Pastaruoju metu Lietuvos vandenyse aptinkama vis daugiau įvairių žuvų rūšių, įskaitant ir tas, kurios natūraliai čia nesiveisia. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelias įdomesnes žuvis, kilusias iš Amūro baseino ar kitų tolimų regionų, kurios rado savo vietą mūsų vandenyse.
Baltasis Amūras: Azijos Svečias Mūsų Vandenyse
Baltasis amūras (lot. Ctenopharyngodon idella) - karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Vardą gavo nuo upės pavadinimo. Natūraliai paplitęs Pietryčių Azijoje - Amūro baseine ir Kinijoje. Introdukuotas Lietuvos vandenyse.
Tai šiltų vandenų žuvis, labiausiai žinoma dėl mitybos tvenkinio augmenija. Baltasis amūras nereiklus vandenyje esančiam deguonies kiekiui, atsparus infekcijoms bei ligoms. Nors natūraliai Lietuvoje nesiveisia, tačiau sėkmingai žiemoja gilesniuose tvenkiniuose.
Žuvies kūnas kresnas, kakta plati. Nugara gelsvai pilka, šonai šviesiai auksinio atspalvio. Žvynai stambūs su tamsiomis dėmelėmis pakraščiuose. Ilgis iki 1,2 m, gali sverti iki 30 kg, tačiau įprastai sugaunami 60-80 cm ilgio ir 4-8 kg masės. Išoriškai baltasis amūras labai panašus į juodąjį amūrą, skiriasi tik šviesesne spalva ir kandžių (dantų) forma.
Sovietinio eksperimento rezultatas - į Lietuvą šios žuvys atkeliavo dar tolimaisiais 1962 metais, kartu su margaisiais plačiakakčiais, Čiukčių žuvimi, dryžuotaisiais maronais, amerikinėmis palijomis ir kitomis šiandien mūsų ausiai egzotiškai skambančiomis žuvimis.
Mityba ir Poveikis Ekosistemai
Vasarą amūrai labai intensyviai maitinasi, per dieną suėsdami beveik tiek pat, kiek sveria patys. Auginami tvenkiniuose, baltieji amūrai yra visaėdės žuvys, labai noriai ėda įvairią vandens augmeniją, augalinį pašarą (daržoves, jų lupenas, išspaudas) bei gyvulinės kilmės pašarą (smulkias žuvis, sliekus, vabzdžių lervas). Ėsdama vandens augalus, ši žuvis ne tik labai greitai augina savo masę, bet ir pagerina hidrologinį vandens telkinių režimą, juose valydama nereikalingą augmeniją, tuo pačiu skatindama augti kitų žuvų mitybos bazę.
Baltasis amūras gali gyventi iki 20 metų ir užaugti net iki 1,2 m ilgio ir 30 kg svorio, tačiau žuvininkystės ūkiuose ir ežeruose paprastai amūrai auginami iki kol pasiekia 4-8 kg svorį. Pats didžiausias iki šiol Lietuvoje žinomas baltasis amūras svėrė 22,2 kg.
Išskirtinis baltųjų amūrų bruožas - „žaliavalgiška“ jo mityba. Net 95 procentai šios žuvies raciono sudaro vandens augalai ir dumbliai. Sunku patikėti, bet per dieną amūrai sugeba suėsti beveik tiek pat, kiek sveria patys. O tam, kad priaugtų kilogramą kūno masės, jie turi sukirsti net 25-30 kg vandens augalų.
Kaip Gaudyti Baltąjį Amūrą?
Amūrai susidomi tik tuo masalu, kuris plūduriuoja toje gelmėje, kurioje jie maitinasi. Nei aukščiau, nei arčiau dugno esantys masalai jų nesuvilioja. Geriausias masalas - kukuliai. Tinkamiausi masaliniai kukuliai - suminkyti iš miltų, į kuriuos įmaišyta iki 30 proc. smulkiai sumaltos „žolės“, išgriebtos iš tų vietų, kur amūrai intensyviai maitinasi.
