Nors karjerų Lietuvoje netrūksta, tačiau žiemą šie telkiniai meškeriotojų ne itin mėgstami. Tiesą sakant, nelabai juos žvejai lanko ir kitais metų laikais, nes žuvys šiuose vandenyse kaprizingos. Kitas klausimas - kiek ir kokių žuvų karjeruose apskritai rastume, nes kiekviename iš jų žvynuotųjų rūšinė sudėtis gali gerokai skirtis.

Nors ir užsiminiau apie skirtingą žuvų sudėtį karjeruose, tačiau čia rastume ir nemažai bendrumų. Visų pirma - jų gruntas. Nors gal kai kur tik vyravo, nes karjerai paprasčiausiai uždumblėjo, apaugo vandens augalais ir tapo paprasčiausiomis didelėmis kūdromis. Visgi net ir dumblynuose rastume žvirgždėto dugno lopinių, kadangi kitas karjerus vienijantis bruožas yra smarkiai raižytas jų dugno reljefas.

Karjerų Ypatumai

Kitaip nei ežeruose ar tvenkiniuose, kur statūs krantai byloja apie atitinkamą šalia jų esančią gelmę, karjeruose to gali ir nebūti. Pažiūri: krantas lėkštas, bet tai visai nereiškia, kad už kelių metrų nuo sausumos dugnas staiga nekris į pakankamai didelę gelmę. Kalbu tarsi prieštaraudamas pats sau, nes juk užsiminiau apie išraižytą reljefą. Tačiau kalneliai ir įdubos gali būti tik vienoje karjero dalyje, o kita - daugiau arba mažiau vienoda.

Įdomiausia, o šis reiškinys būdingas tik karjerams, kad juose vanduo beveik visada skaidrus, nepaisant, kad dugne jau susidarė storos dumblo nuosėdos ar vis dar kasamas žvyras. Beje, vanduo bus irgi šaltesnis nei kokiame nors ežere arba tvenkinyje. Karjerų vandenyje pakankamai daug ištirpusio deguonies, nors dauguma jų yra uždari telkiniai.

Žuvų Paieška Karjeruose

Kita vertus, ką minėjau, sunku rasti žuvis, todėl grįžtant prie jų paieškų, reikėtų pasakyti, kad žiemą žvynuotąsias labiausiai ir traukia tos vietos, kur daugiausiai dugno nelygumų. Žinoma, jei ten yra pakankamai gilu - bent 2-3 m gylio. Kuomet dar giliau - dar geriau. Nuo karjero „amžiaus“ labai dažnai priklauso ir jame gyvenančių žuvų dydžiai. Ir vėl paradoksas - kuo tas vandens telkinys yra „vyresnis“, tuo jame daugiau smulkmės. Ne visada, bet dažniausiai.

Taip yra todėl, kad karjerai - nenatūralūs vandens telkiniai ir juose mitybinė bazė gana skurdi. Ilgainiui žuvys vis labiau dauginasi, bet maisto joms negausėja, gal net priešingai. Vėlgi ne visur šitokia situacija, galima rasti karjerų, kuriuose bent jau stambių ešerių tikrai pakanka.

Žvejybos Taktikos Karjeruose

Atvirai pasakius, aš irgi nelabai mėgstu juose žvejoti. Tarkim, spiningaujant vasarą ar rudenį, vietiniai ešeriai gerai kibdavo tik pasiūlius pačių mažiausių dydžių guminukus. Ir ištraukdavau tikrai vertų dėmesio dryžuotųjų ant vos 2-3 cm dydžio tvisterių ar riperių, kai kuriuos masalus net apkarpydavau, kad būtų smulkesni. Valo diametras irgi turėdavo įtakos laimikių skaičiui. Žiemą irgi tas pats. Čia gerų rezultatų pasieksi naudodamas tik pačias smulkiausias avižėles.

