Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių mūsų širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Jis parodo, kokiu stiprumu kraujas stumia kraujagyslių sieneles, kai širdis susitraukia ir kai atsipalaiduoja. Nuo kraujo spaudimo priklauso ne tik širdies veikla, bet ir smegenų, inkstų, regėjimo kokybė bei bendra organizmo būklė.

Kraujo spaudimo normos

Kraujo spaudimo normos nėra vienodos visiems - jos kinta priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties ir net individualių savybių. Suaugusiųjų kraujo spaudimo normos paprastai vertinamos pagal du rodiklius: sistolinį (viršutinį) ir diastolinį (apatinį) spaudimą. Sistolinis spaudimas parodo, kokiu stiprumu kraujas spaudžia kraujagysles, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują, o diastolinis - kai širdis atsipalaiduoja.

Vaikams ir paaugliams normalus kraujo spaudimas yra žemesnis nei suaugusiesiems, o tikslūs rodikliai skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir ūgio. Vyresnio amžiaus žmonėms (virš 60 metų) dažnai leidžiama šiek tiek didesnė norma - iki 140/90 mmHg, nes kraujagyslių elastingumas mažėja, o širdies darbas tampa intensyvesnis.

Kraujospūdžio normą rodo du skaičiai:

• Sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) rodo spaudimą arterijose, kai širdis plaka ir pumpuoja kraują.
• Diastolinis kraujo spaudimas (apatinis skaičius) yra slėgio arterijose rodmuo tarp širdies plakimų.

Suaugusiųjų kraujospūdžio normų rodmenys:

• Žemas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 90 iki 100 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 60 iki 65 mm Hg.
• Normalus: normalaus kraujospūdžio rodmuo yra mažesnis nei 120-129/80-84 mm Hg.
• Aukštas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 130 iki 139 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 80 iki 84 mm Hg. Gydytojai paprastai negydo aukšto normalaus kraujospūdžio vaistais. Vietoj to, jūsų gydytojas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą.
• I laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius yra nuo 140 iki 159 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 90 iki 99 mm Hg.
• II laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius nuo 160 iki 179 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 100 iki 109 mm Hg ar didesnis.
• Hipertenzinė krizė: sistolinis skaičius viršija 180 mm Hg arba diastolinis skaičius viršija 110 mm Hg. Šiame diapazone esantis kraujospūdis reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jei, esant tokiam aukštam kraujospūdžiui, atsiranda kokių nors simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, galvos skausmas, dusulys ar regėjimo pokyčiai, reikia skubios medicinos pagalbos.

Ši lentelė yra tik orientacinė, nes kiekvieno žmogaus organizmas gali reaguoti skirtingai.

Kraujo spaudimo nukrypimai ir jų pavojai

Kraujo spaudimo nukrypimai nuo normos gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Hipertenzija yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių, kuri ilgainiui gali sukelti infarktą, insultą, inkstų nepakankamumą ar regos sutrikimus. Dažnai ji vystosi nepastebimai, nes pradiniuose etapuose gali nebūti jokių simptomų.

Hipotenzija, arba sumažėjęs kraujo spaudimas, dažniausiai yra mažiau pavojinga nei hipertenzija, tačiau ir ji gali sukelti nemalonių simptomų bei komplikacijų. Hipotenzija dažnai gali būti susijusi su dehidratacija, ilgalaikiu badavimu, kai kuriomis ligomis ar medikamentų poveikiu.

Ilgalaikiai kraujo spaudimo nukrypimai gali negrįžtamai paveikti vidaus organus ir sumažinti gyvenimo kokybę. Kraujo spaudimas nėra pastovus - jis nuolat kinta reaguodamas į įvairius vidinius ir išorinius veiksnius.

Žemas kraujo spaudimas (Hipotenzija)

Žemas kraujo spaudimas kartais gali sukelti nuovargį ar galvos svaigimą. Suaugusiųjų hipotenzija apibrėžiama kaip kraujospūdžio rodmuo, mažesnis nei 90/60.

Kas sukelia žemą kraujospūdį?

• nėštumas, dėl padidėjusio nėščiosios ir augančio vaisiaus kraujo poreikio;
• sutrikusi kraujotaka, sukelta širdies sutrikimo, pvz. širdies priepuolio;
• dehidratacija;
• endokrininės sistemos sutrikimai (pvz. diabetas, skydliaukės ligos);
• ilgalaikis gulimas rėžimas;
• didelis kraujo netekimas dėl traumos;
• kraujo infekcijos.