Masalinį kukulį rekomenduojama pateikti dviem būdais: pirmas - kombinacija iš grimztančio ir plūduraus kukulių, kurie suveriami ant pavadėlio taip, kad tarp kukulių būtų 3-5 cm atstumas. Amūras aptikęs plūduriuojantį kukulį įsiurbia jį, o po to ir gulintį ant dugno, už kurio - kabliukas. Kitas variantas - plūdurus kukulis, sklandantis 5-100 cm atstumu nuo dugno.
Kad pavyktų prisivilioti baltąjį amūrą, reikia parinkti tinkamą vietą masalui užmesti. Patartina pasirinkti vietą be vandens augalų, pvz., smėlėtą pakilumėlę, kur nėra vandens augalų, tačiau šalia kurios praeina kasdienis amūrų maršrutas.
Paprastai amūrai plaukioja būreliais ir beveik visą laiką keliauja iš vienos vietos į kitą. Todėl būtinas svarus argumentas, galintis prikaustyti juos vienoje vietoje. Turint galvoje amūrų apetitą, reikia suleisti į pasirinktą vietą mažiausiai 5 kg jauko kukulių, bet, jei vanduo įšilęs, gigantiški žolėdžiai sušlamš tokį kiekį per keliolika minučių, todėl tokioje situacijoje gali tekti išberti ir 25 kg, kad amūrai nenuplauktų šalin. Baltieji amūrai - labai baikštūs, o jų klausa nepakenčia dažnai į vandenį smingančių svarelių triukšmo, todėl iš pradžių reikia užmesti masalą, o paskui bombarduoti pasirinktą „tašką“ jauku.
Maistinė Vertė ir Paruošimo Būdai
Baltojo amūro žuviena yra balta ir tvirta, skonis šiek tiek primena menkę. Nors šios žuvys maitinasi ir augaliniu maistu, pavyzdžiui, dumbliais, ši žuvis neturiu jokio dumblo prieskonio. Baltieji amūrai, kaip karpiai ir plačiakakčiai, priskiriami pusiau riebių žuvų kategorijai.
Jeigu šią (ar panašią) žuvį valgysime bent du kartus per savaitę, gausime reikalingų Omega-3 rūgščių bei daugybę kitų organizmui reikalingų elementų, mažinsime susirgimo tokiomis ligomis kaip aterosklerozė ar Alzhaimeris tikimybę, sumažinsime galimybę susirgti kraujagyslių ligomis.
Nuo to, kaip žuvį paruošime, priklausys ne tik suvartotų kalorijų skaičius, bet ir nauda sveikatai. Sveikiausia yra troškinta, garuose virta ar orkaitėje kepta žuvis, patiekiama su įvairiomis daržovėmis.
Receptai:
- Amūras, keptas orkaitėje: Žuvį pasūdyti, įtrinti prieskoniais, suvynioti į foliją ir kepti orkaitėje 160-180 laipsnių temperatūroje. Patiekti su keptomis daržovėmis.
- Baltasis amūras, troškintas piene: Žuvį supjaustyti, apkepti, įdėti į puodą, įpilti pieno ir pavirti. Patiekti aplaisčius padažu ir pabarščius petražolėmis.
Kitos Galimos Žuvų Rūšys
Be baltojo amūro, Lietuvos vandenyse aptinkama ir kitų įdomių žuvų rūšių. Pavyzdžiui, grundalas rubuilis, kuris į mūsų vandenis atkeliavo per Vyslą. Taip pat galima versija, kad pas mus gali patekti ir žuvys, vadinamos "byčiok", kurios gausiai paplitusios Azovo jūros pakrantėse.
Nors tiksliai identifikuoti visas žuvis, aptinkamas Lietuvos vandenyse, gali būti sudėtinga, svarbu atkreipti dėmesį į naujas ir neįprastas rūšis, kad būtų galima įvertinti jų poveikį vietinei ekosistemai.