Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji pasireiškia vis jaunesniems žmonėms. Labiausiai pastebimi tokie Alzheimerio ligos simptomai kaip atminties praradimas, apsunkęs gebėjimas atlikti kasdienines užduotis, sumišimas, sutrikusi nuovoka ir atsitraukimas nuo socialinės veiklos. Alzheimerio liga pirmiausia paveikia tas smegenų dalis, kurios yra atsakingos už atmintį (smilkininę skiltį); intelektą, sprendimų priėmimą, elgesį ir kalbą (priekinės kaktinės skilties dalys).
Amiloidai - tai baltymų fragmentai, kuriuos gamina organizmas. Sveikose smegenyse šie baltymų fragmentai yra suardomi ir pašalinami. Nerimą keliantys epidemiologiniai tyrimai parodė, kad diabetu sergantys asmenys turi 10 kartų didesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga. Tiek sergant diabetu, tiek Alzheimerio liga būdingas nejautrumas insulinui. Tai reiškia, kad insulinas nesugeba pernešti gliukozės iš kraujo į ląsteles. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, ši problema pirmiausia pasireiškia raumenyse ir kepenyse, o Alzheimerio ligoniams - smegenyse.
(Mintis, kad Alzheimerio ligą sukelia gliukozės įsisavinimo ir panaudojimo smegenyse sutrikimas, pirmą kartą buvo iškelta beveik prieš 30 metų, kai mokslininkai nustatė, kad labai ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose smegenys pasisavino 45 proc. mažiau gliukozės. Tai reiškia, kad nejautrumas insulinui pasireiškia dar prieš diagnozuojant Alzheimerio ligą.) Pastebėta, kad Alzheimeriu sergančių asmenų smegenyse sumažėja transportuotojų, kurie atsakingi už gliukozės pergabenimą į neuronus, kiekis. Kitaip tariant, nepaisant to, kad gliukozės kraujyje pakanka, organizmas nesugeba jos tinkamai panaudoti. Efektyviai nepanaudojant gliukozės sumažėja ir energiją gaminančių ląstelių (ATP) kiekis. Dėl to sutrinka gebėjimas tvarkyti ir šalinti amiloido baltymą, tad galiausiai susidaro amiloidinės plokštelės ir neurofibriliniai raizginiai.
Gliukozė yra pirminis asmenų, kurių mitybos pagrindą sudaro angliavandeniai, energijos šaltinis, o atlikus protarpinio badavimo tyrimus paaiškėjo, kad smegenys gali gauti 85% energijos iš ketonų. Kuo didesnė ketonų koncentracija kraujyje, tuo geriau smegenys sugeba juos pasisavinti ir panaudoti kaip organizmo kurą. Užuot tiesiog neefektyviai nešę gliukozę į smegenis, ketonai, priklausomai nuo jų kiekio kraujyje, yra „traukiami“ į smegenis. Tyrimai patvirtino, kad skirtingai nei gliukozės pasisavinimo atveju, Alzheimeriu sergančių asmenų gebėjimas pasisavinti ketonus ir panaudoti juos smegenyse nėra sutrikęs.
Buvo įrodyta, kad ketogeninė dieta padidina ATP - molekulių, kurios yra pagrindinis visų ląstelių energijos šaltinis - kiekį, sumažina oksidacinį stresą ir lėtinius uždegiminius procesus gyvūnų smegenyse. Pirmajame kotozės tyrime, atminties sutrikimų turintys pacientai maitinosi ketogenine dieta, kurią sudarė 40 ml MCT aliejaus ir maždaug 200 ml grietinėlės mišinys. Po valgio atlikus atminties testą, tiriamųjų rezultatai žymiai pagerėjo. Šis pagerėjimas buvo tiesiogiai proporcingas ketonų kiekio kraujyje padidėjimui, t. y. didesnis ketonų kiekis kraujyje koreliavo su geresniais testų rezultatais.
2012 m. Naujoje 38 tyrimų, publikuotu 5 metų bėgyje, apžvalgoje vakarietiškas mitybos modelis įvardijamas kaip Alzheimerio ligos išsivystymo rizikos veiksnys lengvais ir vidutinio sunkumo ligos atvejais. Kita vertus, Viduržemio jūros regiono dieta, ketogeninė dieta, omega-3 riebalų rūgščių ir probiotikų papildai apsaugo nuo ligos, tačiau tik tais atvejais, kai liga pasireiškia lengvu ar vidutinio sunkumo laipsniu.