Kabinsiu ant kabliuko uodo trūklio lervas ar gaudysiu bemasaline meškere, geriausia avižėlė bus iki 1 cm dydžio. Ir tuomet jau metalas neturi reikšmės - nesvarbu, ji volframinė ar švininė, svarbiausia, kad smulki. Tačiau į masalo spalvą žuvys kreipia dėmesį. Regis, skaidriame vandenyje, kur žvirgždėtas dugnas, geriausia būtų balto metalo avižėlė, bet vietinės žvynuotosios mieliau čiups juodai dažytą. Gali būti ir tamsiai ruda, varinė, tamsiai žalia. Labiausiai tiek ešeriai, tiek ir kuojos čiumpa pailgas, o ne tapusias klasika šratelio formos avižėles.

Dažniausiai vietinės žuvys gundosi ant mažų „bananų“, „skruzdėlyčių“ ir panašių avižėlių. Nors nelabai turi reikšmės ar žuvausi ant kabliuko pakabinęs lervas, ar kabliukas bus be natūralaus vilioklio. Aišku, kuomet meškerioji bemasaline avižėle, virpinimo nelygink, jis bus dar intensyvesnis, bet ir ant kabliuko kabinant lervas masalas turėtų būti pakankamai judrus. Tiesa, bemasalinei avižėlei kibumo prideda ant kabliuko pakabintas baltas, beveik skaidrus perlamutrinis arba geltonas karoliukas.

Kažkada smarkiai apsirikdavau taikydamas pasyvią masalų animaciją, nes, mano galva, kuo žuvis vangesnė, kaprizingesnė, sunkiau suviliojama, tuo ir avižėlė turėtų judėti plastiškiau, lėčiau. Nors žvejojant kuojas visai neprasti rezultatai būdavo siūlant prie pavadėlio pririštą paprastą kabliuką su viena uodo trūklio lerva. Šiuo atveju žuvaudavau kane vasarai skirta sistemėle, kada gale valo kabinamas švininis gramzdas ir aukščiau jo - pavadėlis su kabliuku. Plūdė nebūtina, pakanka sargelio.

Gėlavandenių Žuvų Veisimas Karjeruose

Kupiškio rajone, buvusiame žvyro karjere, verslininkai planuoja auginti ir perdirbti gėlavandenes žuvis. Rajono meras Jonas Jarutis rodo buvusį žvyro karjerą, kur verslininkai planuoja įrengti tvenkinius, veisti ir perdirbti gėlavandenes žuvis. Užsiimti gėlavandenių žuvų auginimu Lietuvos verslininkams pasiūlė Latvijos bendrovė, šiame versle jau turinti patirtį. Nuspręsta investuoti 90 mln. litų ir įkurti 10 žuvivaisos centrų. Pristatydami projektą verslininkai tikino esą gėlavandenių žuvų poreikis rinkoje siekia 65 proc. Lietuvoje planuojama realizuoti apie 30 proc.

Drąseikių Karjeras: Žvejybos Ypatumai

Kuo ypatingas šis karjeras (tiksliau reiktų vadinti - karjerinis tvenkinys)? Pirmiausia tuo, jog jis yra antras toks pagal dydį Lietuvoje ir užima 63 hektarų plotą. Antra - tai yra vienas giliausių vandens telkinių vidurio Lietuvoje. Karjero kasėjai deklaruoja, kad giliausioje jo vietoje yra net 30 metrų. Aš tokio duburio dar čia nesu radęs, tačiau dažnai žvejoju maždaug 15 - 22 m gyliuose. Ir tai yra savotiška egzotika po Pakaunės tvenkinių, kur ir 7 metrų duburiukas jau laikomas „didele duobe“.

Apskritai, šį vandens telkinį įprasta skirstyti į senąją dalį (iškastą dar tolimaisiais 1976 m.) ir naująją, vis dar tebekasamą ir suformuotą po 2014 metų. „Senoji“ karjero dalis nėra labai gili: giliausioje vietoje tėra apie 10 metrų. O daugumoje karjero ploto 6 - 7 metrų duobutes keičia į 2 metrus išeinančios seklumos. Skiriasi net šių dalių vandens skaidrumas spalva. Senojoje jis skaidresnis ir turi žalsvą atspalvį - saulėtą dieną čia gali įžiūrėti dugną net 4 metrų ar net didesniame gylyje. Naujojoje dalyje, tikriausia dėl vykdomų žvyro kasimo darbų jis drumstesnis ir turi rusvą atspalvį.

