Siekiant atkurti ir gausinti įvairias žuvų rūšis, Žuvininkystės tarnyba kasmet į neišnuomotus vandens telkinius įveisia milijonus žuvų jauniklių. 2024 m. metais į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius išleista 14,08 mln. žuvų.
Atkuriant žuvų išteklius didelis dėmesys skiriamas lašišinių šeimos žuvims - lašišoms, šlakiams ir margiesiems upėtakiams. Taip pat kasmet didinami paauginamų plėšriųjų žuvų - lydekų, starkių - kiekiai. Atkuriami ties išnykimo riba atsidūrusių ūsorių ir Lietuvos upėse nykstančių skersnukių ištekliai.
Žuvininkystės tarnybos specialistai stebi ir žuvų migraciją, išteklių pokyčius, daromos studijos, atliekami tyrimai su specialiais siųstuvais žymėtomis žuvimis. 2024 m. valstybiniai vandens telkiniai gausiai įžuvinti šiomis Žuvininkystės tarnybos skyriuose dirbtiniu būdu išveistomis ir paaugintomis įvairaus amžiaus žuvimis:
- lydekomis (1 345,0 tūkst. vnt.),
- starkiais (2 398,8 tūkst. vnt.),
- vėgėlėmis (7 100,0 tūkst. vnt.),
- lašišomis (138,9 tūkst. vnt.),
- šlakiais (174,2 tūkst. vnt.),
- margaisiais upėtakiais (178,6 tūkst. vnt.),
- skersnukiais (8,0 tūkst. vnt.),
- aštriašnipiais eršketais (71,0 tūkst. vnt.),
- lynais (40,2 tūkst. vnt.),
- Vištyčio ežero sykais (230,0 tūkst. vnt.),
- seliavomis (1 200,0 tūkst. vnt.) ir
- šamais (44,3 tūkst.).
Pernai, įgyvendinat Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą, į šalies vandens telkinius išleista 1 152 tūkst. vnt. ungurių jauniklių. Stikliniai unguriukai į Lietuvą yra atvežami iš Prancūzijos. Lietuvoje įžuvinimai vykdomi taikant išbarstomąjį būdą, kai unguriukai išleidžiami keliose vandens telkinio vietose.
Dar apie 120 tūkst. vnt. žuvų 2024 m. įveista gavus finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Į 115 valstybinės reikšmės vandens telkinių išleista 114,8 tūkst. vnt. lydekų šiųmetukių, 1,67 tūkst. vnt. baltųjų amūrų ir 2,6 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių jauniklių.
Aplinkos ministerija nuo 2018 m. žuvų įveisimo plano vykdymui kasmet skiria apie 300 tūkst. eurų. Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planų sudarymo pagrindas yra mokslininkų rekomendacijos. Vadovaujantis jomis Žemės ūkio ministerija rengia žuvivaisos planą konkrečiam laikotarpiui. Planas derinamas su Aplinkos ministerija. Jį įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Vištyčio ežero sykų įveisimas
Į Alytaus rajono savivaldybės saugomos teritorijos Daugų (Didžiulio) ežerą, kurio plotas - daugiau kaip 900 hektarų, šiandien per du kartus buvo įveista 150 tūkst. Vištyčio sykų. Tai - Pietų Lietuvos žuvivaisos Simno žuvininkystės ūkyje paauginti žuvų jaunikliai, sveriantys maždaug po 300 gramų. Bendras įveistų žuvų svoris - 22,5 kg. Po 2-3 metų šie jaunikliai užaugs iki 3 kg.
Sykas panašus į seliavą, bet už ją daug stambesnis, be to, gyvena dugne. Jo nugara melsva, šonai ir pilvas sidabrinės spalvos. Sykai yra jautrūs šilumai, gyvena mūsų vandenų gelmėse. Kaip ir visos lašišinės žuvys, jie yra jautrūs deguonies stokai, todėl tinkamos sąlygos jiems auginti yra tik kai kuriuose ežeruose. Neršia vėlai rudenį, esant žemai temperatūrai, smėlinguose ežero pakraščiuose. Minta daugiausia įvairiais dugno gyvūnais. Dėl savo vertingumo plačiai aklimatizuojami ežeruose ir didelėse vandens saugyklose. Tinkamiausias laikas sykui žvejoti - birželio mėnesio pabaiga. Tuo metu jis iš ežero gelmių traukia į upelius ir prie slenksčių, meškeriojamas museline.
Siekiant pagausinti žuvų išteklius, tam tikras kiekis įvairių žuvų įveisiamas ir kituose Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose ežeruose.
Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose užsiima Žuvininkystės tarnyba pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas. Žuvų įveisimas vyksta balandžio - gegužės mėnesiais ir tęsiasi iki lapkričio.
Mokslinių tyrimų duomenys patvirtina, kad lėšos, skiriamos žuvų ištekliams gausinti ir apsaugoti, yra naudojamos racionaliai - per pastaruosius metus bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto.
