Viena pagrindinių pokalbio temų buvo palmių aliejus, kuris yra gaunamas iš alyvpalmių vaisių minkštimo. Reto produkto gamyba šiandien apsieina be palmių aliejaus: jo galima rasti daugelyje maisto produktų bei įvairių kosmetikos ir higienos priemonių sudėtyje, nes šis aliejus yra itin pigus ir lengvai apdorojamas.
Atogrąžų miškų kirtimas ir palmių plantacijų sodinimas aliejaus gamybai kelia didžiulį pavojų Indonezijos, o kartu ir planetos biologinei įvairovei, įskaitant orangutanus. Tai labai didelio masto problema, kuria, anot profesorės, susirūpinti turėtų viso pasaulio gyventojai.
Pasak dr. B. Galdikas, būtent mes, vartotojai, vengdami produktų su palmių aliejumi galime padėti sustabdyti šią pražūtingą veiklą.
Alyvpalmių aliejaus žala: Faktai ir skaičiai
Trys iš keturių Lietuvos gyventojų žino arba yra girdėję, jog palmių aliejui gaminti yra masiškai kertami atogrąžų miškai, o tai spartina klimato kaitą, lemia biologinės įvairovės nykimą.
Šiai problemai neabejingi gyventojai siūlo sprendimus - geriau informuoti vartotojus, aiškiau žymėti palmių aliejaus turinčius produktus, įpareigoti prekybininkus ir gamintojus mažinti palmių aliejaus naudojimą.
Apklausos rezultatai parodė, kad 76 proc. respondentų siūlo neatidėlioti ir spręsti palmių aliejaus klausimą. Šiam teiginiui dažniau pritaria moterys, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai ir didžiųjų miestų gyventojai.
Daugiau nei pusės (59 proc.) gyventojų mano, kad spręsti palmių aliejaus vartojimo problemą galima daugiau informuojant visuomenę ir raginant rinktis produktus be palmių aliejaus. 48 proc. gyventojų siūlo prekių etiketėse aiškiau žymėti, ar produkto sudėtyje yra palmių aliejaus. 46 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad valstybė turėtų teisės aktais įpareigoti gamintojus ir prekybininkus mažinti palmių aliejaus vartojimą.
Alyvpalmių plantacijos dengia jau daugiau nei 27 mln. ha žemės ploto, kuriuose kažkada buvo atogrąžų miškai. Tokia teritorija lygi Naujosios Zelandijos plotui. Norint labiau praplėsti plantacijas, kertamos ne tik džiunglės, bet ir sausinami durpynai - dėl šios priežasties didėja šiltnamio dujų koncentracija ir daugėja pavojingų gaisrų.
Visoms išlikusioms orangutanų rūšims gresia išnykimas dėl žmonių naikinamų miškų. 2016 m. pasaulyje laisvėje gyveno apie 100 000 orangutanų, o tuo tarpu 1973 m. jų buvo apie 288 500. Jeigu ir toliau bus kertami Borneo ir Sumatros miškai, manoma kad 2025 m. orangutangų gali sumažėti iki 47 000 individų.
Net 50 proc., produktų esančių prekybos centruose sudėtyje turi palmių aliejaus. Kasdien suvartojant produktų, kuriuose yra bent 5 gramai palmių aliejaus širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja net 25 proc. Aukštoje temperatūroje perdirbamas palmių aliejus išsiskiria organizmui pavojingus kancerogenus.
Eksportui į ES skirto alyvpalmių aliejaus gamyba susijusi su beveik 1 mln. hektarų atogrąžų miškų iškirtimu. Kone pusė ES importuojamo aliejaus naudojama biodegalų gamyboje.
Lietuvos pozicija palmių aliejaus atžvilgiu
Pasak aplinkosaugos organizacijos „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus, dar prieš keletą metų palmių aliejaus problema Lietuvoje rūpėjo tik siauram aplinkosaugos entuziastų ratui. Tačiau palaipsniui visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas auga ir vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad už tūkstančių kilometrų esančių tropinių miškų naikinimas tik didina klimato krizę visame pasaulyje.
Gyventojai siūlo neatidėlioti ir spręsti palmių aliejaus klausimą. Šiam teiginiui dažniau pritaria moterys, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai ir didžiųjų miestų gyventojai. Daugiau nei pusės gyventojų mano, kad spręsti palmių aliejaus vartojimo problemą galima daugiau informuojant visuomenę ir raginant rinktis produktus be palmių aliejaus.
Seimo narės Virginijos Vingrienės siūlymas - Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisa, kurioje teigiama, kad „Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio 1 d. buvo atogrąžų miškas ar durpynas."
Suomijos žurnalistai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad bendrovė „Neste“ vis dar perka palmių aliejų, pagamintą iš alyvpalmių, kurios augo nelegaliose plantacijose. Nors „Neste“ deklaruoja, kad visas jų naudojamas palmių aliejus yra sertifikuotas, akivaizdu, kad Suomijos bendrovei sunku sukontroliuoti kelią „nuo augintojo iki gamintojo“. Dažnai nelegaliai užaugintą žaliavą superka tarpininkai ir taip palmių aliejus virsta sertifikuotu.
Alternatyvos palmių aliejui
K. Valavičiūtė teigia, kad alternatyvų palmių aliejui kasdieniniame gyvenime yra tikrai gausu - saulėgrąžų aliejus, rapsų aliejus, shia sviestas, mangų branduolių aliejus, alyvuogių aliejus, kakavos sviestas, kokosų aliejus, sojų aliejus ir t. t."Alternatyvų tikrai yra, priklausomai nuo to, ar aliejus reikalingas kuro gamybai, kosmetikai ar maistui. Žinoma, visos šios alternatyvos turi savų kabliukų, tokių kaip kaina, taip pat svarbu, kad ir šių išteklių išgavimas būtų racionalus ir pamatuotas, nes visuomet galima pereiti nuo vieno kraštutinumo, prie kito, kas lengvai gali virsti kita problema”, - tikina pašnekovė.
Visuomet geriausia rinktis vietinius produktus, kurių sudedamosios dalys išgaunamos kuo lokaliau, taip poveikis aplinkai bus mažesnis, o ir patys žinosite, kaip ir iš kur atkeliauja produktas.
Ką galime padaryti mes?
Milžiniškas pigaus palmių aliejaus poreikis - labai didelio masto problema: atogrąžų miškų kirtimas ir palmių plantacijų sodinimas jų vietoje kelia didžiulį pavojų mūsų planetos biologinei įvairovei, įskaitant orangutanus, kuriuos jau kelis dešimtmečius globoja ir tyrinėja garsi lietuvė mokslininkė Birutė Galdikas.
Paprastas žmogus gali padaryti tikrai labai daug. Pirmiausia gali daryti tai, ką ir aš darau: aš visiškai neperku, nevalgau ir nevartoju produktų, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus. Net jeigu ant etiketės sako tik tai, jog sudėtyje yra augalinio aliejaus, turiu žinoti tiksliai, koks aliejus buvo naudojamas - alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų.
Jeigu parašyta tik „augalinis aliejus“, tokio produkto nepirksiu, nes tikimybė, jog po tuo užrašu slepiasi palmių aliejus, yra labai didelė. Apie tai reikia kalbėti kuo daugiau, apie tai turi žinoti kuo daugiau žmonių.
Jie turi prašyti prekybos centrų, kad šie nepardavinėtų produktų, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus. Jeigu žmonės atsisakys pirkti tokius produktus, tada daug pasieksime. Reikia, kad didieji prekybos tinklai įsipareigotų - kai kas jau dabar įsipareigoja pirkti tik iš draugiškai aplinkai užaugintų palmių pagamintą aliejų, bet, kaip minėjau, toks aliejus nelabai egzistuoja.
Juk visa pramonė koncentruojasi Indonezijoje ir Malaizijoje, o čia jeigu galima apeiti taisykles, tai jos ir bus apeitos. Šios kompanijos turi būti įtikintos, jog vartotojai išvis nenori tokio aliejaus, vartotojai nenori orangutanų kraujo ant savo rankų.
Palmių aliejaus poveikis: apibendrinanti lentelė
| Aspektas | Poveikis |
|---|---|
| Aplinkosauga | Atogrąžų miškų naikinimas, biologinės įvairovės mažėjimas, klimato kaita, dirvožemio erozija, vandens tarša |
| Gyvūnija | Orangutanų, Sumatros raganosių ir tigrų nykimas |
| Žmonių sveikata | Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos didėjimas, kancerogenų poveikis |
| Ekonomika | Pigios žaliavos prieinamumas, priklausomybė nuo importo, vietinių ūkių konkurencingumo mažėjimas |
| Socialinis aspektas | Žmonių sąmoningumo didėjimas, vartotojų pasirinkimo svarba, poreikis informuoti visuomenę |