Daugeliui žmonių rytinė kava yra neatsiejama dienos pradžios dalis. Vis dėlto, ar kada susimąstėte, kada iš tiesų geriausia ją gerti, kad maksimaliai išnaudotumėte jos naudą ir išvengtumėte nepageidaujamų pasekmių? Kavos poveikis priklauso ne tik nuo jos kokybės ar kiekio, bet ir nuo laiko, kada ją geriate.

Kavos vartojimo laikas ir poveikis

Mūsų kūnas turi vidinį laikrodį - cirkadinį ritmą, kuris reguliuoja hormono kortizolio lygį kraujyje. Pasak mitybos specialistės, „kortizolio kiekis rytais būna natūraliai aukštas, todėl kavos vartojimas iškart prabudus gali sumažinti jos efektyvumą. Specialistė rekomenduoja palaukti bent 1-2 valandas po atsibudimo. Geriausias laikas rytinei kavai - tarp 9:30 ir 11:30. Jei norite išvengti miego sutrikimų, pasistenkite negerti kavos po 14:00 val.

Kava ir sportas

Jei sportuojate, kava gali būti puikus prieštreniruotinis gėrimas. Pasak tyrimų, kofeinas pagerina fizinį pajėgumą, ypač ištvermės pratimų metu.

Kofeino pusamžis

Vidutiniame kavos puodelyje yra maždaug 95 miligramai kofeino, kuris organizme išlieka daug ilgiau, nei dauguma žmonių įsivaizduoja. Kofeino pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 5-6 valandos, t. y. po šio laikotarpio kraujyje išlieka pusė pradinio kiekio.

Šis ilgesnis buvimas paaiškina, kodėl 16 val. išgerta kava turi įtakos miego kokybei 22 val., net jei žmogus nesijaučia „įsitempęs”. Jautrumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus, o kofeino apykaitai įtakos turi tokie veiksniai kaip amžius, vaistai ir kepenų veikla.

Subtilūs miego architektūros sutrikimai

Nors daugelis žmonių mano, kad išgėrę kavos vėlai vakare gali normaliai užmigti, tyrimai rodo, kad kofeinas subtiliai sutrikdo miego architektūrą - natūralią miego stadijų eigą - net tada, kai žmonės teigia miegoję gerai.

Kofeinas ypač sutrumpina gilaus miego (lėtųjų bangų) ir REM miego laikotarpius, kurie yra labai svarbūs atminties konsolidavimui, emocijų apdorojimui ir ląstelių atstatymui. Šie trikdžiai pasireiškia sąmoningai nesuvokiant, o tyrimai rodo, kad miego kokybė prastėja, nepaisant to, kad pasitenkinimas miegu išlieka nepakitęs.

Atlikus smegenų bangų matavimus paaiškėjo, kad visą naktį vyksta trumpalaikiai pažadinimai, trunkantys 3-15 sekundžių, kurie suskaido atstatomojo miego ciklus ir visiškai nepabudina miegančiojo. Rezultatas: iš pažiūros pakankamas miegas, kuris nesuteikia visapusiškos kognityvinės ir fiziologinės naudos.

Lėtinio miego trikdžių poveikis sveikatai

Kartotinis kofeino sukeltų miego sutrikimų poveikis sukelia pavojingą kaskadinį poveikį sveikatai, kuris ilgainiui kaupiasi. Tyrimai rodo, kad lėtiniai miego sutrikimai didina uždegimo žymenų kiekį ir blogina imuninės sistemos veiklą, net jei sąmoningai nesuvokiama, kad miego kokybė prastėja.

Ilgalaikis poveikis - padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų ir kognityvinių funkcijų sutrikimų rizika. Tyrimai rodo, kad nuolatiniai miego struktūros mikroorganizmų sutrikimai prisideda prie atsparumo insulinui ir svorio valdymo sunkumų.

Didžiausią susirūpinimą kelia sumažėjęs smegenų gebėjimas išvalyti medžiagų apykaitos atliekas sutrikus miegui, o tai gali pagreitinti neurodegeneracines ligas. Šie kaupiamieji padariniai dažnai pasireiškia po daugelio metų, kai ryšys su kofeino vartojimo įpročiais nebėra akivaizdus.

