Daugelio šaldikliai prikimšti šaldytų vištienos krūtinėlių ir dešrelių, didkepsnių ir maltos jautienos ar kalakutienos, kuri labai praverčia nusprendus greitai pasidaryti kotletų ar mėsainių.
Kiek laiko galima laikyti vištieną šaldytuve ar šaldiklyje?
Žalią sušaldytą vištieną šaldiklyje galima laikyti ilgai ir net sunku pasakyti konkretų terminą. Nesaugi sveikatai ji nebus, bet itin ilgai laikant pakinta produkto skonis, biologinė vertė. Tačiau jei vištiena buvo sušaldyta ir neatšildyta, ja neapsinuodysite. Tuo tarpu atvėsinta mėsa šaldytuve gali būti laikoma ne ilgiau nei tris dienas. Tokia rekomendacija nežinant tikslaus galiojimo laiko.
Kodėl negalima atšildytos vištienos ir vėl užšaldyti?
Kadangi ji buvo užšaldyta ir vėl atšildyta, nežinosime, ar nepateko mikrobų ar bakterijų, todėl vartoti dar kartą užšaldytą vištieną gali būti pavojinga sveikatai. Svarbu prisiminti, kad vištieną reikia atšildyti palaipsniui, o atšilusią ją rekomenduojama iš karto gaminti. Pakartotinis užšaldymas taip pat sumažina ir biologinę vertę.
Kaip teisingai atšildyti vištieną prieš gaminimą?
Teisingiausias atšildymo būdas - iš šaldiklio išimtą mėsą perdėti į šaldytuvą. Taip palaipsniui atitirpdama vištiena neišsausėja ir yra tokia pat skani kaip šviežia mėsa. Jeigu norime atšildyti smulkesnes vištienos dalis, tam gali užtekti ir pusės dienos, o jei visą viščiuką - rekomenduojama iš šaldiklio jį išimti likus parai iki kepimo. Prieš gaminant atšildytą vištieną 30 min. dar derėtų ją palaikyti kambario temperatūroje. Taip įsitikinsite, kad mėsos temperatūra tiek išorėje, tiek viduje yra vienoda, o kepant ji sušils tolygiai.
Jei mokėsite greitai atšildyti mėsą, namuose ruošta vakariene galėsite mėgautis net ir darbo dienos vakarą - daug laiko sugaišti nereikės. Geriausias ir saugiausias būdas atšildyti mėsą yra palaikyti ją šaldytuve, kol iki galo atitirps. Tuomet maltą mėsą, paukštieną ar jūros gėrybes šaldytuve galima dar palaikyti dieną ar dvi, o raudonoji mėsa atšildyta išsilaikys net 3-5 dienas. Be to, jei mėsą atšildote šaldytuve, ramiai galite ją ir vėl užšaldyti.
Yra keli būdai pagreitinti procesą ir bet kokios rūšies mėsą atitirpinti greitai ir saugiai:
- Šalto vandens metodas (1 valanda): Šaldytą mėsą įdėkite į uždaromą plastikinį maišelį ir išspauskite kaip įmanoma daugiau oro. Į didelį dubenį pripilkite šalto vandens ir panardinkite į jį maišelį. Vandenį dubenyje pakeiskite kas 30 minučių, kad jis išliktų šaltas ir atšildytų mėsą. Smulkesniems mėsos gabalams, paukštienai ar jūros gėrybėms užteks maždaug valandos, o didesniems gabalams prireiks 2-3 valandų. Pusė kilogramo mėsos atitirpsta maždaug per pusvalandį. Taip atitirpintos mėsos pakartotinai užšaldyti nerekomenduojama, nebent pirma ją iškepsite.
