Daugybę metų moterys veidui naudojo ne kremus, o aliejus, ir džiaugėsi puikia veido odos sveikata ir grožiu. Jei norite žengti koja kojon su mada, tuomet verta pamėginti namuose pasigaminti kosmetikos. Ne tik maloniai praleisite laisvalaikį, bet ir turėsite savo grožio krepšelyje visiškai natūralių produktų, kurių sudėtį žinosite iki kiekvieno ingrediento. Tokios kosmetikos naudojimas bus dar malonesnis, nes produktus pasigaminote savo rankomis. Galbūt netgi sugalvosite savo gaminiais apdovanoti draugus ir artimuosius - neabejojame, kad jie bus maloniai nustebinti ir įvertins rankų darbo natūralią kosmetiką.

Fitoliai - augalų galia aliejuje

Fitoliai, arba augalų maceratai, - tai aliejinės augalų ištraukos. Paprastai jos daromos įvairius augalus, tokius kaip kraujažoles, jonažoles, ramunėles, medetkas, arnikas, levandas ir šlamučius, mirkant aliejuje tol, kol jis palengva absorbuoja veikliąsias augalų ląstelių medžiagas. Tai išties itin vertingos fitoterapinės, aromaterapinės, masažinės ir kosmetinės substancijos, apie kurias rašoma jau klasikiniame antikos farmakologo Dioskorido veikale „Apie gydomąsias medžiagas“.

Dar labiau fitolius vertino II a. Iš aromatinių fitolių nuo seniausių laikų žinomi geltonžiedžių barkūnų, ramunėlių, tuopų pumpurų, pelynų, jonažolių, medetkų, kraujažolių aliejiniai ekstraktai. Tradicinės ištraukos gaminamos saulėje, o pats ekstrahavimo procesas neretai trunka tris savaites, per kurias triskart pakeičiama žaliava.

Tradicinis fitolio gamybos būdas

Procesas prasideda žaliavos susmulkinamu ir jos sudėjimu į tamsaus stiklo indus. Tada žaliava užpilama alyvuogių arba sezamo aliejumi, ir indai paliekami stovėti saulėje 5-7 dienas. Karts nuo karto žaliava pamaišoma, o po savaitės nupilama.

Tada dedama nauja žaliava, kuri užpilama ką tik gauta ištrauka ir šviežiu aliejumi. Kai veikliųjų medžiagų koncentracija - šio proceso eiga nustatoma iš kvapo ir spalvos - tampa pakankama, gauta aliejinė ištrauka nupilama, o žaliavos likučiai su aliejumi gerai išspaudžiami. Tada atšaldyta ištrauka arba paliekama nusistoti, arba nupilama perkošiant.

Tokiu istoriniu būdu yra pagaminti tradiciniai Kvapų namų fitoliai - italinių šlamučių, levandų, kraujažolių, medetkų, vingiorykščių, jonažolių ir morkų šaknų. Taip gaminami ir erškėtuogių, kadagio uogų, liepų žiedų, bei daugelis kitų puikių fitolių. Nors šis gamybos procesas nenutrūkęs išliko iki pat mūsų dienų, įsigyti tikrų tradicinių fitolių nėra lengva.

Istoriniai šaltiniai taip pat nurodo, jog prieš pamerkdami labai sausą ir kietą žaliavą Egipto, senovės graikų ir viduramžių arabų gydytojai, vaistininkai ir žolininkai pirma ją sudrėkindavo vynu, actu, spiritu arba amoniako tirpalu, o tada laikydavo 1-2 paras, kad augalas suminkštėtų, o užpiltas aliejumi lengviau ir visapusiškiau atiduotų veikliąsias medžiagas.

Fitolio gamyba namuose

Fitolis (užpiltinis aliejus, ištrauka) - augalų ištrauka aliejuje. Tokį aliejų nesunku pasigaminti namuose, iš darže, pamiškėje ar pievoje augančių žolelių (pvz., medetkų, ežiuolių, ramunėlių, jonažolių, kraujažolių, šlamučių ir kitų).

Užpiltiniai aliejai turi kitas savybes nei įprastu šaltuoju būdu spausti augaliniai aliejai ar distiliacijos būdu gaunami eteriniai aliejai, tačiau jie yra gaminami ir naudojami nuo seno, o gamybos būdas išliko nepakitęs.

Taip gaminamas fitolis (užpiltinis aliejus) tradiciniu būdu:

• Surinkta ir susmulkinta žaliava (augalo lapai, žiedai, šaknys - priklausomai nuo augalo) patalpinama tamsaus stiklo inde. Stenkitės patalpinti kuo daugiau žaliavos.
• Žaliava gali būti šviežia arba džiovinta, tačiau būtinai sausa (be vandens lašelių).
• Žaliava iki indo viršaus užpilama nerafinuotu aliejumi (pvz., alyvuogių, saulėgrąžų, sezamų, vynuogių kauliukų), nepaliekant oro tarpo (oras kenkia aliejaus kokybei).
• Indas paliekamas saulėje 21 d. ciklui, kas 7 dienas (arba, kai žaliava pakeičia spalvą į tamsiai rudą) pakeičiant inde esančią žaliavą nauja ir užpilant nerafinuotu aliejumi iki indo viršaus.
• Po 3 savaičių indo turinys nukošiamas, gautas aliejus patalpinamas tamsaus stiklo butelyje ir laikomas tamsioje, vėsioje vietoje.