Alternatyvos popietinei kavai

Visoje šalyje gali prireikti pakeisti kavos puodelius, nes žmonės ieško sveikesnių alternatyvų vėlyvam kofeino vartojimui. Norint atsikratyti šio įpročio, reikia strateginių pakaitalų, kurie patenkintų poreikius ir nesutrikdytų miego ciklo.

Žolelių arbatos suteikia šildančio komforto be stimuliuojančių medžiagų - ramunėlių ir pipirmėčių rūšys suteikia papildomos raminančios naudos. Putojantis vanduo su citrusiniais vaisiais gali atgaivinti ir drėkinti, kartu palaikyti protinį budrumą. Tiems, kurie ieško energijos antplūdžio, trumpas pasivaikščiojimas lauke ar tempimo pratimai natūraliai stimuliuoja kraujotaką.

Palaipsniui mažinant suvartojamo kofeino kiekį ir pereinant prie pusiau kavos be kofeino mišinių, galima sumažinti abstinencijos simptomus.

Skysčių vartojimas žiemą

Ilgai laukę sniego pagaliau jo sulaukėme ir jau pusantro mėnesio gyvename tikroje žiemoje - laikosi žema temperatūra ir sniego netrūksta. Tokie orai sukelia įvairių sveikatos pablogėjimo būklių, ne išimtis ir tuštinimosi sistema. Pasak VšĮ Inkocentras vadovės Jurgos Misevičienės, nemažai keblumų sukelia tai, kad žiemos metu žmonės nustoja gerti vandenį. „Kai šalta labiau mėgstama gerti arbatą ar kavą. Kava pasižymi diuretiniu poveikiu, todėl ji skysčių nesulaiko, tik juos išstūmia.

Mes įpratę kalbėti ir duoti rekomendacijas vartoti daugiau skysčių vasaros metu, tačiau lygiai taip pat vandenį reikia gerti ir žiemą tam, kad mūsų šlapinimosi aparatas dirbtų nuosekliai. Dėl sumažėjusio skysčių vartojimo gali paūmėti dirglios pūslės sindromas. Tuomet žmogų ima kamuoti dažnas ir staigus noras šlapintis. Todėl arbatą geriau rinktis žolelių, be kofeino. Daugelio mėgiama žalia arbata turi stimuliuojančių medžiagų, nereikėtų labai piktnaudžiauti juoda ir žalia arbatomis. Svarbiausia, kad žiemos metu žmonės nepamirštų gerti vandenį“, - sako J. Misevičienė.

Šlapimo pūslės infekcijas dažniausiai sukelia e. coli bakterija, kuri į šlapinimosi takų sistemą patenka iš storosios žarnos. Dažnai bakterija yra įstumiama į šlaplę lytinių santykių metu. Moteris, kuri negyvena lytinio gyvenimo, šlapimo pūslės uždegimais beveik neserga.

Pasak specialistės, kuo mažiau yra geriama ir kuo mažiau gaminasi šlapimo, tuo didesnė tikimybė, kad bet kokia bakterija patekusi į šlaplę gali tapti patogenine bei sukelti šlapimo pūslės uždegimą. „Šlapimo takų infekcijos linkusios kartotis, ypač tuomet, jeigu nebuvo visiškai išgydytos. Nuolat atsinaujinant šlapimo takų infekcijoms, gali atsirasti dirglios šlapimo pūslės sindromas. Tuomet pasireiškia panašūs simptomai kaip ir užsikrėtus šlapimo takų infekcija, bet nėra organinės priežasties ar bakterinio užkrato”, - sako gydytoja J. Misevičienė.

Sveikam žmogui noras šlapintis priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Sveika šlapintis iki 8 kartų per dieną, jeigu šlapinamąsi mažiau, vadinasi, žmogus per mažai išgeria arba tai yra kokios nors ligos požymis. „Jeigu žmogus šlapinasi tik 2 kartus per dieną, reikia paieškoti to priežasčių, rekomenduočiau pasitikrinti cukrą, nes sergant diabetu dažnai nejaučiamas noras šlapintis ir žmogus prikaupia daug šlapimo.

