba, kiti - prekiauja. Naujokaičių šeima vieną parduotuvę įkūrė šalia mėsos perdirbimo cecho, kitą - Marijampolėje.
Naujokaičių šeimos verslo kryptį, pasak jaunesniojo R.Naujokaičio, nulėmė tai, kad tuo metu rinkoje labai trūko natūralių gaminių. Be to, tėtis turi giminaitį, kuris skaniai ruošia kaimiškus lašinius, namines dešras, žino gerų receptų. Vienas jo garbei pavadintas gaminys „Juozuko dešra“ pateisino lūkesčius, turi klientų ratą.
Netoli Gižų dirbantys mėsos perdirbėjai sako, kad yra lankstūs, neprisiriša vien tik prie savo nuomonės, nebijo kritikos. Naujokaičiai stebi klientų norus, vis plečia asortimentą. „Mes kepame, verdame, galime pasiūlyti sūdytų, rūkytų, vytintų gaminių. Su giminaičiu Juozuku pradėjome ir vis dar augame“, - vardijo Rokas.
Nuo pat pradžių mėsos perdirbėjai apsisprendė gaminti kaimiškus gaminius. Tam, kad turėtų gamyboje geros kokybės žaliavą, perka visą kiaulę. Jie patys rūkina, vytina produktus.
R.Naujokaičio žodžiais, jie gamina „nepersiplėšdami“. Jeigu kurią dieną nebegali padaryti kokybiškai, tą dieną daug ir nedaro. Šiame versle jie turi savas vertybes ir prijaučia originaliems produktams.
UAB „Airega“ - Nacių ir Klimašauskų šeimos verslas. Joje gaminamų mėsos gaminių receptūros paveldėtos iš senelių. Gaminiai gaminami tik iš Lietuvoje augintų gyvulių mėsos. Šeima dalijasi ruošos darbais - tėtis sūdo, žentas ruošia žaliavą, rūpinasi prekyba, o Aida atsakinga už dešras, mėsos marinavimą bei reklamą, nes yra lietuvių kalbos ir reklamos specialistė. Aida pastebi, kad lašinukai yra labiau vasaros, pavasario prekė, o rudenį-žiemą viršų ima šviežia kiauliena. Vasarą klientai prašo daug marinuotų šašlykų, kepsnių.
Populiarėjančios Jautienos Privalumai
Jautiena vs. buliena „Pirkėjams ieškant mėsos, daugiausiai jų akys jau daug metų iš eilės krypsta į kiaulienos asortimentą. Visgi, lietuviai yra sumanūs, mėgsta įvairovę, tad jautiena, veršiena taip pat yra išties mėgstamos. Tai lemia ir gurmaniškų patirčių paieškos, ir didesnis dėmesys sveikatai.
Ji pažymi, kad sveriamose vitrinose esanti jautiena ypatinga ne tik kilme - iš tiesų ji yra ne mažiau nei 5 dienas brandina buliaus mėsa. Brandinimas pirkėjams suteikia išskirtinį skonį ir padeda mėsoje išsaugoti naudingas medžiagas.
Dėl raudonos mėsos poveikio sveikatai vis dar kyla ginčų, tačiau reikia pripažinti mažų mažiausiai viena - jautiena yra puikus lengvai virškinamų baltymų šaltinis, joje yra tokių organizmui reikalingų mineralinių medžiagų kaip fosforas, cinkas ir geležis, taip pat netrūksta B grupės vitaminų, įskaitant B6 ir B12. Jautiena laikoma vidutinio kaloringumo mėsa.
Pirmas žingsnis prieš gaminant burnoje tirpstantį ir sotų jautienos patiekalą - išsirinkti geros kokybės mėsą, kad būtų galima išties mėgautis jos skoniu.
Mėsos technologas Gintaras Bačkovas pataria atkreipti dėmesį į kelis kriterijus:
- Kvapas. Jis daugiausiai pasako apie bet kurios rūšies mėsą. Jautienos kvapas turėtų būti švelnus, be rūgščių natų, kurios gali rodyti, kad mėsa yra pasenusi.
- Spalva. Šviežia jautiena turėtų būti nuo raudonos iki tamsiai raudonos spalvos, išmarginta riebalais su baltomis gyslomis („marmuru“).
- Drėgmė. Jautiena turėtų būti elastinga, drėgna ir blizganti.
- Kilmė. Elementaru - Lietuvoje augusių galvijų mėsa parduotuvėse bus šviežesnė nei atvežta iš užsienio.
Jautienos Dalių Gidas
„Ne kiekvienas jautienos gabalas yra vienodas. Ir ne kiekvienas tinka visiems patiekalams. Skirtingos dalys skiriasi savo riebalų kiekiu, vienur mėsa būna minkštesnė, o kitas dalis geriau naudoti patiekalams, kur jautieną ilgiau apdorosite termiškai“, - sako G. Bačkovas.
- Kepsniams ir didkepsniams: išpjova, nugarinė, antrekotas.
- Troškiniams: kietesnė priekinės dalies mėsa. Rinkitės mentę - sprandą, pečius, viršutinę šonkaulių dalį.
- Sriuboms, sultiniams: žiūrėkite į kainą. Šiems patiekalams paprastai pasirenkamos paprastesnės mėsos rūšys, pavyzdžiui, šonkauliukai.