Gal būt šis veiksnys, o gal skirtingi gyliai nulėmė ir skirtingose karietų dalyse vyraujančių ir žvejų gaudomų žuvų sudėtį. Senojoje dalyje dažniau kimba stambios kuojos, kuriomis karjeras garsėja nuo seno. Užtat ešeriai čia dažniausia papuola smulkūs: nuo „cigaretinių“ iki gero šimtgramio ar kiek daugiau. Giliojoje dalyje yra atvirkščiai: bent jau gyliuose kuojų čia nesu pagavęs. Vien ešeriai. Tačiau pastarųjų reikia gerai paieškoti. Dryžuočiai čia migruojantys vienoje vietoje ilgai neužsibūna. Tačiau jei jau kimba, tai jų dydis parastai tik prasideda nuo 200 g. ribos.

Vasarą karjere neblogai kimba lynai. Geriausios vietos, esančios pietvakarinėje karjero dalyje, paprastai būna visada užimtos. Yra karjere karpių, didelių sidabrinių karosų. Prieš kokį penketą ar septynetą metų, mano žiniomis, čia buvo ištrauktas per 20 kilogramų sveriantis didžiažvynis.

Dar viena įdomi karjero žuvis senbuvė - šapalai. Nežinau jokio gudresnio ir atsargesnio padaro, kaip karjero šapalas. Paauglystėje daug laiko skirdavau jų žūklei, bet retai kada ji baigdavosi sėkme. Žvejojant kuojas ant paskutinio ledo keletą mažesnių, iki puskilogramio sveriančių šapalų pavykdavo pagauti. Didesnių kibimai beveik visada baigdavosi nuplėštomis avižėlėm ar kabliukais.

Drąseikių karjerą galite nesunkia rasti, pavažiavę 20 kilometrų keliu 232 iš Kauno Šėtos - Žeimių kryptimi Mažiausia pusė jo puikiai matosi nuo kelio. Aplink visą karjerą (išskyrus aptvertą žvyro kasimo bendrovės valdomą dalį) galima apvažiuoti žvyruotu keliuku ir nesunkiai rasti kur pasistatyti automobilį. O štai su didesnės valties nuleidimu yra prastai.

Dažniausia ant karjero ledo sutiksi meškeriotojų iš Kauno ar Jonavos. Ir retai kada labai daug, nes šis vandens telkinys nepaprastai įnoringas. Karjerą reikia „prisijaukinti“.

Jeigu norite pagauti didelių kuojų šiame karjere, blogiausia, ką galite padaryti, tai pajaukinus nuleisti masalus ant dugno ir laukti. Tokia taktika čia retai kada duos gerą rezultatą. Gaudyti kuojas reikia gilesnėse vietose, bet vidur vandens, nuolat, lėtai leidžiant ir keliant avižėlę ir apgaudant kuo platesnius vandens sluoksnius. Virpinant ją viename lygyje kibimų būna rečiau.

Lampėdžio Karjeras: Žvejybos Ypatumai

Lampėdžio ežeras (arba, kaip dauguma kauniečių vadina - Lampėdžių karjeras) buvo iškastas buvusio ežeriuko ir pievų vietoje prieš keletą dešimtečių. Ilgą laiką jis tiesiogiai jungėsi su Nemunu, tačiau ilgainiui tapo uždaru vidaus telkiniu. Tai pat, kai Nemune prasideda didesni potvyniai, Lietuvos upių tėvas vėl kuriam laikui susijungia su karjeru, tuo labai pradžiugindamas žvejus. Mat, per potvynius iš čia suplūsta nemažai žuvies, ypač karšių,kuri, jam slūgstant čia pasilieka ir kurį laiką neblogai kimba.