- Mikrobangės metodas (10 minučių): Išmokę mėsą atšildyti mikrobangės metodu būsite ją paruošę kepimui per 10 minučių. Šis metodas geriausiai veikia su smulkesniais mėsos gabalais, kurie tolesniam ruošimui bus įvairiai smulkinami - pavyzdžiui, vištienos krūtinėlei, kurią įmaišysite į makaronus, arba maltai jautienai, iš kurios gaminsite kotletus. Norėdami sužinoti, kaip geriausia jūsų mikrobangėje atšildyti konkrečią mėsos rūšį, skaitykite mikrobangės naudojimo instrukciją - ten bus nurodyti specialūs nustatymai. Jei jūsų mikrobangėje nėra „atšildymo“ režimo, nustatykite žemesnį režimą ir įjunkite keletą kartų trumpiems intervalams, kol mėsa bus visiškai atitirpusi. Tik atsargiai - jei įjungsite per stiprų režimą arba jį paliksite įjungtą per ilgai, mėsa gali ne tik atitirpti, bet ir iškepti. Bet kuriuo atveju, tik atitirpinę mėsą būtinai ją iškart gaminkite.
- Kepimas be atšildymo: Jei visai neturite laiko, mėsos prieš ją gaminant galima ir neatšildyti. Tikėkite tuo ar ne, pasirodo, saugu kepti ir tiesiai iš šaldiklio ištrauktą mėsą - kalakutieną, vištieną ir jautieną. Tokiu būdu mėsos kepimas užtruks ilgiau ir bus sunkiau išgauti auksaspalvę traškią plutelę ar norimą apskrudimą.
Šaldytą mėsą galima atitirpinti karštame vandenyje arba tiesiog palikus ant stalo, nors įspėjama, kad tai - nesaugūs būdai. Be to, jokia atšildyta mėsa neturi būti paliekama kambario temperatūroje ilgiau nei dviems valandoms.
Kaip atskirti lietuvišką vištieną parduotuvėje?
Parduotuvėje matant skirtingas šviežios vištienos pakuotes gali susidaryti įspūdis, kad visos jos turi lietuviškus pavadinimus ir lietuvišką ženklinimą. Tačiau lietuvių kalba dar nereiškia, kad tai yra lietuviškas produktas. Tokie produktai gali būti atvežti iš užsienio šalių, tačiau tik supakuoti Lietuvoje. Norint būti užtikrintam dėl prekės rekomenduojame atkreipti dėmesį į veterinarinį ženkliuką. Tai privalomas ženklinimas kiekvienai pakuotei. Radus ovalios formos ženkliuką ant pakuotės, atkreipkite dėmesį, kokiomis raidėmis prasideda žymėjimas. Jei LT, reiškia, kad produkcija lietuviška.
Kuri vištienos dalis yra vertingiausia?
Vertingiausia yra vištos krūtinėlė. Jos raumenys - puikus visaverčių baltymų šaltinis, o baltuosiuose raumenyse yra ypatingai gerai subalansuotos aminorūgštys. Juk ir raumenis auginantys sportininkai valgo būtent vištos krūtinėlę. Vištienos šlaunelė taip pat turi aminorūgščių ir baltymų, bet jei lygintume biologinę vertę, baltieji raumenys yra ypač naudingi dėl imuninių ląstelių statybos, todėl visada patariama rinktis krūtinėlę.
Kaip ruoštą vištieną geriausia duoti vaikui ir kuri dalis jam naudingiausia?
Biologiškai vertingiausia yra vištienos krūtinėlės mėsa. Vaikui rekomenduojama ją išvirti pašalinus riebalus ir odą arba įsigyti krūtinėlę atskirai. Tačiau vaikui ji gali pasirodyti sausa, tad galima ją sumalti ir pagardinti. Beje, vištos šlaunelė taip pat gali būti naudinga, tačiau ruošti reikėtų laikantis sveikos mitybos taisyklių.
Ar pasibaigus ant pakuotės nurodytai galiojimo datai, jei kvapas išlieka geras, galima vis dar valgyti tokią vištieną?