- Kepimui orkaitėje: šonkauliukai, kulninė.
- Tartarui: aukštos kokybės liesos jautienos gabalų. Dažniausiai naudojama nugarinė arba išpjova, nes šios dalys pasižymi geru švelnumo ir skonio balansu.
Uteniškų Verslininkų Mėsos Perdirbimo Verslas
Apie „Marinolio“ mėsos produktus pirmą kartą išgirdau vasaros pabaigoje. Draugai sakė atradę „Marinolio“ šašlykus ir daugiau jokių kitokių nebeperkantys. „Mėsa labai kokybiška. Ne taip, kaip prekybos centruose. Ir paruošta labai skaniai. Jokių papildomų skysčių - tik mėsa ir prieskoniai. Yra ir kiaulienos, ir vištienos“, - pasakojo jie.
Juk dabar mėsa, duona vežiojama iš vieno Lietuvos krašto į kitą. Ir tik dabar, kalbantis su jauna uteniškių verslininkų pora Šarūnu ir Aiste Medikais, paaiškėja, kad „Marinolis“ visai ne įmonės pavadinimas, o prekinis ženklas. O visą „Marinolio“ produkciją pagamina mažoji bendrija „Sakalėlio mėsinė“.
Aistei būnant motinystės atostogose pradėjome galvoti apie nuosavą verslą. Kodėl mėsa? Vilniuje yra labai daug mėsinių, o Utenoje nieko panašaus nebuvo. Koks tokios mėsinės privalumas? Tai, kad čia mėsos gaminiai ruošiami ne pramoniniu būdu, o rankomis, todėl jie ir kokybiškesni, ir skanesni, ir visada švieži.
Daug dėmesio skiriame reklamai, turime savo klientus. Mūsų produkcijos ieško tie, kurie šiaip jau neperka mėsos turguje. Savo pirkėjams siūlome tik kokybišką kiaulieną, jautieną ir paukštieną. Marinuodami naudojame tik natūralius prieskonius. Ir jokio majonezo! Mūsų marinatai pagaminti aliejiniu pagrindu. Aliejus naudojame irgi kokybiškus. Nėra jokių konservantų, tik druska. Todėl galiojimo terminas tik penkios dienos.
Kalbėdami apie prekybą Aistė ir Šarūnas prisiminė, kad pirmieji pirkėjai buvo jauni žmonės, apie jų gaminius sužinoję iš reklamos socialiniuose tinkluose, o po poros savaičių pradėjo domėtis ir tie, kurie apie juos išgirdo iš artimųjų, draugų, pažįstamų. Bet smagiausia, kad žmonės sugrįžta. Kartą nusipirkę ateina ir vėl. Klientai nuo 25-erių iki 60 metų. Tie, kurie vertina kokybę, skonį ir šviežumą. Produkcija tiekiama ir partneriams Molėtuose.
Aprodyti parduotuvę ir pristatyti joje siūlomus gaminius sutinka Aistė: „Pradėsiu nuo populiariausio mūsų gaminio - prancūziškų la ratte bulvyčių. Jos jau yra virtos - tereikia pasišildyti orkaitėje arba ant laužo. Turime dviejų rūšių: vienos su šonine, kitos su grybais. Paruošiame kaukazietišką šašlyką, šašlyką tamsaus alaus marinate ir azijietišką. Visi iš kiaulienos sprandinės. Jie beveik sausi. Siūlome marinuotus šonkaulius, kiaulienos sprandinės kepsnius rūkytos paprikos arba kavos marinate. Žmonės iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į kavos marinatą, bet tie, kurie paragavo, atėjo vėl tokių pačių pirkti.
Rasite marinuotos dviejų rūšių šoninės, paruoštų kepti jautienos kebabų. Yra vištienos su kaulu ir visa marinuota višta. Turime iš Kauno rajono ūkininkų atsivežę raugintų gaminių. Tai jų pačių auginti ridikėliai, šparagai, česnakų stiebai, kriaušės. Rūkytus mėsos gaminius atsivežame iš Rokiškio rajono. Ten jauna šeima ruošia mėsą ir patys ją rūko. Jie taip pat labai žiūri kokybės, bet jų produkcijos nėra prekybos centruose.
Jaunieji verslininkai turi įvairių planų ateičiai. Dabar svarbiausia išplėsti parduotuvės patalpas, pradėti gaminti ir kepti vyniotinius. Galvojama ir apie koldūnų gamybą.
Ką Dar Galima Rasti Lietuvoje?
Be mėsos gaminių, Lietuvoje galima rasti įvairių rūkymo įrenginių: rūkyklų, kepsninių su atskira rūkykla ir chazano krosnele. Šiuos įrenginius galima naudoti ne tik kepimui, bet ir žuvies ar mėsos rūkymui.
Taip pat, galima rasti įvairių mėsos gaminių: pieniškų, daktariškų, servelatų, vytintų ar šalto rūkymo dešrų.
Lietuvos Miestų Skonių Apibendrinimas
Lietuvos miestai siūlo platų spektrą skonių ir patiekalų. Nuo tradicinių kulinarijos paveldo pavyzdžių iki kūrybiškų ir žaismingų pasiūlymų gurmanams. Kiekvienas miestas turi savo unikalų skonį, kurį verta atrasti.