Lampėdis, yra, ko gero, pats didžiausias užlietas karjero tipo ežeras Lietuvoje, Jo plotas siekia apie 125 hektarus, o pakrantės ilgis - net 11 km. Vidutinis ežero gylis - apie 6 metrus. Giliausia vieta - 11 m. Yra kelios salos, viena iš jų - ganėtinai didelė. Vanduo čia yra skaidrus. Dugne glūdi smėlis, kai kur padengtas plonu dumblo sluoksniu. Kai kuriose vietose, ypač seklesnėje, vakarinėje ežero dalyje yra nemažai vandens augmenijos.

Vertinant pagal žuvis, bent jau mano nuomone, labiausia karjeras garsėja dideliais ešeriais. Sveriančiais nuo puskilogramio ir į viršų. Jų čia yra palyginus yra tikrai daug, todėl žiemą čia daug kas bando laimę su blizgėmis ar švytuoklėmis, o kitu laiku - mikromasalais arba sukrėmis. Antra žuvų grupė, kurią čia daug žvejų bando pagauti, (o kartais ir pagauna) yra karšiai. Pasitaiko ir tikrų galiūnų kibimų, tačiau iš esmės vyrauja 1 - 1,5 kg žuvys. 3 vietą reitinge skirčiau lydekoms. Kadangi telkinys šalia miesto, daug kas čia bando laimę turėdami mažiau laiko ar neturėdami valties, man krantai daugelyje vietų yra puikia praeinami ir gali žvejoti nuo kranto. 4-oje vietoje pagal populiarumą (o žiemą - gal ir 2-oje yra kuojos). Pavasarį dugnine gaudomi stambūs sidabriniai karosai ir lynai .Jie kimba dažniausiai naktį.

Iš egzotiškesnių žuvų karjere yra sterkų bei šamų. Pasitaiko vienas kitas, matyt, iš Nemuno atklydęs žiobris ar šapalas. Na, bet jeigu jau kalbame apie tikrą egzotiką, tai pernai po visą Lietuvą nuskambėjo istorija apie Lampėdyje sugautą 1,3 kg svėrusią...piraniją.

Ovidijaus Uldinsko, dažniau čia blizgiaujančio, teigimu, ieškant Lampėdyje žiemą ešerių geriausia orientuotis į sėklius ir nedidelius - 1 - 3 metro gylius. Gelmės retai kada būna dosnios. Daugelis atvykusių, ypač atvykusių iš toliau, karšius ir didelius plakius bandu jaukintis 6-7 metrų gyliuose. Tuo tarpu vietiniai, kiek pastebėjau, jaukinasi eketes gana sekliai - maždaug 3 metruose. 3-4 metrų gylio ribas Lampėdyje mėgsta ir besitaikantys į kuojas.

Praeitą sekmadienio popietę atvažiavęs prie karjero apėjau ledu maždaug jo pusę ir pasikalbėjau su vietiniais žvejais. Dauguma vietinių bandė gaudyti kuojas ir skundėsi, kad jau savaitę, nors ir laikantis atlydžiams, jos kimba labai prastai. Paėjėjęs ten, kur buvo giliau, pakalbėjau su meškeriotojais, gaudančiais bemasalėmis avižėlėmis. Jų laimikis buvo gražesnis - ant ledo gulėjo pas ką keli, pas ką - ir keliolika 100 - 250 g sveriančių karšiokų ir plakių.

Žuvų Rūšys, Aptinkamos Karjeruose

Žuvų Rūšis	Paplitimas	Ypatumai
Kuojos	Drąseikių karjeras, Lampėdžio karjeras	Stambios Drąseikių karjere, ypač senojoje dalyje.
Ešeriai	Drąseikių karjeras, Lampėdžio karjeras	Stambūs Lampėdyje, smulkūs senojoje Drąseikių karjero dalyje.
Karšiai	Lampėdžio karjeras	Dažniausiai 1-1,5 kg, pasitaiko didesnių.
Lynai	Drąseikių karjeras	Gerai kimba vasarą.
Šapalai	Drąseikių karjeras	Atsargūs ir gudrūs.
Karpiai ir Sidabriniai Karosai	Drąseikių karjeras	Pasitaiko didelių egzempliorių.

---