Žemo kraujospūdžio simptomai:

• nuovargis arba energijos trūkumas;
• galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimo pojūtis, kai atsikeliate iš gulimos, sėdimos padėties arba stovite;
• liūdesys, prasta nuotaika;
• matymas „lyg per miglą“, kai jūsų regėjimas yra nesufokusuotas.

Hipotenzijos gydymas:

Jūsų gydymo planas priklausys nuo to, kas sukelia hipotenziją. Gali būti tokie būdai kaip:

• Gyvenimo būdo pokyčiai. Kartais pakeitus tam tikrus įpročius gali sumažėti kraujospūdis.
• Papildomas vandens suvartojimas. Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte hipotenzijos, kuri gali įvykti dėl dehidratacijos, ypač jei vemiate ar viduriuojate. Suvartokite pakankamai skysčių treniruotės metu ir kai esate karštoje vietoje. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti padidinti elektrolitų suvartojimą, kad padidėtų kraujospūdis.
• Daugiau judėkite. Jei ilgą laiką stovėdami jaučiate, kad jums nukrito kraujo spaudimas, pabandykite pajudėti vietoje. Esant galimybei, padarykite pertrauką ir atsisėskite.
• Pakeiskite savo mitybos įpročius. Jei pavalgius pajutote nukritusį kraujospūdį, gydytojas gali pasiūlyti valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau arba valgyti kitokį maistą. Venkite staiga atsistoti po valgio.
• Pasitelkite medicininį gydymą. Dėl vaistų vartojimo pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku.

Valgydami tam tikrų rūšių maistą galite padidinti kraujospūdį.

Aukštas kraujo spaudimas (Hipertenzija)

Siauros kraujagyslės, t. y. arterijos, sukuria didesnį pasipriešinimą kraujotakai. Kuo siauresnės jūsų arterijos, tuo didesnis pasipriešinimas ir tuo didesnis bus jūsų kraujospūdis.

Ilgainiui padidėjęs slėgis gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas. Hipertenzija paprastai išsivysto per kelerius metus. Paprastai jūs nepastebite jokių simptomų.

Tačiau net ir be simptomų aukštas kraujospūdis gali pakenkti jūsų kraujagyslėms ir organams, ypač smegenims, širdžiai, akims ir inkstams.

Svarbus yra ankstyvas aptikimas. Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti pastebėti bet kokius pokyčius, ypač kai jus kamuoja šokinėjantis kraujo spaudimas.

Hipertenzijos gydymas apima tiek receptinius vaistus, tiek sveikos gyvensenos pokyčius.

Jei problema nėra sprendžiama, ilgainiui tai gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies priepuolį ir insultą.

Kadangi hipertenzija dažnai yra nepastebima būklė, ji gali kenkti jūsų kūnui daugelį metų, kol simptomai taps akivaizdūs.

Aukštas kraujospūdis nebūtinai reiškia, kad iš savo maisto raciono reikia pašalinti tam tikrus maisto produktus. Užuot bandžius jų atsisakyti, galima susitelkti į saiką ir rasti sveikas mėgstamų užkandžių alternatyvas.

Lietuvoje aukštą kraujospūdį turi maždaug 4 iš 10 žmonių. Daugybė jų to net nežino.

Aukštas kraujospūdis gali padidinti širdies ligų, insulto ir daugybės kitų sveikatos problemų riziką.

Tinkama mityba gali padėti kontroliuoti kraujo spaudimo lygį.

Veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą

Supratimas, kas būtent lemia kraujo spaudimą, padeda ne tik geriau kontroliuoti sveikatą, bet ir išvengti pavojingų nukrypimų:

1. Reguliarus fizinis krūvis yra vienas svarbiausių būdų palaikyti kraujo spaudimą normoje. Sportuojant stiprėja širdies raumuo, gerėja kraujagyslių elastingumas ir kraujotaka. Tinkama fizinė veikla padeda sumažinti sistolinį kraujo spaudimą ir išvengti hipertenzijos.
2. Maistas, kurį valgome, daro didelę įtaką kraujo spaudimui. Didelis druskos kiekis maiste yra vienas pagrindinių hipertenzijos rizikos veiksnių, todėl svarbu riboti sūraus maisto vartojimą. Rekomenduojama valgyti daugiau šviežių daržovių, vaisių, vartoti neriebius baltymus ir pilno grūdo produktus. Siekiant pagerinti mitybos kokybę, vertėtų atkreipti dėmesį į specializuotus maisto papildus, kuriuos galima rasti MrBiceps.lt - čia siūlomi aukštos kokybės magnio, kalio ir kalcio papildai, kurie palaiko kraujo spaudimo normalizavimą ir bendrą organizmo balansą.
3. Ilgalaikis stresas, nerimas ir psichinė įtampa gali neigiamai paveikti kraujo spaudimą. Esant stresui, organizme išsiskiria hormonas adrenalinas, kuris sukelia kraujagyslių susitraukimą ir kraujo spaudimo padidėjimą.
4. Rūkymas ne tik tiesiogiai pažeidžia kraujagysles, bet ir didina kraujo spaudimą, todėl yra didelė rizika susirgti širdies ligomis. Dideli kiekiai suvartojamo alkoholio taip pat gali padidinti kraujo spaudimą ir sukelti širdies ritmo sutrikimus.
5. Antsvoris ir nutukimas yra reikšmingi hipertenzijos rizikos veiksniai. Kuo didesnis kūno svoris, tuo sunkiau širdžiai pumpuoti kraują, o tai sukelia spaudimo padidėjimą kraujagyslėse.
6. Šeimos istorija. Kai kurie žmonės yra linkę į padidėjusį kraujo spaudimą dėl šeimos istorijos. Jei tėvai ar artimieji turi hipertenziją, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
7. Amžius. Kaip minėjome anksčiau, kraujo spaudimas natūraliai didėja su amžiumi dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo ir kitų fiziologinių pokyčių organizme.

Teisingas kraujo spaudimo matavimas

Teisingas kraujo spaudimo matavimas yra būtinas norint gauti tikslų vaizdą apie savo sveikatos būklę:

• Ryte ir vakare: rekomenduojama kraujo spaudimą matuoti ryte, prieš valgį ir vaistų vartojimą, bei vakare - prieš miegą.
• Rekomenduojama turėti kraujo spaudimo dienoraštį, kuriame fiksuosite visus matavimus - datą, laiką, matavimo rezultatus ir komentarus apie savijautą.
• Pastebėjus, kad kraujo spaudimas dažnai viršija normą arba yra per žemas, svarbu nedelsti ir imtis tinkamų veiksmų.
• Kai gyvenimo būdo pakeitimai nepakankami arba kraujo spaudimas yra labai aukštas, gydytojas gali paskirti vaistus.
• Nepaisant to, ar kraujo spaudimas yra normalus, ar gydomas, rekomenduojama reguliariai jį tikrinti ir fiksuoti rezultatus.

Mitybos rekomendacijos žmonėms su padidintu kraujo spaudimu

Laikantis tam tikrų gyvenimo būdo taisyklių galima žymiai sumažinti riziką susirgti hipertenzija arba sumažinti jos poveikį organizmui:

1. Venkite perteklinės druskos, riebių ir perdirbtų maisto produktų. Rekomenduojama valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, neriebių baltymų šaltinių. Maistas turėtų būti turtingas kaliu, magniu ir kalciu - šie mineralai padeda reguliuoti kraujo spaudimą.
2. Fizinis aktyvumas. Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos didžiąją dalį dienų per savaitę gali padėti išlaikyti kraujo spaudimą normoje. Tai gali būti greitas ėjimas, plaukimas, dviračio mynimas ar kita mėgstama sportinė veikla.
3. Streso valdymas. Ilgalaikis stresas yra vienas iš kraujo spaudimą didinančių veiksnių. Todėl svarbu rasti būdų atsipalaiduoti: medituoti, atlikti kvėpavimo pratimus, skirti laiko pomėgiams ar tiesiog poilsiui.
4. Žalingų įpročių atsisakymas. Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas neigiamai veikia kraujagysles ir didina kraujo spaudimą. Jei rūkote ir jums diagnozuotas aukštas kraujo spaudimas, gydytojas tikriausiai patars mesti rūkyti. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti organizmo audinius ir sukietinti kraujagyslių sieneles. Taip pat jau minėjome, kad piktnaudžiavimas alkoholiu gali padidinti kraujospūdį. Alkoholyje taip pat yra daug tuščių kalorijų. Todėl jį vartojant galima priaugti nereikalingo svorio.
5. Reguliarus kraujo spaudimo tikrinimas. Net jei jaučiatės gerai, reguliariai tikrinkite kraujo spaudimą. Tai padeda laiku pastebėti pakitimus ir imtis priemonių.
6. Sveikas kūno svoris sumažina širdies apkrovą ir padeda išlaikyti normalų kraujo spaudimą.