Įveisimui skirtų žuvų rūšys pasirenkamos neatsitiktinai. Sprendžiant, kokiomis žuvimis pagausinti konkrečius vandens telkinius, daromi specialūs tyrimai, atsižvelgiama į žuvų išteklių viename ar kitame ežere.
Kitas aspektas yra mėgėjiška žvejyba. Beveik kasmet vykdomi žuvų išteklių tyrimai ežeruose parodo, kur trūksta plėšriųjų žuvų, kur jų ištekliai turėtų būti gausinami. Kai plėšriųjų žuvų ištekliai pereikvojami, pradeda daugėti smulkių karpinių žuvų (kuojų, plakių, aukšlių), kinta pati žuvų bendrija.
Žuvininkystės tarnybos veikla
Žuvininkystės tarnybos (ŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Trakų Vokės poskyris iš Vilniaus vos ne ranka pasiekiamas. Žeimenos poskyryje taip pat lankiausi ne kartą, kai jis dar buvo Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žeimenos filialu, dalyvavau išleidžiant šlakiukus į Bražuolės ir Saidės upelius.
Trakų Vokės poskyryje stebėdamas margųjų upėtakių ikrų paėmimą susipažinau su iš Simno poskyrio atvykusiais Algiu Urbanavičiumi ir Svajūnu Kazlausku. Atvykę inkubacijai parsivežti ikrus žuvininkai ne tik talkino savo kolegoms, bet noriai bendravo, pasakojo apie save ir kvietė aplankyti 2007 m. rekonstruotą inkubacinį cechą, pamatyti įrengtas uždaras recirkuliacines sistemas.
Simno poskyris yra vienas iš septynių ŽT padalinių. 1964 m. įkurtos sykinių žuvų, visų pirma seliavų, veisimo bei auginimo įmonės ne kartą keitėsi pavadinimai ir auginamų žuvų rūšys. Šis žuvų veislynas buvo statytas Dzūkijos ežerų įžuvinimui. Jis visiškai pasikeitė 2007 m. rekonstravus inkubacinį cechą ir įrengus uždaras recirkuliacines sistemas su vandens pašildymu bei biologiniu ir mechaniniu valymais.
Išaugęs į modernų ūkį Simno poskyris turi optimalias įvairių žuvų naršinimo ir paauginimo sąlygas. Apie 160 ha teritorijoje daugiau nei 50 tvenkinių. Poskyryje dirba 17 darbuotojų.
Inkubaciniame ceche specialistė pasidžiaugė gausiu Vištyčio sykų jaunikliukų „derliumi“. Rodydama eilėmis išrikiuotus Veiso aparatus, paaiškino, jog jie paruošti šamų ikrų inkubavimui, o užtamsintose aparatuose jau ritasi lydekų lervutės. Lašišų ir upėtakių inkubacijos aparatuose išsirito lašišų lervutės ir margieji upėtakiai.
„Šiuose baseinuose iki 0,1 g paauginti Vištyčio sykai. Kaip tik juos vakar ir šiandien A. Urbanavičius išvežė į Ignalinos ir Utenos r. „Turėjom paaugintų Platelių sykų, bet jie jau išvežti į ežerus, - sakė V. Jasevičienė. - Maišyti juos su Vištyčio sykais nevalia.
Sykai - įdomios lašišažuvių būrio sykinių šeimos žuvys. Jos sudaro labai daug ekologinių grupių ir būna įvairių formų. Išskiriama sykų praeivių grupė, kuriai priklauso Baltijos sykas, bei ežerinių ir upinių sykų grupės. Vištyčio ir Platelių sykai priskiriami ežerinių sykų grupei, o ežerinio syko Platelių ežero populiacija nuo 1976 m.
Dirbant su žuvimis neapsieinama be profilaktikos. Akvariumininkai jai ir susirgusių žuvų gydymui naudoja įvairios koncentracijos valgomosios druskos, formalino, kalio permanganato, rivanolio, vario sulfato ir kitokius tirpalus. Susirgusias žuvis gydyti daug sunkiau, nei apsaugoti nuo ligų. V. Jasevičienės teigimu, dezinfekcinis tirpalas žuvims ruošiamas kubiniame metre vandens ištirpinus 1kg druskos, 10 g kalio permanganato, 1 g geriamosios sodos, 10 g chlorkalkių.
Žuvų įveisimas 2024 metais
Žuvininkystės tarnyba 2024 metais vykdė įžuvinimo darbus, siekdama pagausinti žuvų išteklius įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose. Štai pagrindiniai duomenys apie įveistas žuvis:
| Žuvų rūšis | Kiekis (tūkst. vnt.) |
|---|---|
| Lydekos | 1 345,0 |
| Starkiai | 2 398,8 |
| Vėgėlės | 7 100,0 |
| Lašišos | 138,9 |
| Šlakiai | 174,2 |
| Margieji upėtakiai | 178,6 |
| Skersnukiai | 8,0 |
| Aštriašnipiai eršketai | 71,0 |
| Lynai | 40,2 |
| Vištyčio ežero sykai | 230,0 |
| Seliavos | 1 200,0 |
| Šamai | 44,3 |