Geriantys tik kavą galvoja, kad jie turėtų šlapintis retai, tačiau yra atvirkščiai: kava turi diuretinį poveikį, šlapimas gaminamas gan aktyviai. Geriant tik kavą, skysčiai imami iš tarpląstelinių tarpų, organizmas džiūsta. Dėl to galima pastebėti žiemos metu, kad yra sausesnė oda, plaukai elektrinasi, rankos šerpetoja. Visa tai rodo drėgmės trūkumą. Jeigu mes neatstatome prarastų skysčių kiekio, tai nieko gero nebus“, - sako Inkocentro vadovė J. Misevičienė.

22 proc. moterų turi dirgliosios pūslės sindromą. „Jis pasireiškia tuo, kad moteris staiga užsinori pasišlapinti ir tas noras yra toks stiprus, jog sunku šlapimą nulaikyti. Pavyzdžiui, moteris skuba namo, užeina staigus noras tuštintis, ji bando tai valdyti ir kai jau rakina duris, gali išbėgti keli lašeliai šlapimo ar net įvykti pilnas pasišlapinimas“, - aiškina J. Misevičienė.

Pasak specialistės, per mažas išgeriamo skysčio kiekis šį mechanizmą tik sustiprina. „Dėl mažo skysčio kiekio, šlapimas darosi tirštesnis, jis tamsėja. Jo koncentracija labiau dirgina šlapimo pūslę ir nors paties šlapimo būna labai nedaug, tačiau noras šlapintis būna labai stiprus. Net ir nedidelis tokio šlapimo kiekis vis kelia norą šlapintis, todėl moteriai ima atrodyti, kad ji į tualetą eina dažniau nei įprasta“, - sako J. Misevičienė.

Penktadalis moterų turinčių dirglią šlapimo pūslę po kiekvieno lytinio akto gali jausti diskomfortą, jausti perštėjimą. Jei geriama per mažai skysčių, grėsmingos bakterijos nėra pašalinamos iš lytinių organų sistemos. Lytinio akto metu vyras gali mechaniškai kai kurias bakterijas nustumti gilyn į makštį.

Dėl per mažo skysčio kiekio vartojamo žiemos metu, šis periodas, vaizdžiai sakant, tampa „akmenų auginimo“ laikotarpiu. „Turintys akmenų inkstuose ir vartodami per mažai skysčių savo būklę tik blogina, akmenys gali didėti. Blogesne situacija pavadinčiau kai yra labai smulkūs akmenukai arba taip vadinamas smėlis. Kad jį praplautume, turime daugiau gerti.

Turintiems polinkį į akmenų formavimąsi, esant būklei dar iki inkstų akmenligės, rekomenduočiau kuo daugiau gerti skysčių. Mes galim sau padaryti meškos paslaugą žiemos metu negerdami pakankamai vandens“, - atkreipia dėmesį J. Misevičienė.

Ji pataria moterims, kurios turi polinkį sirgti uždegimais ir cistitais šaltuoju metu laiku prisiminti spanguoles ir bruknes. „Jeigu geriam mažai ir dėl to šlapinamės mažai, bakterijos turi labiau palankesnes sąlygos nukeliauti iki šlapimo pūslės ir ten sukelti uždegimą.

Ar saugu šlapintis lauke žiemą?

Gyvenant mieste net nekyla minčių apie šlapinimąsi lauke, tačiau kaimo vietovėse gyvenantys žmonės labai dažnai naudojasi lauko tualetais ar iš viso bėga į krūmus. „Jeigu tai vienkartinis pasišlapinimas - tai nieko baisaus, šlapinimosi trukmė nėra labai ilga, kelnes po to užsimaunam ir kuo greičiau atgal į šiltą patalpą. Svarbiausia, kad kojos būtų šiltai“, - šypteli J. Misevičienė.