Maisto produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti esant aukštam kraujo spaudimui

Sveika mityba yra esminis dalykas, norint sumažinti kraujospūdį ir palaikyti optimalų jo lygį, ir tyrimai yra parodę, kad įtraukus į savo racioną tam tikrus maisto produktus, ypač tuos, kuriuose yra daug tokių specifinių maistinių medžiagų kaip kalis ir magnis, kraujo spaudimas reikšmingai sumažėja.

Štai 17 geriausių maisto produktų, kuriuos reikėtų vartoti turint aukštą kraujospūdį:

1. Citrusiniai vaisiai (greipfrutai, apelsinai ir citrinos): gali efektyviai mažinti kraujospūdį. Juose gausu vitaminų, mineralų ir augalinių junginių, kurie padeda palaikyti širdies sveikatą, sumažindami tokius širdies ligų rizikos veiksnius kaip aukštas kraujospūdis.
2. Lašiša ir kita riebi žuvis: puikus omega-3 riebiųjų rūgščių, itin naudingų širdies sveikatai, šaltinis. Šie sveikieji riebalai gali padėti sumažinti kraujospūdį, nes slopina uždegimą ir mažina kraujagysles siaurinančių junginių, vadinamų oksilipinais, kiekį.
3. Lapiniai burokėliai (mangoldai): lapinė daržovė, kurioje gausu kraujospūdį reguliuojančių maistinių medžiagų, įskaitant kalį ir magnį.
4. Moliūgų sėklos: koncentruotas maistinių medžiagų, reikalingų kraujospūdžio kontrolei, šaltinis: jose yra magnio, kalio ir arginino - aminorūgšties, reikalingos gaminant azoto oksidą, kuris atlieka esminį vaidmenį atpalaiduojant kraujagysles ir mažinant kraujo spaudimą.
5. Pupelės ir lęšiai: juose gausu maistinių medžiagų, kurios padeda reguliuoti kraujospūdį - jos turi daug skaidulų, magnio ir kalio.
6. Uogos: turi įspūdingos naudos sveikatai, įskaitant jų potencialą sumažinti tokius širdies ligų rizikos veiksnius kaip aukštas kraujospūdis. Uogos turi daug antioksidantų, įskaitant antocianinus - pigmentus, suteikiančius uogoms ryškią spalvą.
7. Burnočių sėklos: visadaliai grūdai, kuriuose ypač daug magnio.
8. Pistacijos: labai maistingos ir jų vartojimas padeda palaikyti sveiką kraujospūdžio lygį. Pistacijose yra daug maistinių medžiagų, būtinų širdies sveikatai ir kraujospūdžiui reguliuoti, įskaitant kalį.
9. Morkos: turi daug fenolinių junginių, tokių kaip chlorogeninė, p-kumaro ir kofeino rūgštys, kurios padeda atpalaiduoti kraujagysles ir mažina uždegimus, o tai savo ruožtu padeda sumažinti kraujospūdį.
10. Salierai: turi junginių, kurie vadinami ftalidais. Jie padeda atpalaiduoti kraujagysles ir taip sumažina kraujospūdį.
11. Pomidorai ir pomidorų produktai: turi daug vertingų medžiagų, įskaitant kalį ir karotinoidinį pigmentą likopeną.
12. Brokoliai: turi daug flavonoidinių antioksidantų, kurie padeda mažinti kraujospūdį, gerindami kraujagyslių funkcijas ir padidindami azoto oksido kiekį jūsų organizme.
13. Graikiškas jogurtas: daug maistinių medžiagų turintis pieno produktas, kuriame gausu kraujospūdžio kontrolei reikalingų mineralų - kalio ir kalcio.
14. Žolelės ir prieskoniai: turi galingų junginių, kurie, padėdami atpalaiduoti kraujagysles, gali sumažinti kraujospūdį.
15. Ispaninio šalavijo ir linų sėklos: turi daugybę maistinių medžiagų, būtinų sveikam kraujospūdžiui reguliuoti, įskaitant kalį, magnį ir skaidulas.
16. Burokėliai, burokėlių lapai ir burokėlių sultys: turi daug nitratų, kurie padeda atpalaiduoti kraujagysles ir gali sumažinti kraujospūdį.
17. Špinatai: turi daug nitratų. Juose taip pat gausu antioksidantų, kalio, kalcio ir magnio.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti esant aukštam kraujo spaudimui

Šiame straipsnyje apžvelgiame maisto produktus ir gėrimus, kurie gali turėti įtakos aukštam kraujo spaudimui.

