pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Mitybos Rekomendacijos Esant Širdies Prieširdžių Virpėjimui

Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentės patyrusios kardiologės dr. Aušros Kavoliūnienės, sergančiųjų širdies funkcijos sutrikimais pastaraisiais metais daugėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvos sveikatos informacinio centro duomenimis, širdies nepakankamumas Lietuvoje diagnozuotas daugiau kaip 80 tūkstančių gyventojų. Širdies nepakankamumas - tai dažniausiai sergant širdies ligomis besivystantis ir lėtai progresuojantis procesas, kurio metu pakinta anatominė ir funkcinė širdies būklė. Dėl to sutrinka širdies skilvelių gebėjimas prisipildyti krauju ar išstumti kraują iš širdies, siekiant tinkamai aprūpinti juo gyvybiškai svarbius organus.

Tai dažniausiai atsitinka persirgus miokardo infarktu, rečiau - nestabilia krūtinės angina ar ilgai sergant tokiomis širdies ligomis, kaip išeminė širdies liga, hipertenzinė širdies liga, esant kai kuriems širdies ritmo sutrikimams, pavyzdžiui, lėtiniam prieširdžių virpėjimui. Tai gana dažnas, bet, kaip minėjau, blogai atpažįstamas ir diagnozuojamas procesas. Lietuvoje jis galėtų paliesti apie 80-100 000 žmonių. Tai greičiausiai kiekybiškai didėjantis širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas, kurį galima aiškinti ilgėjančiu gyventojų amžiumi ir tuo, kad sėkmingiau gydomi pacientai, sergantys ūminėmis širdies ligomis. Kasmet naujai diagnozuotų pacientų padaugėja 4,5-7,5 tūkstančiais.

Nors širdies nepakankamumu gali susirgti bet kurio amžiaus asmenys, vis dėlto juo dažniausiai serga vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai. Be to, yra daugybė veiksnių, kurie sunkina širdies nepakankamumo eigą.

Širdies Nepakankamumo Simptomai

  • Dusulys. Iš pradžių oro trūksta tik fizinio krūvio metu, vėliau - ir gulint. Ypač grėsmingi yra dusulio priepuoliai. Mes, medikai, tai vadiname širdies astma.
  • Nuovargis ir silpnumas. Tai liudija apie pablogėjusį raumenų ir smegenų aprūpinimą deguonimi.
  • Kosulys. Jis vargina kartu su dusuliu, dažnai yra sausas, atsiranda ar intensyvėja fizinio krūvio metu.
  • Dažnas širdies plakimas, ypač sustiprėjantis fizinio krūvio metu.
  • Kojų patinimas. Ypač ryškus vakare. Tai požymis, kad organizme jau seniai kaupiasi skysčiai. Vėliau gali atsirasti kitų organų - odos, kepenų, žarnyno, inkstų, smegenų veiklos sutrikimai.

Širdies Nepakankamumo Diagnostika ir Gydymas

Gydytojai turi daug priemonių ir metodų širdies nepakankamumui diagnozuoti. Greičiausias ir informatyviausias yra ultragarsinis (echokardioskopinis) širdies tyrimas. Jo metu įvertinama daug širdies struktūros ir jos veiklos rodmenų, tačiau bene svarbiausias yra kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos (IF) dydis, kuris parodo, ar gerai širdis atlieka savo pagrindinę („pompos“) funkciją. Sveikų žmonių IF yra ne mažiau kaip 55 proc., sergančiųjų širdies nepakankamumu - mažėja.

Gydytojai dabar rekomenduoja 3-4, o kartais ir daugiau vaistų derinį, pataria pacientui derinti cheminius ir žolinius preparatus - visa tai pagerina širdies kaip „pompos ir siurblio“ veiklą, sumažina skysčių perteklių organizme, pašalina pabrinkimus, net dusulį. Gydymo sėkmingumas 50 proc. ar net 60 proc. priklauso nuo paties ligonio.

Kaip Išvengti Širdies Nepakankamumo?

Širdies nepakankamumas - bet kurios širdies ligos pasekmė. Todėl ligoniams labai svarbu keisti gyvenimo būdą, kad liga neprogresuotų ir nesutriktų širdies raumens funkcija. Svarbiausia - keisti mitybos įpročius ir subalansuoti skysčių kiekį. Būtina atsisakyti valgomosios druskos ir produktų, turinčių natrio (nerekomenduojami konservuoti produktai, fermentinis sūris, dešra, „kumpeliai“). Kuo idealesnis ligonio kūno svoris, tuo lengviau nugalėti ligą.

Ligonis turėtų svertis kas rytą ar bent du kartus per savaitę ir įvertinti kūno masės pokyčius 100 g tikslumu. Jeigu svoris padidėjo 1,5-2 kilogramais, tai požymis, kad susikaupė skysčių. Tada ligonis turėtų ribotai vartoti skysčių (per dieną išgerti 1-1,5 litro) ir griežtai riboti suvartojamos druskos kiekį.

Mitybos Rekomendacijos Esant Prieširdžių Virpėjimui

Širdies ritmo sutrikimas atsiranda dėl dviejų priežasčių, abi jos susijusios su elektrolitais. Kaip aiškina A. Unikauskas, su širdies ritmo sutrikimu susiję du elektrolitai - magnis ir kalis. Didžiausias magnio šaltinis - daržovės. Mūsų organizmai - ir magiški, ir sudėtingi. Daugiausia kalio ir magnio turi špinatai, burokėliai, avokadai, saldžiosios bulvės, pastarnokai. Problemų kelia virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip Krono liga, per mažas skrandžio rūgštingumas. Blokuoti kalio ir magnio įsisavinimą gali ir per didelis kalcio kiekis organizme.

Savo širdimi rūpintis būtina, todėl nepamirškite, kad kalis ir magnis padės užtikrinti gerą širdies veiklą. Tačiau turite išsiaiškinti, ar nėra kliūčių šiems elektrolitams sėkmingai „susmigti“ į jūsų organizmą.

Prieširdžių Virpėjimo Komplikacijos

Nustatyta, kad prieširdžių virpėjimą turintiems žmonėms gresia 5 kartus didesnė rizika patirti insultą. Maždaug 30 proc. visų insultų būna dėl prieširdžių virpėjimo. Esant prieširdžių virpėjimui greičiau progresuoja širdies nepakankamumas. Dėl prieširdžių virpėjimo taip pat vystosi kraujagyslinė demencija. Prieširdžių virpėjimas turi įtakos ir psichinei sveikatai, gali įstumti žmogų į depresiją, nes sumažėjęs fizinis pajėgumas ir darbingumas neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei.

Rizikos Veiksniai

Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad sutriks širdies ritmas. Dabar prieširdžių virpėjimu serga 1 iš 4 vyresnių nei 55 metų gyventojų, bet liga dažnėja. Manoma, kad iki 2050 m. sirgs jau kas trečias. Dažniau taip nutinka vyrams nei moterims, bet su metais rizika susirgti prieširdžių virpėjimu susilygina. Gydytoja kardiologė akcentavo, jog kiekvienas suaugęs žmogus turėtų bent kartą per savaitę pasimatuoti kraujo spaudimą.

Gydytoja kardiologė paaiškino, kad yra daugybė veiksnių, kurios skatina prieširdžių virpėjimo išsivystymą. Todėl liga neturi vienos aiškios priežasties. Jei vienas iš tėvų sirgo prieširdžių virpėjimu, maždaug 30 proc. tikimybė, kad sirgs ir sūnus arba dukra. Jeigu blogai koreguotas aukštas kraujospūdis, žymiai dažniau sutrinka širdies ritmas. Prieširdžių virpėjimo riziką didina širdies vožtuvų ligos, širdies nepakankamumas, nutukimas, diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, elektrolitų balanso sutrikimai, lėtinės inkstų, uždegiminės, reumatologinės ligos, obstrukcinė miego apnėja, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu.

Ji pridūrė, kad širdies ritmo sutrikimai taip pat būdingi profesionaliems sportininkams, nes ypač aukštų rezultatų siekimas vėliau neigiamai atsiliepia širdies sveikatai.

Gydymo Taktika

Kai žmogui diagnozuojamas prieširdžių virpėjimas, o taisyklingo širdies ritmo atstatyti greitai nepavyksta, tenka rinktis vieną iš dviejų gydymo taktikų - ritmo arba dažnio kontrolė. Visiems pacientams skiriamos 2 vaistų grupės.

Viena - skiriami antikoaguliantai, geriami vaistai, kurie, liaudiškai tariant, skystina kraują ir neleidžia širdyje susiformuoti trombams, taip apsaugo nuo insulto. Antra vaistų grupė - medikamentai, kurie reguliuoja širdies pulsą. Siekiama pagerinti gyvenimo kokybę, kol bus atstatytas širdies ritmas. Anksčiau gydymo taktiką parinkdavo gydytojas, tačiau dabar viršų paėmė rekomendacija, kad tai turi būti bendras mediko ir paciento sprendimas.

Pastebėta, kad išeitys būna geresnės, kai pacientas pats dalyvauja pasirenkant gydymo taktiką, todėl svarbus ligonio ir gydytojo bendradarbiavimas, pasitikėjimas vienas kitu.

Statistika

6 milijonai - tiek europiečių serga dažniausiai pasitaikančiu širdies ritmo sutrikimu - prieširdžių virpėjimu. Esant prieširdžių virpėjimui, ženkliai padidėja išeminio galvos smegenų insulto, staigios mirties rizika, auga bendras mirštamumas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas.

Statistika teigia, kad prieširdžių virpėjimas net šešis kartus padidina riziką patirti insultą, kuris kelia didelę grėsmę gyvybei. Iš per metus insultą patyrusių žmonių kas antras miršta, o apie du trečdalius likusių gyvų tampa neįgalūs.

Ūmus Prieširdžių Virpėjimas

Užklupus ūmiam prieširdžių virpėjimui, dažnai staiga greitas ir neritmiškas pulsas (jis gali būti ir iki 200 kartų per minutę), bet koks fizinis krūvis, kad ir nedidelis (pavyzdžiui, įveikti vos kelias laiptų pakopas) tampa nemenku iššūkiu, nes pacientą pradeda varginti dusulys. Tačiau didelis neritmiškas pulsas vargina toli gražu ne visus pacientus. Kai kuriems jis būna gana retas - vos 50 ar 60 k/min. Prieširdžių virpėjimo ištiktą žmogų, širdžiai neritmingai kalant pašėlusiu greičiu, išpila prakaitas ir neretai apima nerimas, nežinoma, kas atsitiko širdžiai. Prieširdžių virpėjimo metu esant retam pulsui, gali varginti galvos svaigimas, temti akyse, atsirasti sąmonės netekimo epizodų, dėl to gali sustoti širdis ir ištikti mirtis.

Dėl neritmingų prieširdžių susitraukimų prieširdyje gali susidaryti kraujo krešulių. Jiems atitrūkus, kraujas krešulius gali nunešti į smegenis, kojų arba žarnyno arterijas ir sukelti galvos smegenų insultą ar sisteminę kitų organų, kraujagyslių emboliją (užsikimšimą), kaip antai kojos gangrena ar žarnyno infarktas. Pasitaiko atvejų, kai krešulys užkemša širdį maitinančią arteriją - koronarą. Tada pacientą ištinka širdies infarktas.

Nejuntami Simptomai

Priežastys, išprovokuojančios prieširdžių virpėjimą, gali būti maža kalio koncentracija kraujo serume gausiai prakaituojant, išsivėmus ar viduriuojant, gausus alkoholio vartojimas, besaikis kavos gėrimas ir rūkymas, stresas, didelis fizinis krūvis, netgi gausus valgymas prieš miegą. Ypatingą provokacinę reikšmę turi arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Yra žinoma, kad prieširdžių virpėjimas dažnai atsiranda padidėjus arteriniam kraujospūdžiui.

Gydytojas kardiologas P. Trinkauskas sako, kad pavojingiausia situacija susiklosto tada, kai prieširdžių virpėjimo simptomai visai ar beveik nejuntami ir žmonės juos ignoruoja. Tokiais atvejais yra ypač didelė grėsmė patirti insultą ir kitas sistemines embolijas, nes nejausdami simptomų žmonės laiku nesikreipia į gydytojus ir negauna reikiamos pagalbos.

Jeigu pastebite, jog dažnai esate pavargęs, dūstate nuo nedidelės fizinės veiklos, pajutote, kad širdis plaka neritmiškai, pats metas kreiptis į gydytojus, padaryti elektrokardiogramą. Specialistai išsiaiškins, ar patiriami sveikatos sutrikimai nėra pavojingi jūsų sveikatai.

Ką Daryti Ištikus Ūmiam Priepuoliui?

Pirmiausia reikia žinoti, kad širdies ritmą reikia atkurti ne vėliau kaip per 48 valandas. Taigi, per tiek laiko privalu suspėti kreiptis pagalbos į medikus? Delsti negalima. Geriausia kreiptis tik atsiradus simptomams. Labai svarbu nustatyti prieširdžių virpėjimą sukėlusias priežastis ir stengtis jas pašalinti. Jei prieširdžių virpėjimą išprovokuoja jau anksčiau minėtos ligos (koronarinė širdies liga, arterinė hipertenzija, skydliaukės ligos, cukrinis diabetas), jas reikia kontroliuoti ir gydyti, tinkamai vartoti paskirtus vaistus.

Bet kokiu atveju reikia atsikratyti žalingų įpročių, siekti neturėti antsvorio ir nutukimo arba jį sumažinti, pakankamai ilsėtis. Labai svarbi yra arterinio kraujospūdžio korekcija sergant arterine hipertenzija. Pajutus neritmišką ar kitokį, keistesnį, iki tol nejaustą širdies plakimą, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba gydytoju kardiologu.

Mitybos Patarimai Sergant Širdies Nepakankamumu

Jei žmogus serga širdies nepakankamumu, labai svarbu maiste mažinti druskos kiekį. Dėl ligos organizme susikaupia per daug natrio, jis sulaiko organizme skysčius. Dėl to sunkėja širdies darbas, pabrinksta pėdos, kulkšnys arba pilvas, atsiranda dusulys, didėja svoris. Tai maistas, su kuriuo per dieną į žmogaus organizmą patenka ne daugiau kaip 2000-3000 mg (atitinka 2-3 g) natrio, t. y.

  1. Mėgstantiesiems sriubą galima jos išsivirti iš šviežios mėsos ir daržovių, paskaninti žolelėmis.
  2. Vietoj kaimiško kumpio išsikepti šviežios neriebios mėsos kepsnį.
  3. Švieži vaisiai, daržovės, šviežia mėsa, žuvis.
  4. prisitaiko prie jų poreikių ir norų.

Širdies Nepakankamumo Simptomai

Jei nedidelės fizinės pastangos sukelia dusulį, pasunkėja kvėpavimas gulint ant žemos pagalvės, didėja svoris, tinsta kojos dėl skysčių susikaupimo - gali būti, kad jums išsivystęs širdies nepakankamumas.

Rizikos Veiksniai

Riziką sirgti šia liga sukelia hipertenzija, persirgtas miokardo infarktas, širdies vožtuvų ir uždegimų, infekcinės, paveldėtos, toksinės širdies raumens ligos. Pastarosios gali išsivystyti dėl nuolatinio alkoholio vartojimo. Be to, yra daugybė veiksnių, kurie sunkina širdies nepakankamumo eigą.

Širdies Nepakankamumo Diagnozavimas

Gydytojai turi daug priemonių ir metodų širdies nepakankamumui nustatyti. Greičiausias ir informatyviausias yra ultragarsinis širdies tyrimas, kai įvertinama daug širdies struktūros ir jos veiklos rodmenų. Anksti ir laiku diagnozuotas širdies nepakankamumas yra prielaida anksti ir veiksmingai gydyti. Pastaruoju metu siekiama burti ir ugdyti sergančiųjų širdies nepakankamumu sveikatos priežiūros daugiafunkcines komandas.