Kai būsite Anglijoje, kažkur būtinai pamatysite arba jums bus pasiūlyti tradiciniai angliški pusryčiai. Jie labai populiarūs ir šiandien. Tačiau yra tradiciniai angliški pusryčiai (angl. full english breakfast), britų kulinarinio paveldo ikona, gerai žinomas standartizuotas patiekalas ir šimtmečius puoselėjama tradicija.
Angliškų pusryčių istorija
Kaip teigia istoriniai šaltiniai, angliškų pusryčių idėja siekia 14-15 a. ir yra susijusi su „Gentry“, visuomenės sluoksniu, kuris laikė save tradicinio angliško kaimo gyvenimo būdo sergėtojais, šalies kultūros paveldėtojais bei puoselėtojais. Anglijos aukštuomenė laikė savo pareiga išlaikyti tradicinį anglosaksų gyvenimo būdą, vertybes, kultūrą ir virtuvę. Didieji Anglijos kaimo namai ir dvarai buvo svarbūs vietos visuomenės centrai. Viena iš puoselėjamų tradicijų buvo medžioklė, o pusryčiai prieš ją buvo laikomi labai svarbiu socialiniu įvykiu.
Karalienės Viktorijos laikais galingi kaimo dvarai dar laikėsi, bet jau kūrėsi naujas turtingų žmonių sluoksnis - pirkliai, verslininkai, pramoninkai. Nors jie buvo kitos ekonominės aplinkos atstovai, transformavę visuomenę, bet dvarų tradicijų jie neatsisakė ir angliški pusryčiai išliko kaip svarbus socialinis įvykis. Viktorijos laikų džentelmenai į šią tradiciją įnešė rafinuotumo bei elegancijos.
Karaliaus Edvardo era - 20 a. pradžia iki Pirmojo pasaulinio karo - buvo britų imperijos, kurioje niekada nenusileisdavo saulė, aukso amžius. Jokios skubos per pusryčius, nuolatinės arbatėlės, pasivaikščiojimai parkuose, sodo vakarėliai. Būtent tuomet standartizuoti angliški pusryčiai atsirado visos šalies viešbučiuose, traukiniuose ir susitikimuose. Tuomet tai buvo šoninė, kiaušiniai, dešra, kraujinė dešra (angl.
Angliški pusryčiai jau nebebuvo tik turtingųjų privilegija, nes tokį maistą galėjo įpirkti ir sparčiai augusi vidurinioji klasė. Atsirado ir praktinis aspektas: tai, kas Lietuvoje vadinama pietumis, Anglijoje yra vakarienė, o vidurdienį priešpiečiams daug dėmesio neskiriama, todėl sotūs pusryčiai buvo gera idėja vis mobilesnei ir aktyvesnei visuomenei. Angliški pusryčiai buvo patiekiami ir vadinamosiose riebių šaukštų kavinėse.
Tai - nebrangios ir nedidelės užeigos, kurios specializuodavosi gaminti „naminį“ maistą. Daug jų buvo pramoninėse zonose, netoli uostų, prekybos, gamybos ir pramonės centrų. Vis dėlto, tradiciniai angliški pusryčiai neišnyko, ši tradicija gyva ne tik šeimų virtuvėse, bet ir viešbučiuose bei restoranuose.
Sudėtinės dalys
Kokios yra jų sudėtinės dalys? Suprantama, kai yra tiek daug sudėtinių dalių, prasideda interpretacijos bei diskusijos. Cinikas jums pasakys, kad šiais laikais nėra jokių tradicinių angliškų pusryčių, nes dauguma ingredientų - iš užsienio. Tačiau rimčiausias smūgis ir nusižengimas kulinarinei tradicijai bus, jeigu tradicinius angliškus pusryčius jums pateiks su keptomis ar skrudintomis bulvytėmis, kurios čia vadinamos „chips“, arba su labai smulkiai pjaustytų bulvių paplotėliais „hash browns“, kurie dažniausiai būna trikampio firmos.
Restoranams tai labai patogu, nes pastarieji, kaip ir kiti ne aukščiausios rūšies ingredientai, tiekiami jau pagaminti ir užšaldyti, tai įmetei į aliejų ir jokių rūpesčių. Vietoj bulvyčių arba bulvinių paplotėlių turi būti skrudinta balta duona, bet jokiu būdu ne įprastoje skrudintuvėje. Tas skrebutis privalo būti pakepintas jau pačirškintos šoninės riebaluose. Tas pats pasakytina ir apie grybus bei pusiau perpjautą pomidorą.
Taigi, sudedamosios dalys būtinai turi būti vietinės kilmės, tačiau jos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo to, kurioje Didžiosios Britanijos vietoje esate. Įvairūs šalies regionai garsėja, pavyzdžiui, savo šonine, dešromis, kurios šimtmečius gaminamos pagal vietinius receptus. Pavyzdžiui, neatsiejamas tradicinių angliškų pusryčių ingredientas yra pakepinta kraujinė dešra (angl. black pudding), tačiau tai yra škotų išradimas, nors šis dešros tipas yra populiarus ir Anglijos šiaurėje.
Tie regioniniai ingredientai gali būti airiška sodos duona, airiškas bulvių pyragas, kuris iš esmės yra įvairios variacijos bulvinių blynų tema, arba baltoji „kraujinė“ dešra. Rašau kabutėse, todėl, kad tai tas pats receptas, bet dešroje nėra kraujo.
