pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Alvydo Unikausko dieta: apžvalga ir dietologų nuomonės

Pastaraisiais metais visuomenėje itin išpopuliarėjo įvairios dietos ir mitybos būdai, žadantys greitus ir stulbinamus rezultatus. Tačiau, kaip teigia specialistai, ne visos dietos yra saugios ir tinkamos ilgalaikiam naudojimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime gydytojo Alvydo Unikausko propaguojamus mitybos principus, dietologų nuomonę apie juos bei pateiksime rekomendacijas dėl sveikos ir subalansuotos mitybos.

Dietologų pozicija dėl populiarių mitybos mitų

„Būdami kvalifikuoti šiuolaikinės mokslu pagrįstos medicinos atstovai, jaučiame atsakomybę ir pareigą išreikšti savo poziciją dėl skleidžiamos moksliškai nepagrįstos arba tik iš dalies pagrįstos informacijos, kuri visuomenėje gali ne tik formuoti sveikatai nepalankius valgymo įpročius ir didinti su tuo susijusių ligų riziką, bet ir sukelti grėsmę sveikatai. Šiuo pranešimu labiausiai norime akcentuoti klaidinančią informaciją susijusią su angliavandeniais ir riebalais bei ketogenine dieta ir protarpinio badavimo metodu“, - rašoma pareiškime, kurį dietologų vardu išplatino Rūta Petereit.

Dietologų nuomone, laidose tiesioginiais ar netiesioginiais teiginiais yra formuojama nuomonė, kad angliavandeniai yra besąlygiškai atsakingi už lėtinių ligų atsiradimą. Raginama iš savo raciono eliminuoti angliavandenių turinčius maisto produktus kaip žmogaus organizmui nereikalingus ir net žalingus. Angliavandeniai laidose neretai įvardinami kaip nedaloma visuma, aiškiai jų nediferencijuojant į sudėtinius ir paprastuosius angliavandenius.

Be to, pasak dietologų, neišskiriama, jog su angliavandenių gausiais produktais taip pat gaunamos ir sveikatai itin palankios maistinės medžiagos: skaidulinės medžiagos, vitaminai, mineralinės ir įvairios bioaktyvios medžiagos būtinos organizmo fiziologiniams procesams užtikrinti.

Angliavandenių gausūs maisto produktai yra demonizuojami, o jų eliminavimas iš dietos arba kitaip „angliavandenių atsisakymas“ visuomenėje tampa vienu pagrindinių tariamai sveikatai palankios mitybos siekių ir mitybos būdo etalonų.

„Turime akcentuoti, kad remiantis šiuolaikinės, įrodymais pagrįstos, medicinos srityje dirbančių mokslininkų sudėliotomis ir šiuo metu galiojančiomis sveikatai palankios mitybos rekomendacijomis, angliavandeniai subalansuotoje dietoje turėtų sudaryti 45-65 procentų viso dienos energijos poreikio, iš jų iki 10 proc. gali tekti pridėtiniams paprastiesiems angliavandeniams arba kitaip vadinamiems cukrams. Arba angliavandenių, kaip ir kitų maistinių medžiagų, poreikis turi būti įvertinamas individualiai.

Tokios tarptautinės organizacijos, kaip Pasaulio sveikatos organizacija, Amerikos širdies asociacija, Europos širdies tinklas, Europos kardiologų draugija, Amerikos diabeto asociacija, Amerikos vėžio draugija, Europos medicininės onkologijos draugija ir kitos su sveikata susijusios tarptautinės organizacijos nepakankamą skaidulinių medžiagų gausių produktų - grūdų, daržovių, vaisių ir uogų kiekį mityboje sieja su širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto, onkologinių ligų ir nutukimo rizika. Siekiant sumažinti pastarųjų ligų riziką, ragina šių produktų vartoti daugiau.

Be abejonės, sutinkame, kad pridėtinių paprastųjų angliavandenių perteklinis vartojimas susijęs su šių lėtinių ligų rizika, bet nepritariame, jog tai siejama su visų rūšių angliavandeniais.

Todėl nediferencijuotas raginimas atsisakyti angliavandenių prieštarauja sveikatai palankios ir subalansuotos dietos principams ir tarptautinių organizacijų rekomendacijoms“, - rašoma dietologų pareiškime.