Toks aliejus (fitolis) galios kelis mėnesius. Jį galite naudoti masažams, įtrinimams, vietoje kremo, plaukų kaukių.

Kitas fitolių (užpiltinių aliejų) gamybos būdas: žaliava užpilama nerafinuotu aliejumi ir kelias valandas kaitinama (ne daugiau 80 °C), intensyviai maišant. Vėliau turinys nukošiamas, gautas aliejus saugomas tamsaus stiklo inde, tamsioje ir vėsioje vietoje.

Tikras fitolis (užpiltinis aliejus) gaunamas gaminant tik tradiciniu būdu, skirtingais būdais pagamintų aliejų savybėss bus skirtingos, o terapijai geriausia naudoti tradicinį būdą, kai augalas pamažu perduoda savo savybes aliejui.

Gamindami užpiltinį aliejų pasikliaukite intuicija ir savo pojūčiais, jei keičiant žaliavą kvapas ir spalva Jums atrodo pakankami - nukoškite ir naudokite aliejų, jei proceso pabaigoje jaučiate, kad norėtumėte stipresnio fitolio - mirkykite didesnį kiekį žaliavos ir ilgesnį laiką.

Aliejaus pagardinimas namuose

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, tokia kasdienio vartojimo prekė kaip aliejus, pagardintas žolelėmis, įvairiais prieskoniais, vaisių žievelėmis ar aitriosios paprikos dribsniais ir supilstytas į dailius stiklinius buteliukus, ras vietą kiekvienoje virtuvėje ir paskanins kasdienius patiekalus. Nors galima nusipirkti pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus, jau paskaninto įvairiomis žolelėmis, pasak kulinarijos technologės L.Barčaitės, paprasta ir patiems jį pagardinti namuose, taip suteikiant išskirtinį skonį bei aromatą.

„Tokiu aliejumi galėsite gardinti ne tik salotas, bet ir sriubas, troškinius, košes, marinuoti kepsnius. Aliejų galima ruošti šaltuoju arba karštuoju būdu. Gaminant šaltuoju būdu prieskonius reikia užpilti aliejumi, indą sandariai uždaryti ir 2 savaites palaikyti vėsioje tamsioje vietoje. Aliejui supilstyti namie paieškokite gražių stiklinių buteliukų. Taip pat verta panaudoti ir įdomesnių formų turimus stiklainėlius: įpilti į juos geros kokybės alyvuogių aliejaus ir įmerkti kelias rozmarino, čiobrelių ar baziliko šakeles. Per šį laiką aliejus prisigers skonių ir taps dar gardesnis. O dailus buteliukas, supakuotas į peršviečiamą popierių, aprištas virvele, prie kurios galima pritvirtinti savo rankomis sukurtą etiketę, tikrai pradžiugins artimuosius“, - nebrangiomis artėjančių švenčių dovanų idėjomis dalijasi L.Barčaitė.

Gaminant karštuoju būdu, aliejus pakaitinamas, o tuomet į jį suberiamos išdžiovintos prieskoninės žolelės. Kai aliejus atvėsta, jį reikia perkošti į sterilizuotą indą, kuriame ketinate vėliau laikyti, ir sandariai uždaryti: „Su rozmarinais bei čiobreliais paskanintu aliejumi galima išsikepti gardžios itališkos duonos fokačijos, aštresniais prieskoniais gardintas aliejus tiks mėsos patiekalams, o bazilikais praturtintas aliejus tradiciškai derės prie salotų.“

Kaip atskirti ir laikyti kokybišką aliejų

Anot „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, kokybišką alyvuogių aliejų padeda atskirti ne tik produkto kaina: „Ragaujant aliejų turi būti juntami įvairūs aromatai: prieskoninių žolelių, citrusinių vaisių ar riešutų skoniai. Alyvuogių aliejaus kokybė priklauso nuo daugybės kriterijų: alyvuogių veislės, klimato, dirvožemio, tinkamo drėgmės ir saulės kiekio ar laiko, kada alyvuogių derlius buvo renkamas ir kokiu būdų jos buvo išspaustos. Iš pernokusių alyvuogių galima išspausti daugiau aliejaus, tačiau taip mažėja paties produkto kokybė. Šie kriterijai lemia, kad kokybiškas alyvuogių aliejus įprastai būna brangesnis. Visgi kaina nėra vienintelis kriterijus. Rekomenduojama rinktis tamsesnėje stiklo pakuotėje išpilstytą alyvuogių aliejų. Tai padeda išvengti šviesos daromo poveikio produktui ir ilgiau išlaikyti jame esančias vertingas medžiagas.“