• Daug druskos turintis maistas: Perdirbtuose maisto produktuose ir greitame maiste paprastai būna didelis druskos kiekis. Renkantis maisto produktus patartina skaityti maistingumo etiketes, nes net tokiuose maisto produktuose, kuriuos žmonės linkę laikyti sveikais, gali būti daug druskos. Maisto, kuriame yra didelis kiekis druskos, pavyzdžiai: suktinukai ir duona, pica, sumuštiniai, rūkyta ir vytinta mėsa, konservuota sriuba.
• Daug cukraus turintis maistas: 2014 metais atliktas tyrimas rodo, kad daug cukraus turintis maistas gali padidinti kraujo spaudimą labiau nei druska. Pridėtinio cukraus yra įvairiuose maisto produktuose: pusryčių dribsniuose (granola ir kt.), pieno produktuose (jogurtai, pasukos, sūreliai ir pan.), duonos gaminiuose (balta duona, bandelės, pyragai ir kt.), įvairiuose pusfabrikačiuose, padažuose, konservuotame maiste, gaiviuosiuose gėrimuose, saldumynuose (batonėliai, saldainiai, šokoladai, guminukai, vafliai, sausainiai ir t.t.).
• Raudona mėsa: Raudonos mėsos asimiliavimo proceso metu organizme gali išsiskirti junginiai, kurie dar labiau padidina kraujospūdį. Reikėtų stengtis kuo labiau apriboti raudonos mėsos vartojimą arba rinktis kuo liesesnius jos gabalus. Kuo raudonesnė mėsa, tuo didesnė tikimybė, kad ji padidins kraujospūdį.
• Alkoholis: Per didelis alkoholio vartojimas gali padidinti kraujospūdį. Nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat yra širdies ligų rizikos veiksnys.
• Sotieji riebalai: Asmuo, norintis sumažinti kraujospūdį ar sumažinti padidėjusio kraujospūdžio riziką, turėtų riboti sočiųjų riebalų kiekį. Maisto, kuriame yra sočiųjų riebalų, pavyzdžiai: desertai, tokie kaip šokoladas, pyragai, pudingai, sausainiai ir kt., perdirbta mėsa, įskaitant dešras, mėsainius ir kebabus, kepimo riebalai, tokie kaip sviestas, taukai, lašiniai, margarinas, aliejai, įskaitant kokosų aliejų ir palmių aliejų, riebūs pieno produktai, tokie kaip grietinėlė, jogurtas, pienas, sūris.
• Pusfabrikačiai: Pusfabrikačiai, kurie gali atrodyti sveiki, pavyzdžiui daržovių ir mėsos patiekalai, gali turėti daug natrio. Patartina vengti tokių maisto produktų arba skaityti maistingumo etiketes ir rinktis tik tuos produktus, kuriuose natrio kiekis yra mažas.
• Pagardai: Aukštą kraujospūdį turinčiam asmeniui nereikia vengti visų pagardų. Tačiau svarbu tikrinti etiketes, nes kai kuriuose produktuose gali būti didelis kiekis cukraus ar natrio. Taip pat svarbu nepasikliauti skoniu, nes net pagarduose, kurie nėra sūrūs, gali būti daug natrio. Pagardų, kuriuose gali būti didelis druskos ar cukraus kiekis, pavyzdžiai: kečupas, čili padažas, salotų padažai.
• Kofeinas: Kofeinas gali laikinai pakelti kraujospūdį ir rodyti labai aukštus kraujospūdžio rodmenis. Žmonės, bandantys apriboti kofeino vartojimą, gali gerti mažiau įprastos kavos arba ją pakeisti kava be kofeino.

Maistas, kurį vartoti esant žemam kraujo spaudimui?

Valgydami tam tikrų rūšių maistą galite padidinti kraujospūdį.

Laikydamiesi šių rekomendacijų, galite ženkliai pagerinti savo širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, išvengti pavojingų ligų ir gyventi ilgiau bei kokybiškiau. Svarbiausia - rūpintis savo kūnu nuosekliai ir atsakingai, kad kraujo spaudimas nekeltų didelių rūpesčių.

---