Pasak jų, 2013-2014 m. atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad šalies gyventojai daržovių ir vaisių vartoja per mažai: kasdien šviežių daržovių valgo tik trečdalis gyventojų, per dieną vidutiniškai suvartojama tik apie 260 g daržovių ir vaisių, o grūdinių produktų kasdien vartoja maždaug kas antras gyventojas.

Nustatyta, kad paros maisto racione per mažai angliavandenių - 44,4 proc., bet iš jų per daug cukrų - 12,9 proc. Gyventojai per dieną suvartoja per mažai skaidulinių medžiagų - tik 15,7 g, kurių šaltinis yra augalinės kilmės angliavandenių gausūs produktai. Todėl, dietologų teigimu, akivaizdu, jog vertinant šiuos rezultatus angliavandenių gausių produktų vartojimas turėtų būti ne dar labiau ribojimas, bet priešingai - skatinamas.

O raginimas atsakingai vartoti turėtų būti nukreiptas į gamybos eigoje pridėtinių cukrų, tai yra cukraus, medaus, sirupų ir jų gausių produktų bei vaisių sulčių ir koncentratų, ribojimą, tačiau ne cukrų, natūraliai esančių tokiuose produktuose, kaip vaisiai, uogos, daržovės ir grūdiniai produktai.

„Mūsų nuoširdų susirūpinimą taip pat kelia tik iš dalies teisingas arba neteisingas laidos turinys, susijęs su riebalais ir jų įtaka sveikatai. Tiesioginiais ar netiesioginiais teiginiais formuojama nuomonė, kad riebalų ir sočiųjų riebalų neigiama įtaka sveikatai bei svoriui yra pervertinta. Raginama ne tik nevengti riebalų ir riebaus maisto, bet netgi jiems teikti pirmenybę.

Tuo prieštaraujama mokslinės literatūros ir tarptautinių organizacijų pateikiamai informacijai ir sočiųjų riebalų gausūs produktai, tokie, kaip sviestas, taukai, kokosų riebalai, priskiriami neva sveikiesiems ar geriesiems riebalams.

Negalime nesutikti su tuo, jog pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau mokslinės informacijos kvestionuojančios sočiųjų riebalų neigiamą įtaką širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Dėl to tiek tarp specialistų, tiek ir visuomenėje kyla aštrių ginčų.

Vis tik atsirandančios naujos mokslinės išvados kol kas negali būti pateikiamos kaip naujos mitybos rekomendacijos - jos turėtų tarnauti tik medicinos bendruomenės ir mokslininkų diskusijoms bei tolimesnių tyrimų plėtrai“, - rašo dietologai.

Pasak jų, tokios tarptautinės organizacijos, kaip Pasaulio sveikatos organizacija, Amerikos širdies asociacija, Europos širdies tinklas, Europos kardiologų draugija ir įvairios kitos tarptautinės organizacijos pateikiamose ir reguliariai atnaujinamose maitinimosi gairėse šiuo metu ragina riboti sočiųjų riebalų vartojimą.

„Kaip žinia, vertinant nutukimo paplitimą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, esame viena iš blogąja prasme lyderiaujančių valstybių Europoje, - atkreipė dėmesį dietologai. - Pasaulio sveikatos organizacijos 2016 m. duomenimis, Lietuvoje nutukimu sirgo 28 proc. suaugusiųjų, o 57 proc. asmenų mirties priežastis mūsų šalyje buvo širdies ir kraujagyslių ligos.

Nustatyta, kad Lietuvos gyventojų paros maisto racione per daug energinės vertės teikia riebalai - 41,7 proc. (vyrams net 43,9 proc.), iš jų sočiosios riebalų rūgštys 12,9 proc. Todėl, mūsų nuomone, vertinant esamą nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei valgymo įpročių situaciją Lietuvoje, yra socialiai neatsakinga pateikti selektyvią informaciją, kuri šiuo metu paremta atskirų mokslinių tyrimų išvadomis ar subjektyvia laidos rengėjų bei vedėjų nuomone, interpretacijomis ar asmeninėmis patirtimis.“

Dietologai teigia, kad pastaraisiais metais vis dažniau susiduria ne tik su pacientais, kurie, įkvėpti šioje laidoje pateikiamos informacijos, atsisako angliavandenių ir pirmenybę teikia riebesniam maistui, bet ir su tokiais, kurie imasi protarpinio badavimo metodo ar ketogeninės dietos.