Kelių Kinijos institucijų mokslininkai siūlo, kad mitybos pokyčiai galėtų būti vienas iš būdų sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga ir kitomis demencijos rūšimis bei apriboti jos daromą žalą mūsų pažintiniams gebėjimams. „Tam tikros mitybos intervencijos gali sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą ir pagerinti pažintines funkcijas bei gyvenimo kokybę“, - savo paskelbtame straipsnyje rašo tyrėjai.
Analizuotuose tyrimuose šios „mitybos intervencijos“ pagerino kognityvines funkcijas ir gyvenimo kokybę asmenims, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo Alzheimerio liga. Taip pat atrodė, kad jos sulėtino ligos progresavimą. Nors nežinome, kas sukelia Alzheimerio ligą, tačiau žinome, kad dėl jos smegenyse kaupiasi amiloido beta (Aβ) peptidai ir tau baltymo sankaupos, dėl kurių suyra mąstymui ir atminčiai svarbūs neuronai.
Remiantis tyrimais, mitybos pasirinkimas gali turėti įtakos: Vakarietiška mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos, gali kelti mūsų organizmui papildomą stresą, dėl kurio mes tampame labiau pažeidžiami demencijos. Viduržemio jūros regiono dietoje gausu neskaldytų grūdų, vaisių, daržovių ir jūros gėrybių, o ketogeninė dieta yra labai specifinis, daug riebalų ir mažai angliavandenių turintis mitybos būdas. Kaip pažymi tyrėjai, keto dieta turėtų būti taikoma pasitarus su gydytoju.
„Rezultatai parodė, kad mitybos intervencijos gali sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimo greitį, pagerinti pažintines funkcijas ir pagerinti šių pacientų gyvenimo kokybę“, - rašė mokslininkai.
Kas yra ketogeninė dieta?
Ketogeninė dieta, dažniausiai vadinama Keto dieta, yra mažai angliavandenių turinti mityba, kurios pagrindinis tikslas yra priversti organizmą įeiti į metabolinę būseną, vadinamą ketozė. Tai yra būsena, kurioje organizmas degina riebalus kaip pagrindinį energijos šaltinį, o ne angliavandenius. Keto dieta yra pagrįsta maisto produktų, turinčių mažai angliavandenių, vartojimu, tačiau didelė dalis riebalų ir baltymų. Tai reiškia, kad maistas, kuris paprastai yra draudžiamas kitose dietose, yra leidžiamas Keto dietoje, pavyzdžiui, sviestas, grietinė, mėsa ir kiaušiniai. Tačiau angliavandenių turinčių produktų, tokio kaip duona, bulvės ir cukrus, vartojimas yra ribojamas.
Ketogeninė dieta yra griežta dieta, kurioje mažai angliavandenių, tačiau daug riebalų. Įprastai ši dieta sudaro 70-80% riebalų, 20-25% baltymų ir tik 5-10% angliavandenių. Ketogeninė dieta gali padėti sumažinti svorį, gerinti kraujosprendimą, mažinti riziką susirgti diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Ketogeninė dieta yra griežta ir reikalauja didelio riebalų vartojimo, tačiau ji gali būti sveika ir efektyvi mitybos forma tiems, kurie laikosi jos taisyklių.
Keto dieta yra maisto planas, kuriame yra mažai angliavandenių, daug riebalų ir pakankamai baltymų. Vienas iš pagrindinių keto dietos privalumų yra svorio netekimas. Keto dieta taip pat gali padėti žmonėms, turintiems diabetą. Keto dieta taip pat gali padėti žmonėms, sergantiems epilepsija. Keto dieta taip pat gali padėti žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga. Keto dieta taip pat gali padėti žmonėms, sergantiems metaboliniu sindromu.
Tačiau, prieš pradedant keto dietą, svarbu pasitarti su gydytoju ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Keto dieta yra mažai angliavandenių turinti dieta, kurią laikantis organizmas pradeda naudoti riebalus kaip energijos šaltinį. Svarbu laikytis griežto maisto plano, kad organizmas pradėtų naudoti riebalus kaip energijos šaltinį.
Ketogeninė dieta yra mažai angliavandenių turinti dieta, kurią sudaro didelis kiekis riebalų, vidutiniškai baltymų ir mažai angliavandenių. Ši dieta yra populiarus pasirinkimas norintiems numesti svorio, gerinti savo sveikatą arba padėti kovoti su tam tikromis ligomis. Riebalai ir baltymai yra pagrindiniai ketogeninės dietos maisto produktai. Riebalai turėtų sudaryti didžiąją dalį kalorijų, kurių reikia organizmui. Baltymai yra svarbūs kūno raumenų ir audinių atstatymui ir turi būti įtraukti į ketogeninę mitybą.
Daržovės ir vaisiai yra svarbūs vitaminų ir mineralų šaltiniai, tačiau kai kurie iš jų turi daug angliavandenių. Ketogeninei mitybai tinka žalumynai, kurie turi žemą angliavandenių kiekį, tokius kaip brokoliai, kopūstai, salotos, agurkai, moliūgai, paprikos ir pomidorai. Pieno produktai yra svarbūs kalcio ir kitų svarbių maistinių medžiagų šaltiniai, tačiau daugelis pieno produktų turi didelį angliavandenių kiekį.
Grūdai ir pupelės yra svarbūs angliavandenių šaltiniai, tačiau ketogeninei mitybai jie netinka, nes turi didelį angliavandenių kiekį. Ketogeninė dieta yra griežta dieta, kurią reikia laikytis atsargiai ir tik po konsultacijų su specialistu.
Galimas šalutinis poveikis
Keto dieta yra maisto planas, kuris dažniausiai apima mažai angliavandenių, daug riebalų ir saikingą baltymų vartojimą. Keto dieta gali sukelti šalutinį poveikį, kuris gali būti nemalonus.
- Sunku išlaikyti tinkamą virškinimą: Keto dieta gali sumažinti angliavandenių vartojimą, o tai gali sukelti vidurių užkietėjimą ir kitus virškinimo sutrikimus.
- Galvos skausmai: Keto dieta gali sukelti galvos skausmus, ypač pradžioje.
- Keto gripas: Kai kurie žmonės gali patirti keto gripą, kai pradeda laikytis keto dietos. Tai gali sukelti simptomus, tokius kaip silpnumas, galvos skausmas, pykinimas ir raumenų skausmas.
Vienas iš dažniausių šalutinių poveikių, susijusių su keto dieta, yra vidurių užkietėjimas. Tai yra dėl to, kad maisto produktuose, kuriuos rekomenduojama valgyti keto dietos metu, yra mažai skaidulų ir angliavandenių.
Keto dieta gali sukelti galvos skausmus, ypač pradžioje. Tai gali būti dėl to, kad kūnas prisitaiko prie naujo maisto plano. Keto gripas yra laikinas šalutinis poveikis, kuris gali pasireikšti, kai pradedate laikytis keto dietos.
Keto dieta gali turėti šalutinį poveikį, susijusį su virškinimu, galvos skausmais, keto gripu ir sumažėjusiu energijos lygiu.
Keto gripas
Keto gripas tai dažna pradedančiojo laikytis ketogeninės mitybos savijauta, kuri būna, kai pereinama nuo tradicinės mitybos prie labai mažai angliavandenių turinčios ketogeninės dietos. Keto gripo simptomai: galvos skausmas, nuovargis ir motyvacijos stoka, jėgų neturėjimas, pykinimas, smegenų rūkas ar sumišimas, irzlumas. Žinau, kad visa tai neskamba žaviai, bet svarbu suprasti kas vyksta jūsų kūne. Pirma - Keto yra kaip diuretikas (skatinantis šlapimo susidarymą inkstuose ir jo išsiskyrimą iš organizmo), todėl jums šlapinantis netenkate elektrolitų ir vandens.
Keto gripo simptomai per kelias dienas praeina patys savaime, tačiau jų galima išvengti, jei vartosite daugiau vandens (apie 3 l per parą) ir padidinsite suvartojamos druskos kiekį. Kuo mažiau cukraus buvo jūsų mityboje, tuo lengvesni bus Keto gripo simptomai arba jų net nepajusite. Be Keto gripo yra dar keletas galimų šalutinio poveikio simptomų.
Vandens ir mineralų netekimas
Kai jūsų kūnas per pirmąsias dvi ketogeninės mitybos pradžios dienas bus išeikvojęs kepenyse ir raumenyse saugomą gliukozę (glikogeną), tuo metu neteksite daug vandens. Be to, jūsų inkstai pradės šalinti natrio (druskos) perteklių dėl kritusio insulino lygio. Iš esmės, jūs galite pastebėti, kad einate dažniau šlapintis, bet dėl to nereikia jaudintis.
