Kava - iš kavamedžio krūmo vaisių sėklų (kavos pupelių) pagamintas, kofeino turintis gėrimas. Atrodo, kad pasaulis dar niekada nebuvo taip apsėstas kavos, kaip dabar. Ir niekada pasaulis nevartojo tiek daug kavos - nesvarbu, ar tai būtų puodelis šviežiai paruoštos amerikietiškos kavos ryte, ar espreso po pietų, ar kapučino vidury dienos, ar ledinė frapė vakare.
Kavos istorija: nuo draudimų iki pripažinimo
Nuo kavos namuose draustos diskusijų ugnies iki šiandienos sveikatingumo simbolio - kavos istorija rodo, kaip ilgai klaidingi įsitikinimai gali išsilaikyti visuomenėje. Tačiau mokslas, žingsnis po žingsnio, leidžia atsigręžti į faktus ir atkurti tiesą.
XVII-XIX a.: Baimės ir mitai
Nuo įtarimų iki pripažinimo Kavos istorija buvo audringa nuo pat jos atėjimo į Artimuosius Rytus ir Europą XVI-XVII a. 1511 m. Mekoje religiniai lyderiai uždraudė kavą, baimindamiesi, kad viešos kavos gėrimo vietos kursto maištingas diskusijas. Panašūs draudimai atsirado Kaire ir Konstantinopolyje. Europoje reakcijos svyravo. Kai kurie dvasininkai kavą vadino „velnio išmislu“. Popiežius Klemensas VIII netgi buvo raginamas ją pasmerkti.
Tačiau paragavęs kavos, jis, kaip sakoma, nusprendė: „Per daug skanu, kad liktų netikintiesiems.“ A. Vainauskas XVIII-XIX a. baimės iš dvasinių virto medicininėmis. Gydytojai įspėjo, kad kavos vartojimas gali sukelti per didelį stimuliavimą, miego sutrikimus ir galimai paveikti vaisingumą. Kavinės buvo lyginamos su smuklėmis - jose rinkosi menininkai, moterys ir mąstytojai, kėlę iššūkį nusistovėjusiai tvarkai.
XX a.: Moksliniai mitai ir netikslumai
XX a. kava tapo mokslo taikiniu. Ankstyvieji tyrimai siejo ją su širdies ligomis, vėžiu ir aukštu kraujospūdžiu. Tačiau šie tyrimai dažnai buvo metodologiškai riboti - neatsižvelgta į rūkymą, nesubalansuotą mitybą ir stresą, kurie dažnai lydėjo intensyvius kavos vartotojus.
„Nepaisant to, antraštės skelbė pavojų. Kofeinas buvo vaizduojamas kaip priklausomybę sukeliantis narkotikas. Buvo gąsdinama, kad net saikingas vartojimas, ypač moterims ir nėščiosioms, gali būti kenksmingas“, - įžvalgomis dalinosi A. Vainauskas.
XXI a.: Mokslo pergalė prieš mitus
Tik XXI a. pradžioje padėtis ėmė kisti. Mokslas patobulėjo, tyrimai tapo išsamesni ir senos išvados imtos paneigti. 2016 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pašalino kavą iš galimai kancerogeninių medžiagų sąrašo. Tai buvo padaryta peržiūrėjus daugiau nei 1 000 tyrimų. Buvo nustatyta, kad nėra patikimų įrodymų, jog kava sukelia vėžį - priešingai, ji gali mažinti kepenų ir endometriumo vėžio riziką.