„Nepaisant to, kad ketogeninės dietos mokslinių tyrinėjimų erdvė plečiasi, kol kas atspari gydymui epilepsija yra vienintelė būklė klinikinėje praktikoje, kurios atveju, prižiūrint gydytojų neurologų ir gydytojų dietologų komandai, ji yra taikoma.

Norime akcentuoti laidoje pateikiamą klaidinančią informaciją apie ketogeninės dietos taikymą ne dėl epilepsijos valdymo, bet turint kitų tikslų. Iš laidoje pateikiamos informacijos gali susidaryti įspūdis, jog įvairiais sveikatos tikslais taikoma ketogeninė dieta ar protarpinio badavimo modelis yra neabejotinai moksliškai pagrįsti ir besąlygiškai saugūs.

Pastaraisiais metais visuomenėje itin madinga tapusią ketogeninę dietą ir protarpinio badavimo modelį galima priskirti „kaprizo“ dietoms. Tokios dietos patrauklios, nes pateikiamos kaip daug žadančios bei universalios, pasižymi paslaptingu novatoriškumu, bandančiu atsigręžti į lengviau suprantamą tariamą pirmykščio žmogaus mitybos pradą. Be to, atsitiktinės patirtys ir subjektyvios sėkmės istorijos, neretai susijusios su visuomenėje gerai žinomais žmonėmis, suteikia šioms dietoms dar didesnį populiarumą.

Norime pabrėžti, kad mitybiniu požiūriu tiek ketogeninė dieta, tiek protarpinis badavimas yra nesubalansuotos mitybos modelio pavyzdžiai“, - atkreipė dėmesį dietologai.

Pasak jų, dėl tokios mitybos gali išsivystyti organizmui reikalingų pagrindinių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas bei su tuo susiję ūminiai ar lėtiniai sveikatos sutrikimai. Nurodoma, kad ketogeninė dieta gali nulemti skysčių ir elektrolitų, gliukozės, kraujo riebalų, šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimus. Taip pat gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų, inkstų akmenligės, anemijos, osteopenijos, kepenų suriebėjimo, ūminio pankreatito, kardiomiopatijos, seleno ir įvairių vitaminų trūkumo bei su tuo susijusių sveikatos sutrikimų riziką ar net pavojų gyvybei.

Nors kai kurie ketogeninės dietos mokslinių tyrimų rezultatai nuteikia optimistiškai, kol kas reikalingi tolimesni tyrimai, kad būtų išaiškinti šios dietos fiziologiniai mechanizmai, įtaka ligų patogenezei, galimos ilgalaikės pasekmės. Tuo metu laidose itin dažnai minimas protarpinio badavimo metodas, pasak dietologų, yra dar mažiau moksliškai ištyrinėtas mitybos būdas, o žinios apie jo pritaikymą sveikatinimo tikslais itin skurdžios.

„Klinikinių tyrimų, pagrindžiančių šio mitybos metodo teigiamą poveikį sveikatai, šiuo metu nėra pakankamai. Taip pat nėra žinomos ilgalaikės šio mitybos būdo pasekmės žmogaus sveikatai.

Mūsų nuomone, toks supaprastintas ir nerūpestingas ketogeninės dietos ir protarpinio badavimo metodų pateikimas visuomenei, adekvačiai nevertinant jų riboto mokslinio klinikinio pagrįstumo ir galimų pasekmių, yra socialiai neatsakingas ir net pavojingas žmonių sveikatai“, - pareiškime rašo dietologai.

Alvydo Unikausko požiūris į mitybą

Gydytojas Alvydas Unikauskas teigia, kad ne riebalai, o angliavandeniai yra kalti dėl pasaulyje išplitusios nutukimo epidemijos. „Nuo 7-ojo dešimtmečio mums kalama į galvas, kad riebalai yra blogis, kad nuo jų būsi storas. Ir kuo gi mes pakeitėme riebalus? Pakeitėme angliavandeniais.

Tačiau mes pamirštame, kad riebalai gerina regėjimą, yra svarbūs mūsų intelektui, gelbsti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, tarnauja gydant vėžį ir cukrinį diabetą. Valgant riebalus galima numesti svorio ir pagerinti savo sveikatos būklę“, - tvirtina A. Unikauskas.