Pasak ekspertės, atidarius aliejaus butelį prasideda oksidacijos procesas, kuris ilgainiui keičia alyvuogių aliejaus skonines savybes, todėl ypač tyrą alyvuogių aliejų rekomenduojama suvartoti per mėnesį. „Alyvuogių aliejaus taip pat nerekomenduojama laikyti prie karščio šaltinių ar šaldytuve, nes aliejus jautriai reaguoja į ženklų temperatūros svyravimą. Idealu alyvuogių aliejų laikyti kambario temperatūroje ir kiek tamsesnėje vietoje“, - patarimais dalijasi O.Suchočeva.

„Rimi“ siūlo patiems pasigaminti Kalėdų dovanas ir po eglute padėti įvairiomis žolelėmis, prieskoniais bei aštriais pipiriukais gardintą aliejaus butelį.

Receptai aliejui pagardinti

Tačiau tam, kad jį pasiruoštumėte, turite laikytis tam tikrų taisyklių, jog netektų nusivilti skoniu, kokybe ar net susirgti dėl tam tikrų klaidų. Ingredientus aliejui perplaukite labai kruopščiai ir taip pat kruopščiai juos išdžiovinkite - geriausia per naktį. Beje, visus receptus galite keisti pagal skonį. Pavyzdžiui, galite aliejų nekaitinti, o tiesiog iškart sumaišyti su jums priimtinais prieskoniais. Tačiau tuomet reikėtų aliejų laikyti bent kelias savaites, kad jis įgautų norimą skonį.

Šventinis prieskonių aliejus

Reikės:

• 1 stiklinės aliejaus;
• 2 cinamono lazdelių;
• 7 gvazdikėlių;
• 7 anyžių žvaigždučių.

Kaip gaminti:

Į stiklainį supilkite aliejų, suberkite prieskonius, sandariai uždarykite dangteliu ir palaikykite porą savaičių. Toks prieskoniais kvepiantis aliejus tiks žiemos švenčių kepiniams: meduoliams, keksams ir pyragams kepti.

Universalus aromatingas aliejus

Reikės:

• 500 ml alyvuogių aliejaus;
• 1 šaukšto džiovintų bazilikų;
• 1 šaukšto džiovintų petražolių;
• 1 šaukštelio džiovintų raudonėlių;
• 1 šaukštelio džiovintų čiobrelių;
• 1/2 arbat. š. džiovintų rozmarinų;
• 1 šaukštelio juodųjų pipirų.

Kaip gaminti:

Keptuvėje truputį pašildykite visus prieskonius, kad išsiskirtų daugiau aromato, tuomet suberkite į butelį ir užpilkite alyvuogių aliejumi. Taip pat aliejų galite pagardinti žiupsneliu druskos, smulkintu česnaku. Toks aliejus skanus su itališka duona, sūriu, alyvuogėmis.

Aliejus su aitriąja paprika

Reikės:

• 500 ml alyvuogių aliejaus;
• 4 šaukštų aitriosios paprikos dribsnių.

Kaip gaminti:

Aitriųjų paprikų dribsnius šiek tiek patraiškykite, aliejų pašildykite ant nedidelės kaitros ir suberkite į jį aitriųjų paprikų dribsnius. Pakaitinkite dar keletą minučių. Atvėsinkite ir supilkite į butelį.

Natūralios kosmetikos gamyba su aliejumi

Prieš gaminant natūralią kosmetiką namuose, pasirūpinkite reikalingais ingredientais. Daugumą jų galima rasti ekologiškose kosmetikos ir maisto parduotuvėse, taip pat internete. Natūraliai kosmetikai patariama naudoti specialius švarius stiklinius indus, kad naudoti būtų patogiau ir produktai ilgiau išliktų švieži.

Receptai natūraliai kosmetikai su aliejumi

Atpalaiduojantis druskos šveitiklis kūnui

Ingredientai:

• 6 valgomieji šaukštai druskos (rekomenduojama Himalajų druska, nes savo sudėtyje turi daugiau naudingųjų mineralų, tačiau tinka ir paprasta druska);
• 3 valgomieji šaukštai kokosų aliejaus, skirto kosmetikai;
• 2 valgomieji šaukštai skysto aliejaus (tinka alyvuogių aliejus, sezamų aliejus, abrikosų aliejus, arganų aliejus - visi išvardinti aliejai turi būti nerafinuoti);
• 10 lašų pušų eterinio aliejaus.

Gamyba:

Dubenyje išmaišykite kokosų aliejų su pasirinkta druska. Kokosų aliejų prieš tai pašildykite šiltoje vandens vonelėje, jei jis kietas. