Salotos yra auginamos daugelio, nes yra labai mėgstamos ir dėl didelės įvairovės plačiai vartojamos, o jų nauda - neišmatuojama: salotose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Salotose yra nedaug cukraus, organinių rūgčių, jos nekaloringos. Salotų auginimas yra nesudėtingas: jos sudygsta anksti ir greitai, nereikalauja daug šilumos ir šviesos.
Dažniausiai auginamos yra lapinės ir gūžinės salotos. Gūžinės salotos - salotos, kurios užaugina įvairaus dydžio iš lapų suformuotas rutulio arba priploto rutulio formos gūželes.
Šios salotos ilgiau nevysta nupjautos. Šias salotas galima sėti tiesiai į šiltnamį, vazoną arba daržą, tačiau sudaiginus daigus ir vėliau juos pasodinus galima laukti ankstyvesnio salotų derliaus.
Populiarios Gūžinių Salotų Veislės
Kalbant apie gūžines salotas verta paminėti tokias veisles kaip Great Lakes 118, Attraktion, Blonde de Paris, Lento, Owacja ir Little Leprechaun.
Great Lakes 118
Great Lakes 118 - tai populiari gūžinių salotų veislė, kuri daiginti ir sodinti arba sėti tinkama kovo-liepos mėnesiais, užauga per 60-70 dienų ir derliumi džiugina nuo balandžio iki rugsėjo. Geriausiai auga gerai vėdinamuose šiltnamiuose, kai temperatūra neaukštesnė nei +15° C.
Atsparios šalčiams ir išsilaiko net labai karštomis vasaromis. Susuka dideles, net iki 600 g sveriančias gūžes, kurios tinkamos ilgai laikyti šaldytuve. Salotos skanios, su riešutų poskoniu, tinkamos tiek salotoms, tiek sumuštiniams. Lapai stori, stambūs, su vaškiniu sluoksniu, ilgai neaugina žiedyno.
Attraktion
Attraktion - tai vidutinio ankstyvumo gūžinių salotų veislė, labai tinkama auginti lauke. Sėti tinkama visą vasarą ir pavasarį, nuo kovo iki rugpjūčio, užauga per 70-75 dienas, derlinga balandžio-rugsėjo mėnesiais. Svarbiausias požymis - ši veislė yra atspari ligoms.
Gūželė nėra didelė, sveria apie 250 g, išoriniai lapai ilgai nevysta, pasižymi stabiliu derlingumu net ir nuolat keičiantis oro sąlygoms bei puikiu skoniu.
Blonde de Paris
Blonde de Paris - gūžinės salotos, kurias auginti galima ištisus metus, nes puikiai dygsta vazone, o šiltuoju metų laiku ir lauke arba nešildomame šiltnamyje. Sudygsta per 45-55 dienas. Šios veislės salotų gūžės stambios ir standžiai susisukusios, o lapai traškūs ir sultingi.
Lento
Lento - tai dar viena vidutiniškai ankstyva gūžinių salotų veislė, kurią daiginti ir sodinti geriausia ne pačiu karščiausiu sezono metu - kovo-birželio ir lapkričio-gruodžio mėnesiais, o derliumi džiaugtis nuo kovo iki rugsėjo. Gūžės didelės, apvalios, sveria apie 200-300 g, lapai tamsiai žalios spalvos, švelnūs ir skanūs. Augalai nelinkę žydėti.
Owacja
Owacja - taip pat vidutiniškai ankstyva gūžinių salotų veislė, kuri daiginama ir sodinama gali būti beveik visus metus - nuo vasario iki spalio. Puikiai auga visai saulės neapšviestoje vietoje ir derlių imti galima nuo vasario iki rugsėjo. Gūželės didelės, apvalios, šviesiai žalios, švelnios ir skanios. Augalai nelinkę žydėti.
Little Leprechaun
Little Leprechaun - vidutinio ankstyvumo romaninių salotų veislė, pasižyminti spalvotais lapais. Sėti patariama kovo-rugpjūčio mėnesiais, kad per 50-60 dienų užaugusios, galėtų būti vartojamos balandžio-rugsėjo mėnesiais. Sėti tiesiai į dirvą galima labai anksti, kai dirvos temperatūra pasiekia +4° C temperatūros, salotos auga beveik bet kokiomis klimato sąlygomis. Šios romaninės salotos greitai atželia ir ilgai neperauga, pasižymi traškiais lapais su saldžiomis gyslomis.
Salotų Tipai ir Veislės
Skiriamos trys salotų atmainos: lapinės, gūžinės, romėnų. Lapinės salotos išaugina lapų skrotelę, bet nesuka gūžių. Jų derlius imamas praėjus 30-40 dienų nuo daigų pasirodymo. Vėliau išaugina 60-120 cm aukščio žiedstiebius.
Lapinės salotos gali būti sodinamos daigais arba sėjamos tiesiai į dirvą šiltnamyje bei lauke. Lapinių salotų veislės: Kristine (Rijk Zwaan - RZ), Krizet (RZ), Raisa (RZ), Valdai (RZ), rusų selekcijos - Eralaš, Azart.
Gūžinės salotos iš pradžių išaugina lapų skrotelę, tada formuoja rutuliškos formos gūželes. Pagal vegetacijos trukmę jos skirstomos į ankstyvąsias (vegetacijos periodas 40-50 dienų), vidutinio ankstyvumo (vegetacijos periodas 50-60 dienų), vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias (vegetacijos periodas 70-80 dienų).
Gūžinių salotų veislės skiriamos į grupes: sviestinės salotos (jų lapai padengti vaškiniu sluoksniu) ir traškiosios salotos (dar vadinamos ledo salotomis). Romėnų salotos - tai paprastosios salotos atmaina. Gūžės ovalios formos, lapai pailgi, šiurkštūs, kiaušiniški.
Mikroklimatas ir Auginimo Sąlygos
Auginant salotas, būtina sudaryti tinkamas mikroklimato sąlygas (temperatūra, šviesa, drėgmė). Optimali dienos ir nakties temperatūra priklauso nuo augalo augimo tarpsnio, auginimo laikotarpio, apšvietimo sąlygų, veislės, CO2 kiekio šiltnamio atmosferoje. Salotų dygimui optimali temperatūra yra 8-15 oC. Nuo to, kokiomis sąlygomis dygsta sėklos, priklauso būsimas salotų derlius.
Optimali temperatūra salotoms augti yra 15-20 oC. Daugelio tyrimų rezultatais nustatyta, kad gūžinės salotos gerai auga, kai yra didesni temperatūros svyravimai per parą. Gūžinės salotos geriau suka gūželes, esant 12-15 oC dieną ir 8-12 oC naktį.
Šviesa yra vienas svarbiausių salotų augimo ir vystymosi faktorių. Greitai užauginti žaliąją masę reikia intensyvaus apšvietimo. Salotos augimo pradžioje labiausiai jautrios šviesai. Kai jos trūksta, augalai ištįsta, nesuka gūželių, prastai auga lapai.
Kaip jau minėta, salotų šaknų sistema silpna. Todėl visą augimo laikotarpį reikia palaikyti atitinkamą drėgmės režimą. Rekomenduotina salotas laistyti didesnėmis normomis ir rečiau - tai geriau, negu laistyti dažniau, bet mažesnėmis normomis.