Pasitaiko, kad net ir esant tinkamai galiojimo datai, tačiau dėl netinkamo sandėliavimo ar vištienai nepritaikytos temperatūros, vištiena gali tapti nebetinkama vartojimui. Todėl visais atvejais yra rekomenduojama atidžiai patikrinti, ar pakuotė nepažeista, ir įsitikinti, ar mėsa laikoma tinkamoje temperatūroje. Vištieną geriausia laikyti +4 laipsnių temperatūroje. Jei vištienos šviežumu suabejojate, atkreipkite dėmesį į mėsos spalvą. Šviežia vištiena turėtų būti šviesiai rausva, o blauzdelių mėsa šiek tiek tamsesnė. Paukštienos valgyti nederėtų jei mėsa papilkėjo, o pakuotėje matomas per didelis kiekis skysčių. Neįpakuotos vištienos šviežumą išduoda ir nemalonus specifinis kvapas.
Ar prieš gaminimą reikėtų vištieną nuplauti?
Anksčiau žmonės galvodavo, kad nuplovus mėsa taps švaresnė. Tačiau iš tiesų vištienos plauti nereikia, nes pirkėjus pasiekia saugiai specialiose apsauginėse dujose įpakuoti produktai. Išėmus gaminį iš pakuotės telieka jį nusausinti ir pagardinus prieskoniais galima pradėti gaminti norimą patiekalą.
Kodėl kepant vištieną iš jos išsiskiria daug vandens?
Jei turite galvoje sušaldytą vištieną, kuri kepama dar tinkamai neatšildyta, išsiskiria ne vanduo, o audinių skysčiai. Jei sušaldyta mėsa bus palaipsniui atšildyta, viskas turi būti gerai.
Ar viščiuko mėsa yra geresnė už senos dedeklės vištos?
Sunku pasakyti, kuri mėsa yra geresnė, nes tiek viena, tiek ir kita gali būti skirta skirtingiems patiekalams pasigaminti. Kepimui labiau tiks viščiuko broilerio mėsa, o višta dedeklė tiks sultiniui. Žinoma, jos mėsa gali būti kietesnė, todėl jei norima pasigaminti sultinį, kuriame būtų sultingos mėsos, tam puikiai tiks broileris.
Ar geriau pirkti visą supakuotą viščiuką, o galbūt geriausia dalimis ir ne pakuotėje?
Įsigijus supakuotą vištieną galite būti tikri, kad tai saugiau, nes tokiam produktui supakuoti yra naudojamos apsauginės dujos. Tuo tarpu nesupakuoto produkto galiojimas yra trumpesnis. Jį veikia skirtingos temperatūros, o gulėdamas vitrinoje toks produktas praranda ir prekinę išvaizda, apdžiūsta. Tačiau ar pasirinksite visą viščiuką, ar atskiras jo dalis, iš tokios mėsos gausite skirtingus jos privalumus. Jei mėgstate tik, pavyzdžiui, sparnelius, galima įsigyti tik šią dalį, o jei ketinate ruošti viščiuką visai šeimai, kiekvienas tikrai atras dalį, kuri jam bus skaniausia. Dažnai žmonės perka tik tiek, kiek gali suvartoti vienu kartu, todėl dažniau renkasi atskiras vištos dalis.
Kodėl negalima valgyti pusiau keptos vištienos, jei galima valgyti ne visiškai iškeptą jautieną?
Vištiena gali kelti salmoneliozės riziką, nes vištos neretai būna užkrėstos salmonelėmis. Jei vištiena nebus pakankamai apdorota, salmonelės gali išlikti gyvos ir sukelti apsinuodijimą. Tad svarbu ne tik tinkamai pasirinkti patį produktą, bet ir atsižvelgti, ar tinkamai jį ruošiate.
Kitos rekomendacijos
- Renkantis produktus rekomenduojama atkreipti dėmesį į „Rakto skylutės" simbolį, kurį rasite ant sveikatai palankesnių produktų pakuočių. Tai yra nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo sistema, kuri pirkėjams padeda greičiau suprasti, kurie tos pačios grupės produktai turi mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų ir pan.
