Venta upė vinguriuoja apie 340 kilometrų per Lietuvą ir Latviją, o Kuršėnų miestui yra esminė kraštovaizdžio puošmena. Tačiau ties Kuršėnais upė pakoreguota vaga, nuolat veikiama žmogaus, bet ir čia žuvys gyvena. Yra kur meškerę užmesti.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja su­rea­ga­vo į „Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­ti­nį ty­ri­mą „Užt­venk­ta Ven­ta at­pluk­dys eu­rus ar eko­lo­gi­nę ne­lai­mę?“. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­ne, Lie­tu­vos tei­sės ak­tuo­se hid­roe­ner­ge­ti­kai nu­sta­ty­ti vie­ni iš griež­čiau­sių ap­lin­ko­sau­gi­nių rei­ka­la­vi­mų ly­gi­nant su ki­to­mis ES ša­li­mis. Lie­tu­vo­je yra už­draus­ta už­tvan­kų sta­ty­ba eko­lo­gi­niu ir kul­tū­ri­niu po­žiū­riu ver­tin­go­se upė­se ar jų ruo­žuo­se. Mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, tei­si­nė ba­zė šio­je sri­ty­je nuo­lat to­bu­li­na­ma.

Žmonės pasakoja, kad Ventos upė ištvinusi, ilgus metus per kelis metrus nuo upės augę medžiai, jau senokai „subridę“ į upę, baigia supūti. Senieji Pavėnčių gluosniai tikrai „subridę“ į Ventą, upė gerokai išplatėjusi, pakraščiai apžėlę, vidury upės buvusi sala - po vandeniu, o jos vietą žymi tik sąžalynas.

Kuršėniškiai su seniūnu stebisi, kad uždumblėjusią ir užžėlusią Ventą jau teko valyti, net ir šienauti. Prisiminė, kad prieš keletą metų tam buvo skirta dar litais beveik 4 milijonai Europos Sąjungos lėšų. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad rekonstruojamo vandens malūno hidroelektrinės užtvankos ketera yra aukštesnė, nei numatyta projekte. Čia nustatytas pažeidimas - išbetonavus aukštesnę užtvanką atitinkamai ir pakilo vandens lygis Ventos upėje, dėl to atsirado piliečių skundai.

Užtvankų įtaka žuvims ir ekosistemai

Užtvankos sudaro kliūtis tokių vertingų žuvų kaip lašišos, šlakiai, žiobriai, nėgės ir kitų žuvų migracijai neršto metu. Ministerija paaiškina, kad „HE poveikio zonoje (žemiau HE, tvenkinyje ir aukščiau jo) dažniausiai išlieka tik lengvai prie įvairių sąlygų prisitaikančios žuvų ir kitų gyvūnų rūšys, o vertingiausios rūšys dažniausiai išnyksta arba jų labai sumažėja“. Dėl hidroelektrinių žalingo poveikio gali nykti, prastėti ir būti suskaidytos natūralios gamtos buveinės ir nuo tų buveinių priklausomų rūšių populiacijos.

Žvejybos patirtis Ventoje

Venta upė, ir žuvinga ir vaizdinga, bet žvejoti taip ir neteko. Ventos upe vakar mums buvo dosni, pagavom 1.7 1.2ir1kg sapalus, beto graziu kuoju. O VENTA šiuo metu labai graži ir visada dosni. Vasaros metu yra tekę sugauti įspūdingų laimikių.

Gyvenu Kuršėnuose, Šiaulių r. Vos keli šimtai metrai nuo namų vinguriuoja upė Venta. Deja ji ties Kuršėnais pakoreguota vaga, nuolat veikiama žmogaus, bet ir čia žuvys gyvena. Yra kur meškerę užmesti. Žvejyba užsiimu nuo vaikystės, su tėčiu dviračiais važiuodavom ešerių, karosų, lynų. Vėliau, augant rankose atsidūrė spiningėlis, dugninės, plūdinės.

Nuo mažumės esu gamtos mylėtojas, todėl gamtos tausojimo idėjos man yra labai priimtinos ir teisingos. Propaguoju pagavai-paleisk. Tausojanti žvejyba turėtų vis labiau populiarėti, nes mūsų upėse yra daug gražių ir nuostabių vietų, kuriose žuvies jau nėra ir dėl to kaltas besaikis alkis ar tiesiog kultūriškai paveldimas sugautos žuvies valgymo paprotys, siaura alkanų žvejų ir brakonierių, aplinkos teršėjų pasaulėžiūra. Todėl akcentuoti tausojančią žvejybą, teisingus užkibusios žuvies paleidimo būdus man atrodo svarbu.Esu atviras.

Ventos regioninio parko ypatybės

Natūralios gamtos mėgėjams: miškai pilni grybų bei uogų, o upės - žuvų. Ventos regioninis parkas su fosilijomis ir kitais džiaugsmais, Menčių klinčių karjeras su savo išskirtiniais vaizdais. Ekstremalams - „Balsių slėnis“ ir baidarės Ventos ir Virvyčios upėmis.

Hidroelektrinių poveikis Ventos upei

Ventos intakas sraunioji Virvytė yra net tapusi ištisa hidroelektrinių užtvankų kaskada. Vienareikšmiškai - veikia neigiamai. Tai intervencija į gamtą. Anksčiau taip pat egzistavo hidroelektrinės, bet tada užtvankos būdavo surenčiamos pavasarį iš eglisšakių, kadagių - jie, o ne betonas būdavo rišamoji medžiaga. Rudenį, žiemą upė pati susitvarkydavo tas užtvaras. Tokios užtvankos keičia visą ekosistemą. Didelė problema ir sukontroliuoti hidroelektrinių, užtvankų savininkus, kad jie nelaikytų vandens, sukeltų per aukštai arba staigiai nenuleistų.

Nauda tik savininkams, naudos gamtai iš hidroelektrinių sunku įžvelgti. Tikrai ne hidroelektrinės. Nepavadinčiau jų pagamintos energijos „švaria“ elektra. Įstatymais, reguliuojamais Europos Sąjungos lygmens institucijų, nes Lietuvoje dėl pelno atsiranda suinteresuotų pusių.

---