Ketogeninė dieta, anot gydytojo, iš pažiūros visiškai priešinga sveikos mitybos rekomendacijoms. Pagrindiniai šios dietos produktai - sviestas, riebi grietinė, sūriai, kuo riebesnė mėsa ir žuvis, kiaušiniai. „Norint padailinti kūno formas ketogeninės dietos reikia laikytis keletą mėnesių. Ligų atveju jos galima laikytis šiek tiek ilgiau“, - sako A. Unikauskas.

Pagrindiniai A. Unikausko patarimai:

  • Valgyti maisto produktus tam tikra tvarka: pirmiausia daržoves, po to baltymus ir riebalus, ir tik galiausiai - angliavandenius.
  • Nustoti skaičiuoti kalorijas ir rinktis tinkamą maistą, stabilizuojant gliukozės kiekį kraujyje.
  • Jei labai norisi saldaus, rinktis desertą po normalaus maisto, o ne saldų užkandį tuščiu skrandžiu.
  • Valgant daug angliavandenių turintį maistą, juos „aprengti“ riebalais, baltymais ir skaidulomis.
  • Po valgio ne gulėti, o judėti, kad sudegintume gliukozės perteklių ir stabilizuotume jo kiekį kraujyje.
  • Badauti tam tikrą valandų kiekį (pavyzdžiui, 16 valandų per parą), kad organizmas energijai naudotų ne tik gliukozę, bet ir kūno riebalus.

Protarpinis badavimas pagal A. Unikauską padidina:

  • Jautrumą insulinui ir leptinui, todėl sumažėja lėtinių ligų rizika.
  • Tikimybę „adaptuoti riebalus“ - energijai pradėjus naudoti riebalus, mažėja alkio jausmas.
  • Augimo hormono gamybą, kuris atlieka svarbų vaidmenį sveikatai, išvaizdai ir lėtina senėjimo procesus.

Protarpinis badavimas pagal A. Unikauską sumažina:

  • Trigliceridų kiekį kraujyje, o kartu mažėja tikimybė susirgti širdies ligomis.
  • Lėtinio uždegimo procesus organizme.
  • Antsvorio ir metabolinio sindromo riziką.
  • Grelino lygį, taip pat žinomą kaip „alkio hormonas“, todėl mažėja persivalgymo tikimybė.

Tačiau, primena A. Unikauskas, tai nereiškia, kad laikantis siūlomo režimo galima valgyti bet ką. Pasak jo, tinkami produktai tokiam mitybos režimui - riešutai, žalios daržovės, kokosų aliejus, avokadai, kiaušiniai, jogurtas, sviestas, mėsa ir žuvys.

Pradėjus laikytis badavimo režimo reikėtų atsisakyti duonos, makaronų, bulvių, cukraus, perdirbtų maisto produktų.

Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenys

2013-2014 m. atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad:

  • Kasdien šviežių daržovių valgo tik trečdalis gyventojų.
  • Per dieną vidutiniškai suvartojama tik apie 260 g daržovių ir vaisių.
  • Grūdinių produktų kasdien vartoja maždaug kas antras gyventojas.
  • Paros maisto racione per mažai angliavandenių - 44,4 proc., bet iš jų per daug cukrų - 12,9 proc.
  • Gyventojai per dieną suvartoja per mažai skaidulinių medžiagų - tik 15,7 g.
  • Riebalai teikia per daug energinės vertės - 41,7 proc. (vyrams net 43,9 proc.), iš jų sočiosios riebalų rūgštys 12,9 proc.
Rodiklis Duomenys
Kasdien vartoja šviežias daržoves 33% gyventojų
Vidutinis daržovių ir vaisių suvartojimas per dieną 260 g
Angliavandenių kiekis paros racione 44,4 proc.
Cukrų kiekis paros racione 12,9 proc.
Skaidulinių medžiagų suvartojimas per dieną 15,7 g
Riebalų energinė vertė paros racione 41,7 proc. (vyrams 43,9 proc.)

Remiantis šiais duomenimis, dietologai rekomenduoja skatinti angliavandenių gausių produktų vartojimą, ypač daržovių, vaisių ir grūdų, bei riboti pridėtinių cukrų ir sočiųjų riebalų vartojimą.