Kita vertus, nereikėtų apsigauti, kai nuolat girdite ar skaitote žodį „pusryčiai“. Jis nebūtinai reiškia, kad tradiciniai sotūs angliški pusryčiai turi būti valgomi tik ryte. Tai toks patiekalas, kuriuo galima mėgautis bet kuriuo paros metu. Pavyzdžiui, minėtosios Tradicinių angliškų pusryčių draugijos nariai angliškus pusryčius valgo ir dieną, ir net vakarienei.
Ir dar vienas, grynai angliškas niuansas. Angliški pusryčiai tradiciškai patiekiami ant šeimos stalo, per socialinius susibūrimus arba restoranuose. Net ir šiais laikais daug anglų dieną dažniausiai pradeda su laikraščiu, todėl kultūriškai yra leistina ignoruoti kitus prie stalo sėdinčius asmenis, jeigu jūs valgote ir tuo pat metu skaitote laikraštį.
Jeigu norite pajusti tikrą anglišką dvasią, ir ne tik skonio receptoriais, tuomet rekomenduočiau suvalgyti tradicinius angliškus pusryčius vienoje iš Londono ikonų - Piccadilly gatvėje esančiame restorane „The Wolseley“. Pusryčių sudėtis ta pati, bet kiaušiniai gali būti tiesiog kepti, plakti arba apvirti (kai kiaušinis be lukšto verdamas vandenyje).
Vis dėlto, tikra nacionalinė vertybė jūsų pusryčių lėkštėje bus angliška šoninė (angl. bacon). Vokiečiai ją vadina speck, italai pancetta, prancūzai poitrine, o amerikiečiai kažkodėl mano, kad ji yra kanadiečių išradimas.
Receptai: THE BEST ir SVEIKAI
Angliški pusryčiai yra tai, kas mano šeimoje laikoma šventiniais pusryčiais. Be jokios abejonės, tai mano vyro mėgstamiausias pusryčių patiekalas, man taip pat labai patinkantis, tačiau aš mėgstu šiek tiek sveikiau, o jis - šiek tiek riebiau 🙂 Todėl aprašysiu dvi recepto versijas. Pirmąją vadinu THE BEST, nes tai pati geriausia mano atrasta angliškų pusryčių skonio kombinacija, o antrąją vadinu SVEIKAI, nes tokie pusryčiai tikrai maistingi ir paneigia visus mitus, kad angliški pusryčiai - riebūs ir nesveiki.
Sveikesnė angliškų pusryčių alternatyva
Taigi, norint sveikesnės angliškų pusryčių alternatyvos, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie teisingus mėsos pasirinkimus. Perdirbta mėsa (dešros ir dešrelės) yra viena didžiausių blogybių, todėl aš renkuosi “Kitchen Me” šviežias triušienos dešreles. Jų skonis - perfect, o sudėtyje tik triušiena ir prieskoniai, daugiau nieko. Toliau - šoninė. Ji, žinoma, tikrai ne pats sveikiausias pasirinkimas, bet užtat - tikra klasika. Dėti ar ne - jūsų pasirinkimas. Toliau svarbus ir duonos pasirinkimas - skaniausia su minkšta bandele, sveikiausia - su viso grūdo rugine duona. Vėlgi - rinktis jums. Ir paskutinis dalykas - kuo daugiau daržovių, tuo geriau!
Gaminimo eiga
Pirmiausia pasiruošiame keptuves. Aš mėgstu, kai viskas būna vienodai šilta, todėl pasiruošiu jas net 3. Bet galima kepti ir po vieną dalyką. Jei norite paruošti tokius pusryčius greitai ir patiekti visus produktus šiltus, tuomet vieną keptuvę naudosime šoninei, dešrelėms ir grybams, antrą - kiaušiniams, trečią - pupelėms.
- Pirma keptuvė: įkaitiname sausą keptuvę, dedame šoninę. Kai ji susitraukia, sudedame dešreles ir grybus. Jei keptuvėje nepakanka riebalų nuo šoninės, pilame aliejaus. Šoninę kepame tol, kol ji gerai apskrunda ir tampa tokiu amerikietišku traškučiu. Dešreles ir grybus kartas nuo karto pavartant kepame apie 10 minučių.
- Antra keptuvė: pašildome pupeles keletą minučių, kol padažas sutirštėja.
- Trečia keptuvė: keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų, įmušame kiaušinius ir iškepame. Jei norite tokių kaip nuotraukoje su skystu tryniu, tuomet labai svarbu kepti neuždengus keptuvės ant vidutinės ugnies (ne ant per didelės).
Jei norėsite padažo - sumaišykite majonezą su garstyčiomis. Patiekite visus ingredientus kartu lėkštėje.
Angliški pusryčiai (English Breakfast) dar vadinami Full Breakfast. Pasak kai kurių šaltinių, jie pirmą kartą paminėti Isabella Beeton knygoje ‘The Book of Household Management’ (1861 m. ). Šie pusryčiai yra priskiriami prie tradicinių Britų virtuvės patiekalų.
Be abejo, vertinant skirtingus Anglijos, Airijos regionus, galimos įvairios variacijos. Kaip pavyzdžiui, Airijoje, būtina šoninė, kiaulienos dešrelės, keptas kiaušinis, tradicinis airiškas baltasis ir juodasis pudingas, skrebutis ir keptas pomidoras. O kaip jūs interpretuosite savą angliškų pusryčių versiją - jūsų fantazijos reikalas. Bandžiau ir aš, darbo nemažai, ypač jeigu darai daugiau nei dvi porcijas, bet skanu ir tikrai labai sotu.