Valgant netinkamai apdorotą ar žalią žuvį, galima susirgti maistinės kilmės infekcija.

Pavojai valgant žuvį ir jūros gėrybes

Apie kylančias grėsmes, valgant netinkamą žuvį, papasakojo gydytoja Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Audronė Marcinkutė.

Suvalgius tik nuodingos žuvies dėl esamo ciguatera neurotoksino simptomai pasireiškia per 5 min - 30 val. nuo tokios žuvies suvartojimo ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Daugiau toksino susikaupia žuvų kepenyse nei raumenyse.

Dažni simptomai apsinuodijus: pykinimas, vėmimas, viduriavimas vandeningomis išmatomis, pilvo skausmas, parastezijos, metalo skonis burnoje, išsiliejęs vaizdas, fotofobija, mialgija, pasikeitęs šilumos ir šalčio pojūtis. Retai pasitaiko galvinių nervų arba kvėpavimo raumenų paralyžius, jei jaučiate šiuos simptomus nedelsiant kreipkitės į gydytojus.

Prognozė gera, jei pacientas išgyvena pirmas dvylika intoksikacijos valandų.

Jei suvalgoma žalios gėlavandenės žuvies, užkrėstos žuvinio kaspinuočio lervomis, po kelių dienų nuo užsikrėtimo gali pasireikšti diskomfortas, skausmas pilvo srityje, vidurių pūtimas.

Vėliau daliai pacientų gali išsivystyti vitamino B12 stokos anemija, išmatose galima rasti besišalinančių narelių. Šia infekcija dažniausiai užsikrečia regionuose, kurių virtuvėje mėgstami patiekalai su žalia žuvimi.

Rizika užsikrėsti kelionėje yra Skandinavijoje, Baltijos šalyse, Dunojaus deltoje, aplink Alpių ežerus, prie Ženevos ežero.

Daugėja maistinių infekcinų atvejų dėl neapdorotų produktų vartojimo: sushi, sashimi, carpaccio, ceviche.

Kokios žuvies reiktų vengti?

Žuvys, sveriančios daugiau nei 2,8 kg, turi keturis kartus didesnę riziką būti toksiškomis nei mažos žuvys. Reiktų vengti žuvų, kurios galėtų turėti ciguatera toksiną.

Taip pat reiktų vengti žalios, su pasibaigusiu galiojimo terminu arba neiškeptos žuvies.

Jeigu žuvis karšto rūkymo, reiktų ją suvartoti per 48 valandas, laikant ją šaldytuve.

Svarbu žinoti, kad vartojant namų sąlygomis paruoštus raudonos žuvies konservus, prieš vartojimą reikia pakaitinti, kad išvengti apsinuodijimų botulininiu toksinu.

Kiek laiko žuvis gali būti ant stalo, šaldytuve?

Žalia žuvis gali būti užšaldoma iki -23°C laipsnių iki 7 parų, tuomet yra švari nuo parazitų. Tokią žuvį yra saugu valgyti netgi žalią su prieskoniais, citrina.

Karšo rūkymo žuvį galite laikyti 48 valandas, o šalto rūkymo produktams yra ilgesnis terminas, kurį būtina matyti perkant. Parsinešus žalią žuvį ją reikia kepti tą pačią dieną, taip pat - ir atitirpinus.

Žmogus užsikrečia, kai maistui naudoja žalią žuvį ar moliuskus, kitas jūros gėrybes.

Suvalgius užkrėstos žuvies, gali atsirasti sunkumas skrandžio srityje, pykinimas ir vėmimas, kurio metu ir pasišalina lervos, didelės žalos nepadarydamos. Anisakidės retai sutinkamos mūsų regione.

Invazija aktuali keliautojams Japonijoje, kur registruojama apie 90 procentų visų pasaulyje užregistruojamų atvejų, Lotynų Amerikos pajūrio šalyse, Ramiojo vandenyno šalyse.

Literatūroje aprašoma, kad kartais lervos migruoja į tulžies pūslę, kepenų latakus ir kasos latakus ir sukelia šių organų uždegimus. Pažeidimai ir simptomai, sukelti lervų, gali varginti kelis mėnesius ir net metus.

Ūmūs simptomai:

• Vėmimas ir kirminų pašalinimas
• Skrandžio opą primenantys simptomai
• Alergija

Ar silkė nėra pavojinga, nes tai žalia žuvis?

Silkės žiaunos neturi būti rudos spalvos, neturėti specifinio kvapo ir dorojant lengvai neatsidalyti nuo kaulo, ašakų.

Įtartino skonio silkę yra saugiau paniruoti plaktame kiaušinyje, gerai išsikepti, paruošiant ‚silkę marškinėliuose‘. Silkėje taip pat gali pasitaikyti ir anisakidžių, jos net ir vadinamos silkių kirminais.

Kaip išvengti apsinuodijimų?

Sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalykite, siekiant sumažinti žarnų turinio mikrobų ar esamų toksinų migraciją į raumenis. Žuvį tinkamai termiškai apdorokite arba užšaldykite.

Parazitiniai sukelėjai žūva kaitinant žuvį 60°C temperatūroje per 10 min., greitai užšaldant -35°C ar žemesnėje temperatūroje per 15 val. arba užšaldant -23°C temperatūroje per mažiausiai 7 dienas.

Daugelis tradicinių marinavimo ir šalto rūkymo būdų yra netinkami, siekiant sunaikinti lervas.

Ar yra dėl ko nerimauti?

Lietuvos priekrantėje nuo 2000-ųjų kasmet atliekami tyrimai. Nors tarptautinis projektas baigtas 2004 metais, lietuviai mokslininkai ir toliau juos daro savo iniciatyva.

Padidėjęs aplinkos genotoksiškumas aptiktas ir 2002-ųjų pavasarį.

Kad tai yra 2001 metų rudenį Būtingės naftos terminale įvykusios avarijos padariniai, nustatyta VU Ekologijos institute atlikus genotoksikologinius tyrimus. Tai patvirtino ir dar nuodugnesni tyrimai Suomijos, Vokietijos, Švedijos, kitų šalių laboratorijose.

Vėliau kasmetiniai aplinkos genotoksiškumo Lietuvos teritoriniuose Baltijos vandenyse stebėjimai parodė, kad dabar mums nėra dėl ko labai nerimauti. Genetikė garantavo, jog Lietuvos priekrantėje genotoksiškumas labai žemo, foninio lygio.

Matyt, daugiausia dėl Būtingės naftos terminalo poveikio, nes tai, kas buvo supilta paplūdimių zonose ant kranto, pasak pašnekovės, labai greitai pateko į vandenį, buvo išnešiota, praskiesta ir pasišalino. Nafta po avarijos nusodinta ant dugno išlieka gana ilgai.

Pernykštės medžiagos tyrimų duomenimis, Lietuvos priekrantė švari.

Valgyti ar nevalgyti?

Nafta labai grėsminga genetiniu požiūriu ir gali sukelti vėžį.

Po Būtingės avarijos ir paplūdimių pamaitinimo iš Klaipėdos į Vokietiją išsiųstos medžiagos žuvų kepenų vėžio tyrimus atliko žinomas tos srities specialistas prof. Thomas Langas. Tada kas ketvirtai žuviai buvo nustatyta priešvėžinė ir vėžio vystymosi stadija. Dabar tokio poveikio nebėra.

Kaip sakė pašnekovė, jos migruoja ir neplaukia į užterštas vietas maitintis - jaučia akumuliacines zonos, tad gali jų išvengti.

Moliuskai, pavyzdžiui, midijos, yra nuolat prisitvirtinę prie jūros dugno, niekur nuplaukti negali, todėl jei aplinka užteršta, labai gerai parodo taršos poveikį.

Nafta, patekusi į organizmą, kepenyse skaidoma į agresyvius junginius, kurie gali sukelti vėžį. Tačiau šios vėžį sukeliančios medžiagos nėra kaupiamos organizme, o šalinamos per tulžį.

Būtent dėl tos priežasties pašnekovė nelinkusi valgyti ungurių, nes juose daugiausia susikaupia visokių teršalų. Baltijos jūros moliuskų niekas pas mus ir nevalgo, tačiau, pavyzdžiui, Viduržemio jūros midijos gana populiarios, nors jose nemažai esama teršalų.

Jeigu ramybės neduoda įtampa, nesibaigiantys darbai, tada, žinoma, kitas dalykas.

Kaip tai vyksta?

Gyvam padarui, pradedant nuo vienaląsčių, svarbesnės už genetinę medžiagą nėra. Ji perduodama iš kartos į kartą ir yra vienintelis jungiantis ryšys.

Genetinius pakitimus lemia labai daug veiksnių. Vienas jų - teršalai.

Mokslininkė tyrinėja jūros taršos genetinius efektus, būtent įvairiausių teršalų sukeliamus žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ar krabų genetinės medžiagos pažeidimus.

Kaip žinoma, yra medžiagų, kurios gali tiesiogiai arba netiesiogiai veikti DNR - paveldimumo medžiagą. Tiesiogiai veikiama ji sutrūkinėja gabalais. Tada labai didelė ar mažesnė genetinės medžiagos dalis pašalinama.

Gana toksiškų teršalų, veikiančių genetinę medžiagą, yra labai įvairių, jie priklauso įvairioms grupėms: nuo sunkiųjų metalų iki organinių junginių.

Dabar mokslininkė su bendradarbiais tyrinėja itin agresyvią, pasak jos, naftą iš arktinių šiaurės zonų.

