pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ar galima valgyti arbūzo sėklas: nauda ir žala

Arbūzas (Citrullus) - moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos augalų gentis. Turbūt mažai kas arbūzus priskirtų prie uogų, tačiau, kad ir kaip keistai beskambėtų, arbūzas yra uoga. Tai vienmetis augalas 2-3 ir daugiau metrų ilgio šlaužiančiu, išsišakojusiu stiebu. Vaisius - labai didelė, rutuliška uoga, lygiu paviršiumi. Arbūzo tėvynė yra Pietų Afrika. Kalachario pusdykumėje iki šiol arbūzai auga savaime. Vakarų Europoje arbūzai atsirado tik XI-XII a.

Prasidėjus vasaros karščiams, norinčiųjų atsigaivinti ranka vis dažniau vietoje stiklinės vandens tiesiasi arbūzo riekės link. Kvapnus ir sultingas skanėstas ne tik atgaivina smaližius, bet ir yra naudingas sveikatai. Arbūzas - vienas populiariausių vasaros vaisių, vertinamas ne tik dėl gaivumo, bet ir dėl savo maistingumo. Jis puikiai tinka tiek atsigaivinti karštą dieną, tiek papildyti mitybą vertingomis medžiagomis.

Arbūzo maistinė vertė

Arbūzas sudarytas net iš daugiau nei 90 % vandens, todėl yra vienas geriausių natūralių hidratacijos šaltinių. Net 92 proc. arbūzo sudaro vanduo, tačiau jame randamas ir nedidelis kiekis mineralų - magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies ir cinko.

  • Arbūzuose yra apie 15 proc. kasdienės vitamino C normos.
  • Arbūzuose taip pat gausu aminorūgščių.
  • Tiek geltonuose, tiek paprastuose arbūzuose yra ir vitaminų A bei C.

Vitaminas C stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui įsisavinti geležį, o vitaminas A yra labai svarbus odos ir akių sveikatai. Arbūzuose taip pat gausu kalio, kuris reguliuoja kraujospūdį ir palaiko nervinę sistemą, ir vitamino B6, kuris padeda organizmui skaidyti baltymus, taip pat stiprina imuninę sistemą ir nervų funkciją.

Arbūzo sėklų nauda

Retas žino, kad ne tik minkštimas, bet ir arbūzo sėklos bei žievė turi sveikatai naudingų savybių. Naudingos yra ir arbūzų sėklos, ypač daigintos. Arbūzų sėklas galite valgyti džiovintas, daigintas ar skrudintas. Arbūzų sėklose randama itin daug geležies, cinko bei magnio, kurie yra itin naudingi sveikatai.

  • Arbūzų sėklose, kurias galima valgyti žalias arba džiovintas, yra baltymų ir magnio.
  • Arbūzų sėklos gali būti naudojamos mityboje, kai kuriose šalyse jos malamos, džiovinamos ir valgomos.
  • Naujausi tyrimai nustatė, kad arbūzų sėklos itin maistingos, ypač jei jos daigintos ir gliaudytos. Jose gausu baltymų, magnio, B grupės vitaminų ir gerųjų riebalų.

Arbūzo vartojimas

Arbūzas - puikus pasirinkimas vienas, ypač vasaros karštyje: sultingas, saldus ir gaivinantis. Tačiau jei norisi daugiau skoninės įvairovės ar nustebinti svečius, jį lengvai galima įtraukti į įvairius patiekalus. Arbūzas puikiai dera su sūriais, žolelėmis ar citrusiniais vaisiais, o kokteiliai su juo tampa lengvi ir natūraliai saldūs. Arbūzas tinka ne tik desertui - jį galima kūrybiškai įtraukti į įvairius patiekalus.

Štai keletas patarimų:

  1. Izraelyje, Egipte ar Graikijoje saldus arbūzo skonis dažnai derinamas su sūriu fetos sūrio skoniu.
  2. Iš arbūzo žievės gaminami cukatai, tad jei patys užsiauginote arbūzų, kodėl gi nepabandžius.
  3. Iš arbūzo sėklų spaudžiamas aliejus, Taip pat, arbūzų sėklas, galima daiginti.

Galima žala ir atsargumo priemonės

Deja, šalia naudos, didžiausia arbūzo žala - valgant lengva ne tai kad persivalgyti, bet suvalgyti jo per daug.

  • Sergantiems cukriniu diabetu, arbūzus valgyti vertėtų su saiku, labai nedideliais kiekiais.
  • Sergant hiperkalemija, kai kraujyje per daug kalio.

Prieš valgydami arbūzą, būtinai jį gerai nuplaukite, o jeigu nusprendėte valgyti ir jo žievę, rekomenduojama rinktis ekologišką arbūzą.

Įdomūs faktai apie arbūzus

  • Įprasta arbūzo forma yra apvali, bet auginami ir kitokios formos - kvadratiniai, širdies formos, piramidės ir net žmogaus veido arbūzai.
  • Pasaulio Guinnesso rekordas priklauso Chrisui Kentui iš Tenesio (Tennessee) valstijos, kuris 2013-aisiais metais išaugino 159 kg sveriantį arbūzą. O pasaulio rekordas arbūzo valgyme priklauso Richardui LeFevre Kawon.
  • Pasaulyje auginama daugiau nei 1200 arbūzų veislių.
  • Daugiausiai arbūzų yra užauginama Kinijoje, antroje vietoje rikiuojasi Iranas, trečioje - Turkija.
  • Japonijoje ūkininkai pastaruosius 40 metų augino kubo formos arbūzus.
Maistinė medžiaga Kiekis 100 g
Vanduo 92 g
Cukrus 6-7 g
Kcal 30 kcal