- Jei yra paruoštas patiekalas, visada atkreipkite dėmesį į jo galiojimo laiką. Remiantis mitybos taisyklėmis, sveikiausias yra tą dieną pagamintas maistas. Tai reiškia, kad prisigaminti maisto savaitei nerekomenduojama, o ir jau virtą ar keptą patiekalą geriausia suvartoti tą pačią dieną. Taip produktai nepraras savo vertingųjų savybių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai įspėja: jei nepaisysime maisto produktų šaldymo taisyklių, galime apsirgti.
VMVT ragina visuomet atidžiai perskaityti gamintojo pateikiamą informaciją dėl maisto produktams laikyti skirtų pakuočių naudojimo ypatumų, kuri būna ant pačios gaminio pakuotės ar prie jo pritvirtintos etiketės.
VMVT atstovė atkreipia dėmesį, kad net ir saugi pakuotė gali virsti nesaugia, jei ji bus naudojama ne pagal paskirtį: pvz., plastiko sudėtyje esančių cheminių medžiagų išsiskyrimas skirtingas, kai jis liečiasi su vandeniu, rūgščiu ar alkoholio turinčiu maisto produktu.
Šaldyti produktus ne maisto produktams skirtoje taroje ar šaldymui nepritaikytoje taroje taip pat gali būti pavojinga.
VMVT ragina maisto pakavimui visuomet naudoti tik tam tikslui skirtas pakuotes ir jas naudoti tik pagal gamintojo nurodytą paskirtį.
VMVT specialistų teigimu, maisto užšaldymas žymiai pailgina jo galiojimo laiką, todėl ilgą laiką sėkmingai naudojamas daugelio maisto produktų konservavimui. Esant žemesnei kaip -18°C temperatūrai mikroorganizmų augimas sustoja ir labai sulėtėja fermentiniai ir neenziminiai pokyčiai. Siekiant išlaikyti geresnes užšaldomo maisto savybes, yra rekomenduojama naudoti greitą užšaldymą.
VMVT specialistai užšaldantiems maistą gyventojams rekomenduoja vadovautis keletu principų: Idealiu atveju maistas turėtų visiškai užšalti ne ilgiau kaip per 2 valandas. Jei namų šaldiklyje yra vadinamoji greito užšaldymo lentyna, rekomenduojama naudotis ja, o prieš užšaldant maistą patartina tokioje lentynoje sudėlioti užšaldomą maistą plonu sluoksniu ir tik vėliau sukrauti į kitas šaldiklio lentynas, kuriose būtų palaikoma reikiama temperatūra.
Užšaldyto maisto laikymo šaldiklyje trukmė yra svarbi maisto kokybei, todėl užšaldytas maistas neturėtų būti laikomas per ilgai. Kitu atveju užšaldytas maistas gali įgyti pašalinį kvapą, nepageidaujamą tekstūrą, todėl prieš ruošiant iš jo gaminius rekomenduojama įsitikinti tokio atitirpdyto maisto tinkamumu.
Saugus užšaldyto maisto atitirpinimas turėtų būti vykdomas ne aukštesnėje kaip +6° C temperatūroje (pvz., šaldytuve). Jeigu šaldymo įrenginys sugedo ir šaldiklyje, kurį laiką nebuvo palaikoma -18°C temperatūra, jaudintis nereikėtų, jeigu užšaldytas maistas neturi atitirpimo požymių. Jeigu vis tik atitirpo, rekomenduojama nedelsiant sunaudoti maisto gamyboje arba utilizuoti (jei atitirpęs maistas, kurį laiką buvo netinkamoje temperatūroje).
Ne visi plastikiniai indeliai šalinami vienodai: plastikiniai indai ar indeliai, įsigyti be produkto, nėra pakuotės, todėl juos reikėtų mesti į mišrių atliekų konteinerius. Jeigu indelį įsigijote kartu su kokia nors preke, kitaip sakant - jei į jį buvo supakuota prekė ar produktai, tuomet ši pakuotės atlieka turi keliauti į pakuotėms skirtus konteinerius.