Atliekant eksperimentus genetinių pakitimų labai padaugėjo, tačiau organizmus perkėlus į švarų vandenį, jų gerokai sumažėjo, t. y. organizmai sugebėjo apsiginti. Yra mechanizmų, kurie padeda organizmui šalinti genetines pažaidas, ir po trijų-šešių mėnesių ląstelių, kurios buvo pažeistos, beveik nelieka.

Pavyzdžiui, teršalų paveiktos žuvys suleidžiamos į švarų vandenį ir, kaip pastebėta, po trijų savaičių jų organizmas išsivalo. Nebelieka to efekto.

Tačiau viso jūros vandens nepakeisi, taip greitai nepadarysi jo švaraus. Baltijos jūros vandeniui pasikeisti reikia daug laiko, pasak pašnekovės, maždaug 25-30 metų.

Prie Baltijos jūros gyvena apie 80 mln. žmonių ir vienaip ar kitaip į vandenį patenka labai daug teršalų, o ryšys su Šiaurės jūra - gana siauras.

Baltijos jūra labai eutrofikuota (dėl azoto ir fosforo junginių gausos vandenyje padidėjęs dumblių augimas) ir vadinamasis dumblių žydėjimas - didžiulė problema.

Šiaurės jūroje visa apykaita vyksta daug greičiau, nes yra visiškai kitokia hidrografinė padėtis. Visai kitokie ir padariniai.

Naftos tarša Baltijos jūroje sklinda daugiausia ten, kur juda transportas.

Tarptautinei jūrinių tyrimų tarybai J.Baršienės atlikta genetinės įvairovės studija kaip tik ir parodė Baltijos jūros genetinį unikalumą. Pavyzdžiui, plekšnės skirtingose Baltijos jūros vietose nėra genetiškai vienodos. Net tos pačios rūšies moliuskai nevienodi.

Kai buvo atliekami tarptautiniai tyrimai pagal Europos Sąjungos BEEP (Aplinkos taršos biologiniai efektai jūrų priekrančių zonose) projekto programą, moliuskus mokslininkai parinko vienodo amžiaus.

Mažėja druskingumas, todėl moliuskai privalo prisitaikyti.

Baltijos jūra unikali dar ir tuo, kad joje, palyginti su kitomis jūromis, gyvena labai mažai gyvūnijos ir augalijos rūšių.

Jei išnyks, liks neišnaudota erdvė ir tuoj pat įvyks koks nors pasistūmėjimas arba atmigruos kitos rūšys. Jos atsineš savų parazitų ar ligų.

Nėra taip paprasta ir dėl globalinio klimato atšilimo. Atrodo, kas čia tokio - laipsniu pakils temperatūra. Bet juk tai, pasak pašnekovės, keičia tų pačių teršalų poveikį. Temperatūra pakyla - iškart teršalų efektas didesnis.

Į Baltijos jūrą kaip visumą J.Baršienei leidžia pažvelgti 35 metų darbo patirtis, ypač tarptautiniai projektai, kuriuos įgyvendinant bendradarbiauja labai daug įvairių specialistų - iš keliolikos šalių ir keliasdešimties institucijų.

Visus Baltijos jūros Lietuvos priekrantės monitoringus tvarkingai atlieka Jūrinių tyrimų centras Klaipėdoje, bet reikia ir išsamesnių, sudėtingesnių tyrimų. Juos tikimasi daryti būsimuose Jūrinių tyrimų ir Santaros mokslo slėniuose.

Kitais metais pradedama tarptautinė programa BONUS, sudaryta specialiai Baltijos jūrai. Formuojant jos strategiją, kokie tyrimai turėtų būti atliekami, dalyvavo ir Lietuvos mokslininkai.

Daugiausia dėl žmogaus veiklos.

Visi suprantame, kad nafta reikalinga. Benzino į automobilio baką įsipilti norime, dujų šildytis reikia. Mūsų šalyje galima statyti jūrinę naftos platformą, ją eksploatuoti, tačiau būtina žinoti, kokių grėsmių gali kilti.

Reikia saugios technologijos, gero ekologinio monitoringo, žinoti visus procesus: ar labai pavojinga, kada pavojinga, kas bus šaltuoju, šiltuoju laikotarpiu, kur plauks teršalai, jei nafta išsilies. Klaipėdoje mokslininkai modeliuoja tuos procesus ir yra pateikę išsamią Rusijos D-6 naftos platformos galimų avarinių situacijų analizę.

Moliuskai arba minkštakūniai (lot. Mollusca) - pirminiaburnių celominių gyvūnų tipas, kuriems būdingas spiralinis dalijimasis.

Papildoma informacija

• Ketvirtadienį Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) gauta informacija iš Prancūzijos, kad šviežiose midijose, importuotose iš Olandijos nustatytas žarninių lazdelių (E.coli) kiekis dvigubai viršijo nustatytus didžiausius leistinus kiekius.
• Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai praėjusią savaitė gavo pranešimą, kad Varėnos I tvenkinyje daugybė nugaišusių moliuskų.

---