2017 m. žurnale „The BMJ“ paskelbtas metaanalizės tyrimas, kuriame apžvelgta per 200 tyrimų ir milijonai dalyvių. Tyrimas atskleidė, kad 3-4 puodeliai kavos per dieną gali būti siejami su mažesne rizika sirgti širdies ligomis, insultu, 2 tipo diabetu, parkinsono liga, depresija. 2020 m. „New England Journal of Medicine“ paskelbta analizė patvirtino, kad kavos poveikis sveikatai neapsiriboja kofeinu. Joje taip pat yra ir polifenolių, chlorogeninių rūgščių ir kitų bioaktyvių junginių, turinčių priešuždegiminį ir apsauginį poveikį. Dabar, 2025 m. birželio tyrimai, pateikti per EurekAlert, dar kartą patvirtina šias išvadas, iškeldami kavą kaip potencialų ilgalaikės sveikatos ramstį.
Kava šiandien: ką tai reiškia kavos mėgėjams?
Mokslas siunčia aiškią žinią: vidutinis kavos vartojimas - apie 3-5 puodeliai per dieną - daugumai žmonių yra saugus ir netgi naudingas. Reguliarus vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, geresne kepenų funkcija, sumažinta diabeto ir neurodegeneracinių ligų rizika, lėtesniu kognityvinių funkcijų silpnėjimu senstant.
Svarbu atsižvelgti į individualų kontekstą. Žmonės, jautrūs kofeinui, nėščiosios ar sergantys tam tikromis širdies ligomis, turėtų pasitarti su gydytoju. Tačiau didžiajai daugumai kava nebėra „nuodėmingas malonumas“ - ji yra moksliškai pagrįsta sveikos gyvensenos dalis.
„Šiandien kava yra daugiau nei tik stimuliatorius. Ji - bendrystės simbolis, natūralus, sveikatai palankus gėrimas ir, dabar jau drąsiai galima teigti, tikras gyvenimo kokybės sąjungininkas“, - teigė Kavos draugas vadovas A. Vainauskas, linkėdamas užtikrintai mėgautis kavos puodeliu - juk mokslas šiandien jau jūsų pusėje.
Įdomūs faktai apie kavą
- Kava iš tikrųjų yra vyšnia: Kavos pupelės yra skrudintos vaisiaus, vadinamo kavamedžio vyšnia, sėklos
- Kai kurie žmonės kavą valgo: Kai kurios įmonės miltams gaminti naudoja garintas kavos pupeles.
- Pati brangiausia kava yra ta, kurioje yra ekskrementų: Indonezijoje, Filipinuose, Vietname ir Indijoje gaminama kava Kopi Luwak yra brangiausia kava pasaulyje.
Kava ir sveikata
Kava yra gėrimas, kuriame gausu antioksidantų, saugančių žmogaus kūno ląsteles nuo toksinų ir cheminių medžiagų. Šiais metais buvo paskelbtas tyrimas, kuriame teigiama, kad 3 puodelių kavos gėrimas per dieną padeda sumažinti daugelio ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, riziką.
Kofeinas: nauda ir rizika
Kofeinas yra stimuliuojanti medžiaga, todėl per didelis jo vartojimas gali pakenkti sveikatai. Nėščioms moterims patariama sumažinti kofeino paros dozę, nes jis gali turėti įtakos embriono svorio augimui, o kartais net sukelti persileidimą.
Kavos rūšys
- Arabica: Labiausiai paplitusi kavos rūšis.
- Robusta: Šios rūšies kava turi dvigubai daugiau kofeino ir dažnai naudojama espreso kavos mišiniuose.
Kavos kultūra Lietuvoje
Lietuvoje ruošiama kava tampa tokia sėkminga, kad ji vis dažniau keliasi ir už mūsų šalies ribų. Kavos kultūra Lietuvoje skaičiuoja jau maždaug 300 metų. Atsižvelgiant į statistinius duomenis galima pastebėti, kad vienas žmogus Lietuvoje per metus suvartoja apie 4,5 kg kavos. Tai, pasak D. Vėželio - nemažas kiekis bendrame pasaulio kontekste. Patenkame į daugiausiai išgeriančių šalių dvidešimtuką.