Kaime gyvenantys žmonės yra įpratę tuštintis lauke, jiems žiemos šalčiai tokios žalos nesukels kaip miestiečiui, kuris atvažiavo į gamtą pasigrožėti žiemos grožiu. „Deja, bet mūsų šalyje neretai į gamtą važiuojama išgerti nesaikingus kiekius alkoholio, tuomet šlapimo gaminasi daugiau ir šlapinimosi trukmė ilgėja, tuo pačiu didėja rizika nušąlti.

Arbata skirtingais metų laikais

Lietuviai labiausiai mėgsta vaisinę bei juodą arbatas ir daugiausiai jų išgeria, žinoma, žiemą, nustumdami šį gėrimą toliau į lentynas vasaros metu. Pasak žolininko Mariaus Lasinsko, klaidingas yra žmonių įsitikinimas, kad arbata - tai šaltojo sezono gėrimas. Žiemą ar vasarą, šilta arbata po pietų pagerins virškinimą, suteiks žvalumo ryte, o vakare nuramins.

Žolininkas pataria vasarą atsargiai gerti labai šaltą arbatą - organizmui tai gali sukelti šoką ir vietoje lauktos naudos teks gydytis peršalimą. Jis pastebi, kad užklupus karščiams, žmonės pradeda skųstis peršalimu - viena to priežasčių yra godžiai geriami labai šalti, net ledu paskaninti gėrimai. Žolininkas tikina - tai, ką tuo metu duoda gamta.

Pavyzdžiui, žiemą, kai žalumos nėra, geriausiai rinkti pušų, eglių ir kadagių spyglius, virti jų arbatas ar net sutrynus dėti į kokteilius. Nuo pavasario, per visą vasarą labai naudinga gerti dilgėlių arbatą. Vasarai jis taip pat siūlo drąsiai ir gausiai vartoti mėtų, intensyvesnio skonio bei kvapo pipirinių mėtų bei melisų arbatas.

M. Lasinskas atkreipia dėmesį, kad gaminant arbatą iš šviežių augalų lapų, jų reikės apie penkiskart daugiau nei džiovintų, iš kurių jau išdžiovintas vanduo. Žmonės veltui džiaugiasi, kad užplikius arbatą pakvipo kambarys - reiškia puodelyje eterinių aliejų ir kitų lakiųjų organinių junginių mažai beliko. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo gležnesnė žaliava, tuo trumpiau reikia plikyti.

Kofeino poveikis organizmui

Organizmas greitai įsisavina kofeiną ir per dvi valandas pasiekia maksimalų poveikį, nors iš organizmo jis pasišalina tik po 9 valandų. Viršijus šią dozę, gali atsirasti raumenų drebulys, pykinimas, galvos skausmas ir padažnėti širdies plakimas, rašo Rte. Specialistai įspėjo, kad kofeino atsisakymas gali sukelti galvos skausmus ir nuovargį. Taip yra dėl to, kad organizmas išsiugdo toleranciją kofeinui.

Dėl kofeino prisijungimo prie šių receptorių organizmas atitolina nuovargio atsiradimą. Taigi, nustojus vartoti kofeiną, adenozino receptorių, prie kurių galima prisijungti, yra perteklius. Galvos skausmas atsiranda dėl kofeino trūkumo.

Nustojus gerti kofeiną, maždaug po 24 valandų kraujagyslės grįžta į normalią būseną, dėl to padidėja kraujo tekėjimas į smegenis ir atsiranda galvos skausmas. Kofeinas taip pat sutrumpina bendrą miego laiką ir sutrumpina gilaus miego laikotarpį. Atsisakius kofeino, pagerės miegas. Sumažinus kofeino kiekį arba jo atsisakius, gali pagerėti nuotaika.

Iš dalies dėl to gali būti, kad jis gerina miegą. Specialistai patarė nevartoti šio gėrimo iš karto pabudus. Analitikai pabrėžė, kad ką tik pabudusio žmogaus organizme streso hormono - kortizolio - lygis yra didžiausias, o kava skatina jo gamybą.