Kai organizmas netenka daug vandens, kartu netenkama ir mineralų, tokių kaip kalis, magnis ir natris. Laimei, tai yra išvengiama. Dėmesį skirkite maistui, kuriame gausu kalio (avokadai, brokolis, salotos, pieno produktai, mėsa, žuvis ir pan.).
Mažas cukraus kiekis (Hipoglikemija)
Dar kitaip žinomas kaip hipoglikemija. Mažas cukraus kiekis dažnai pasireiškia tiems, kurie iki Keto kiekvieną dieną valgė maistą, kuriame gausu angliavandenių. Kai kūnas yra pripratęs gauti daug angliavandenių, jis įpranta išskirti atitinkamą insulino kiekį, kad sureguliuotų gaunamą cukrų. Todėl kai patenkančių angliavandenių kiekis yra drastiškai sumažinamas, tikėtina, kad bus trumpų cukraus kritimo epizodų (insulino išskiriama daugiau nei reikia), kas privers jus jaustis alkanais, pavargusiais ar krės šaltis.
Potraukis cukrui
Vienas iš pačių teigiamiausių ketogeninės mitybos efektų - sumažėjęs potraukis cukrui ar kitam nesveikam maistui. Tačiau pradžioje, pereinamuoju laikotarpiu, jūs galite turėti stipresnį potraukį šiems produktams. Tai gali trukti nuo vienos iki dviejų dienų, o kai kam net iki trijų savaičių.
Vidurių užkietėjimas
Kol prisitaikys jūsų virškinimo sistema, galite patirti vidurių užkietėjimo simptomus. Pagrindinė vidurių užkietėjimo priežastis yra nepakankamas išgeriamo vandens kiekis bei anksčiau minėtas dažnas šlapinimasis. Gydymas - nepamiršti išgerti per dieną ne mažiau kaip 3 l vandens. Taip pat įvertinkite ar jūsų patiekaluose netrūksta salotų, kuriose gausu skaidulinių medžiagų. Jei jų netrūksta, tuomet galbūt jų suvartojate per daug? Per didelis suvartojamų skaidulų kiekis taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą. Galbūt jūsų racione gausu riešutų, sūrio ar kitų pieno produktų?
Pilvo pūtimas ar viduriavimas
Priešingai nei vidurių užkietėjimas, kita žmonių grupė pirmomis Keto adaptacijos dienomis patiria pilvo pūtimo ar viduriavimo simptomus. Dažniausia to priežastis - kartu su angliavandeniais apribojami ir riebalai, kas padidina jūsų suvartojamų baltymų kiekį, skatinantį pilvo pūtimą. Todėl visada įvertinkite ar pakankamai riebalų jūsų mityboje.
Raumenų mėšlungis
Mineralinių medžiagų ir skysčių netekimas pradėjus Keto gali sukelti raumenų mėšlungį, ypač kojų srityje. Norėdami to išvengti gerkite daug vandens ir nebijokite druskos, tai padės išvengti mineralų trūkumo. Jei nespėjote užbėgti įvykiams už akių, vienas iš esminių mikroelementų, kuris palengvins arba panaikins simptomus yra magnis.
Prasta miego kokybė
Būna, kad kai kurie žmonės pastebi pablogėjusią miego kokybę. Tai dažnu atveju reiškia, kad jūsų serotonino (atsipalaidavimo ir stabilumo hormonas) ir insulino lygiai yra žemi. Kita galima prasto miego priežastis - padidėjęs suvartojamo maisto kiekis, kuriame gausu histamino, kas gali sukelti nerimą ir nemigą.
Burnos kvapas
Burnos kvapas, primenantis acetoną? Tai ženklas, kad jūs esate ketozėje, deginate riebalus ir verčiate juos energija! Acetonas yra viena iš ketonų rūšių, kurias gamina organizmas būdamas ketozėje. Simptomus galite sumažinti dažniau valydami ar skalaudami burną bei padidindami geriamo vandens kiekį (tokiu būdu galite visiškai panaikinti šiuos simptomus). Nevalgymo lango padidinimas/prailginimas taip pat padės išvengti šio šalutinio poveikio, nes organizmas turės laiko pilnai suvirškinti ir išskaidyti maistą. Tačiau pati dažniausia blogo burnos kvapo priežastis - per didelis baltymų kiekis. Sprendimas paprastas - sumažinkite suvartojamų baltymų kiekį ir stebėkite ar kas pasikeitė.