D. Vėželis tikina, kad kavos kultūra Lietuvoje ir toliau išgyvena tikrą pakilimą - gurmanai darosi vis žingeidesni, kava jau kurį laiką vartojama ne tik kasdieniam kofeino poreikiui numalšinti, bet ir patenkinti gurmanišką smalsumą. Jis taip pat pastebi, kad aukšto lygio kavinių ir skrudintojų pasirinkimu nebeatsiliekame nuo didžiausių kavos miestų visame pasaulyje.
Kaip ruošti kavą?
Taigi, keletas patarimų, kaip pasigaminti tobulą kavą:
- Kruopščiai nuplaukite savo turbiną arba kavos aparatą.
- Paimkite mėgstamas kavos pupeles.
- Geriausia kavą sumalti prieš pat ruošiant gėrimą.
- Ideali vandens temperatūra kavai ruošti yra 90-95 laipsniai.
- Laikykitės kavos ruošimo laiko intervalų - nuo 30 sekundžių espreso kavai iki nakties šalto spaudimo kavai.
Francesco Sanapo patarimai, kaip ruošti kavą namuose
Italas Francesco Sanapo rekomenduoja pasidomėti, iš kur kava atkeliavo, kaip ji buvo paruošta, kur buvo skrudintos pupelės. Rekomenduoja pirkti šviežią kavą - po 3 mėnesių jos kokybė ima prastėti. Kavos pupeles rekomenduoja patiems susimalti namuose prieš pat ruošiant kavą. Tad kavos pupeles malkite namuose ir naudokite gerą vandenį, nes jis sudaro 97 % viso gėrimo.
Moka kavinukas - tradicinis kavos ruošimo būdas Italijoje
Francesco pademonstruoja, kaip pasigaminti kavą naudojant Moka kavinuką - tai tradicinis kavos ruošimo būdas Italijoje. Moka kavinukas susideda iš trijų dalių - viršutinės, filtro ir apatinės dalies. Pasak Francesco Moca kavinuką 1933 metais išrado Alfonso Bialetti, ir neabejoja, kad tokį galima rasti kiekvieno italo namuose.
Kavos nauda sveikatai
Kavoje esantis kofeinas ryte išbudina, o kai esame pavargę, suteikia energijos. Nemaža tyrimų, kurių autoriai teigia, jog kava didina sportininkų pajėgumą, mažina depresijos ir kognityvinių funkcijų nusilpimo riziką. Moksliškai pagrįsta, kad kava turi didelį kiekį antioksidantų, o šie neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie sukelia uždegiminius procesus, ligas ir pažeidžia ląsteles.
Tyrėjų, kuriais remiasi „Health“, teigimu, du-trys puodeliai kavos per dieną mažina diebeto, širdies ligų ir ne vienos vėžio rūšies grėsmę.
Produktai, kurių nereikėtų vartoti su kava
Kai kurių kavos derinių su tam tikrais produktais sveikatos srities ekspertai pataria vengti. Nenustebkite, jei, tarkime, pusryčiams valgydami apelsiną ir gurkšnodami kavą pajusite virškinimo diskomfortą - kava natūraliai rūgštinis gėrimas. Kai valgote citrusinių vaisių ir geriate kavos, minėti simptomai gali paryškėti.
Kavos vartojimo įpročiai ir cirkadinis ritmas
Sausio mėnesį pristatytame JAV Nacionaliniame sveikatos ir mitybos stebėjimo tyrime dalyvavo 40 725 suaugusieji. Paaiškėjo, kad sveikatai palankesnis kavos poveikis stebimas ją geriant ryte nei kitu dienos metu. Kava jau seniai naudojama, siekiant pagerinti budrumą ir sumažinti mieguistumą, kurį sukelia centrinė nervų sistema. „Tačiau kavos gėrimas vėliau dienos metu gali sutrikdyti dienos cirkadinį ritmą ir taip pakeisti ryšį tarp suvartojamo kavos kiekio ir sveikatos rezultatų“, - pažymima tyrime.