Žalioji kava

Kava - kas nežino šio kvapnaus, skaniai karstelėjusio gėrimo, kuris mažina nuovargį ir stimuliuoja protinę veiklą įtemptai dirbant? Tradiciškai šis mums visiems gerai žinomas stebuklingas gėrimas gaminamas iš paskrudintų kavos pupelių. Tačiau norint išsivirti kavos, pupelių nebūtina skrudinti - iš šviežių, dar žalių, termiškai neapdorotų kavos pupelių taip pat galima pasigaminti naudingos ir skanios kavos.

Žaliavai žaliosios kavos gamybai gaunama iš pasaulyje plačiausiai kultivuojamos kavamedžių rūšies Coffea Arabica. Žalioji kava turi gydomųjų savybių ir teigiamai veikia virškinimo procesą, kai įprastai gaminama skrudintų pupelių kava termiškai apdorojama netenka dalies savo naudingųjų savybių.

Žaliosios kavos spalva nėra žalia, ir jos skonis kiek skiriasi nuo tradicinės skrudintos kavos - ji ne tokia karti ir neturi tokio aiškaus mums įprasto skrudintos kavos aromato. Bet žalioji arabikos kava - kvapnus, gausus vitaminų, naudingas gėrimas su nuosaikiu kofeino kiekiu. Žaliojoje kavoje gausu taninų, ląstelienos, organinių rūgščių ir eterinių aliejų. Ji puikiai skatina medžiagų apykaitą, neleidžia vandeniui kauptis audiniuose, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Šis gėrimas, kaip ir žalioji arbata, yra stiprus antioksidantas ir rekomenduojamas diabetikams ir žmonėms, norintiems atsikratyti nereikalingų kilogramų. Pagrindinė žaliosios kavos sudedamoji dalis - chlorogeninė rūgštis, kurios nėra įprastoje skrudintoje kavoje, nes šią termiškai apdorojant didžioji organinių rūgščių dalis suskyla.

Žalioji kava svariai sumažina cukraus poreikį, reguliuoja ir kontroliuoja jo kiekį organizme, dėl ko sumažėja potraukis saldumynams. Žalioji kava pasižymi gebėjimu mažinti rezervines organizmo riebalų sankaupas. Gerkite šią kavą po kiekvieno valgio - ji verčia organizmą ieškoti naujų energijos šaltinių. Rekomenduojama paros dozė - 3 puodeliai kavos per dieną.

Dietisto patarimai

Dažnas mūsų nori keistis, pradėti sveikiau gyventi, bet dažnai tos informacijos tiek daug, kad sutrinkame, o be to, dažnai norim keistis iškart, daug ką daryti kitaip, bet rankos greit ir nusvyra. Maistas yra viena didžiausių mūsų gyvenimo dalių. Jeigu atimtume miegą, darbą ir apskaičiuotume laiką, kurį mes skiriame maisto gamybai, vaikščiojimui po parduotuves, valgymui, galvojimui apie maistą, tai susidaro labai didelė dienos dalis.

Tad siūloma pradėti nuo kažko mažo, kas atrodo įgyvendinama. Pavyzdžiui, išbandyti per savaitę vieną naują receptą. Tai juk nėra daug. O per metus jau būtų išbandyti 52 nauji receptai. Pokyčiai turi prasidėti ne nuo pirmadienio, ne nuo sausio pirmosios, o nuo šiandien. Labai pravartu apie tai, ką darysite kitaip, užsirašyti. Ypač gerai užsirašyti ranka. Kai užsirašome, tai viskas tarsi įsirašo į dar vieną smegenų dalį ir lieka daug ilgiau.

Sveikatą galima pataisyti su tinkama mityba, geru miegu ir judėjimu, nebūtina net labai sportuoti. Reikia labai aiškiai žinoti, kas pasikeis, ką iš to būdo gausite. Jei pradedate maitintis tinkamai, geriate vandenį, poveikį pajusite po kelių savaičių. Būna, žmogus pakeičia mitybą, sveikata taip pagerėja, kad net užmiršta, kad kažkada skaudėjo galvą kasdien ar jautė nuolatinį nuovargį.