Juntamas širdies plakimas
Pastebėjote juntamą širdies plakimą? Šį simptomą dažniausiai pajunta tie, kurie įprastai turėjo žemą kraujo spaudimą. To priežastys dažniausiai paprastos ir tos pačios - vandens ir druskos trūkumas, kas sukelia sumažėjusią skysčių cirkuliaciją kraujyje. Tie, kurie serga diabetu, turėtų atkreipti dėmesį, kad kardinalus angliavandenių kiekio sumažinimas gali įtakoti ir mažesnį vartojamų medikamentų kiekį, skirtų cukraus kiekio kraujyje mažinimui. Todėl tokie patys vaistiniai insulino kiekiai gali per daug sumažinti cukraus lygį. Juntamas širdies plakimas yra vienas iš pagrindinių simptomų. Tie, kurie turi padidėjusį kraujo spaudimą, taip pat gali pastebėti, kad vartojami medikamentai yra per stiprūs, o juntamas širdies plakimas gali būti to ženklas.
Kiti galimi simptomai
Pilna adaptacija gali užtrukti kelias savaites, o kai kurie aukšto lygio atletai pastebėjo, kad rezultatai vėl pradėjo kilti po šešių mėnesių. Taip kad kantrybės, o treniruočių programos tęstinumas padės šį laikotarpį sutrumpinti! Odos bėrimas - nesant pakankamai tulžies, kuri atsakinga už riebalų skaidymą, jūsų kepenys bus nepajėgios pašalinti visų toksinų, o tai gali pasireikšti odos bėrimu ar niežuliu. Tai nėra pavojinga sveikatai būsena. Sotumo jausmo nebūvimas - jūsų suvartojate per mažai riebalų.
Tikriausiai jau pastebėjote, kad daugelis galimų šalutinių poveikių apima adaptacinį periodą, po kurio simptomai praeina savaime. Ši informacija neturėtų būti bauginanti (aš asmeniškai nepatyriau nei vieno iš aukščiau išvardinto simptomo), o priešingai - padės neišsigąsti pajutus neįprastus simptomus bei palengvins pereinamąjį laikotarpį. Jei vis dar patiriate keistus simptomus ir nesijaučiate gerai, kaip paskutinę išeitį siūlyčiau pabandyti šiek tiek (10 g) padidinti angliavandenių kiekį. Neigiama pusė - jūsų ketogeninė mityba lėčiau taps efektyvi.
Dažniausiai užduodami klausimai apie keto dietą
- Ar galima valgyti angliavandenių? Galima, bet iš pradžių svarbu gerokai sumažinti angliavandenių suvartojimą. Po pirmųjų 2-3 mėnesių galisite valgyti angliavandenius ypatingomis progomis, tačiau po to reikės vėl grįžti prie rėžimo.
- Ar galiu suvartoti daugiau nei 20% baltymų? Kaip minėjome straipsnyje, labai didelis baltymų suvartojimas gali padidinti insulino kiekį ir sumažinti ketonų kiekį. Tad reikėtų vartoti apie 20% baltymų, tačiau šis skaičius gali būti padidintas iki maždaug 30% dienos raciono, bet ne daugiau.
- Kaip žinoti, kiek riebalų, baltymų ir angliavandenių aš suvartoju su maistu? Reikalinga sekti su maistu gaunamų makroelementų kiekį. Tą paprasčiausia padaryti naudojant Sportuojantys.lt kalorijų skaičiuoklę.
- Ką daryti, jei nuolat jaučiu silpnumą ir nuovargį? Tikėtina, kad kūnas dar nėra pilnai „įsijungęs“ į ketozę arba organizmas efektyviai naudoja riebalus ir ketonus. Norėdami to išvengti, sumažinkite angliavandenių suvartojimą. Taip pat gali padėti MCT aliejus.
- Kodėl mano šlapimo kvapas pasidarė keistas? Nesijaudinkite. Šlapimo kvapas pakinta dėl ketozės metu susidarančių šalutinių produktų išskyrimo.
- Ką daryti, jeigu kyla virškinimo problemų? Šis dažnas šalutinis poveikis paprastai praeina po 3-4 savaičių, o jeigu nepraeina - tuomet reikėtų valgyti daugiau skaidulų turinčių produktų, pvz.: daržovių.