Dėl energijos nėra svarbu tik maistas. Dabar mes daug dirbame sėdėdami, kompiuteriais, tai ties šlaunimis kraujagyslės užsispaudžia. Ypač negerai sėdėti užmetus koją ant kojos. Reikia daryti pertraukėles, dažnai atsistoti, pavaikščioti. Reiktų kabinete susikurti tokią aplinką, kuri verstų atsistoti ir taip sujudinti kraujotaką.

Po pietų patartina pasivaikščioti lauke bent 5‒10 minučių. Stresas taip pat mažina energiją. Kai nervinamės, imame kvėpuoti greitai ir paviršutiniškai. Kvėpavimą reikia sulėtinti. Melatonino (miego) ir serotonino (laimės hormono) balansas žiemą būna labiau išsibalansavęs, dėl to žiemą mes jaučiamės labiau apsnūdę. Jei vakare daug prisivalgoma, miegas būna nekokybiškas, ryte nėra energijos, tada norisi kažko saldaus, kavos.

Prie stalo valgant reikia šnekėti tik malonias kalbas, kad nepatirtume streso. Nuo nemalonių, piktų kalbų, kaip sakoma, kąsnis stringa gerklėje. Kai yra stresas, kraujas iš virškinamojo trakto suplūsta į smegenis ir raumenis. Savaitgaliais nereiktų bandyti atsimiegoti už trūkstamą miegui laiką. Tiesiog reikia visada eiti miegoti tuo pačiu laiku ir keltis tuo pačiu laiku.

Ryte rekomenduojama atsigerti vandens - stiklinę šilto, nes toks greičiau pasisavina. Ryte reikia tarsi praskiesti organizmo skysčius - taip įgausime daugiau energijos. Pusryčiams geriausia valgyti grūdų košę. Vaisių reiktų valgyti vieną porciją per dieną, pvz., vienas vidutinio dydžio obuolys. Pietums būtina suvalgyti porciją žalių daržovių, pavyzdžiui, su mėsa.

Morkos, burokėliai geriausia nevirti. Labai skanu žalius burokėlius sumaišyti su raugintais kopūstais, leisti pastovėti ir valgyti. Vanduo žmogui labai svarbu dėl to, kad kūno skysčiai būtų skysti. Jei kūno skysčiai bus tankūs, tiršti, tai būsite pavargę. Mūsų organizmo visi audiniai yra sudaryti iš ląstelių. Jei ląstelės lygmeniu trinka medžiagų apykaita, sutriks visuose organuose.

Ląstelės elastingumas priklauso nuo trijų dalykų: vandens, elektrolitų ir omega 3. Jeigu trūksta skysčių, ląstelė negauna pakankamai gerųjų medžiagų, ji sunkiai atsidaro, neelastinga, blogai išmeta atliekamas perdirbimo medžiagas (toksinus). Kai kūne sutirštėję skysčiai, blogai šalinamos atliekos. Kad skysčių būtų pakankamai, kad būtų atkurtas balansas, reiktų gerti vandens maždaug savaitę, o jei norima procesą pagreitinti, reiktų vaistinėje nusipirkti elektrolitų.

Kavą geriau gerti ne užpiltinę, o iš aparato. Jei namuose nėra kavos aparato, galima užpiltinę kavą tiesiog persikošti per sietelį palaikius pritraukti 4 minutes. Nereiktų keltis su žadintuvu, nes jis sukelia stresą. Turėtume pabusti prieš žadintuvą. Žadintuvas lai būna įjungtas tik dėl visa ko, kad būtų ramiau.

Kava ir arbata žiemą: mitai ir tikrovė

Siekiant palaikyti skysčių balansą, gaivinti organizmą gėrimais būtina net ir žiemą, mat dehidratacija tada ne ką mažiau pavojinga nei vasarą. Kadangi atėjus žiemai lauke smarkiai atšąla, ir savo laiką dažnai leidžiame kur kas vėsesnėse patalpose, poreikio atsigaivinti gėrimais dažniausiai tiesiog nejaučiame. Todėl organizmas gali negauti pakankamai skysčių. Apsisaugoti nuo dehidratacijos rizikos galime tik veikdami sąmoningai: nors troškulys ir nejuntamas, gaivinti organizmą gėrimais vis tiek būtina.

Prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ užsakymu atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ apklausos rezultatai rodo, kad rinkdamiesi gėrimus žiemą lietuviai pirmenybę teikia karštiesiems gėrimams. 22 proc. respondentų tikino žiemą mielai geriantys arbatą, 24 proc. tikino dažniausiai geriantys kavą, o 48 proc. apklaustųjų sakė, kad mielai skanauja abiejų gėrimų.

Šaltasis metų laikotarpis ir sumažėjęs šviesos kiekis veikia ne tik fizinę, bet ir psichoemocinę būklę: turime mažiau energijos ir esame prastesnės nuotaikos. Juodojoje, žaliojoje, baltojoje ar ulongo arbatose randama amino rūgštis L-teaninas, kuri ramina, atpalaiduoja ir sąveikoje su kofeinu mažina nuovargio pojūtį, gali pagerinti kognityvines funkcijas.

Socialinio psichologo John Bargh tyrimai, atlikti Jeilio universitete, parodė, kad fizinis šaltis mus verčia jaustis vienišesniais. Pakanka paimti į rankas šiltą gėrimo puodelį, kad imtume palankiau, rūpestingiau žiūrėti į aplinkinius bei juos vertinti kaip „šiltesnius“.

A.Žilinskas sako dažnai girdintis mitą, neva kavoje ir arbatoje esantis kofeinas skatina dehidrataciją žmogaus organizme, nes veikia kaip diuretikas, tai yra skatina šlapimo išsiskyrimą. Specialisto teigimu, nors kofeinui tokia savybė išties būdinga, kavoje ir arbatoje jo tiesiog per mažai, kad šis poveikis būtų reikšmingas.

Arbatos žinovui antrina ir dietologė Barbora Jarašūnė. Specialistės teigimu, arbatą galima įtraukti į bendrą skysčių balansą: „Lyginant su kava, juodojoje arbatoje yra maždaug pusė, o žaliojoje - trečdalis kofeino kiekio, kurio būtų tokiame pačiame tūryje filtruotos kavos. Be to, kofeino kiekis arbatoje gali priklausyti nuo lapelių rinkimo laiko (jaunesni turi daugiau kofeino), naudojamo arbatžolių kiekio, kontakto su vandeniu laiko ir netgi nuo to, ar naudojamos birios arbatžolės, ar supakuotos į maišelius.“

Anot B.Jarašūnės, diuretinis kofeino poveikis išryškėja tik tuomet, kai vienu kartu suvartojamas didelis jo kiekis (pvz. 250-300 mg). Tokį kiekį galime gauti išgėrę 2-3 puodelius filtruotos kavos ar 5-8 puodelius arbatos.

Vis dėlto, B.Jarašūnės teigimu, ruošiant kavą lietuviams būdingas vienas įprotis, kurio reikėtų vengti - tai kavos plikymas puodelyje. Ruošiant kavą šitokiu būdu, kava išties gali tapti diuretiku, mat kofeino kiekis taip plikytoje kavoje išties smarkiai didesnis nei filtruotoje ar ruoštoje kavos aparatu.

Arbatos puodelyje natūraliai yra mažiau kofeino, nei puodelyje kavos. Todėl arbatos galite drąsiai išgerti daugiau. Kofeinas arbatoje veikia kartu su jau minėtu L-teaninu, kuris švelnina kofeino poveikį, ramina nesukeldamas mieguistumo. Todėl arbata prabudina švelniau, rečiau sukelia nerimo jausmą.

Kai kurias arbatžoles - ypač didelių, susuktų lapelių - tinka plikyti keletą kartų. Kiekvienas plikymas atskleis vis kitokį aromatą, o kofeino su kiekvienu plikymu bus vis mažiau. O jeigu jau suvartojote savo kofeino dienos normą, rinkitės arbatą be kofeino, pavyzdžiui, raudonąją afrikinio raibsteglio arbatą.

Karštų gėrimų pasirinkimo apklausos rezultatai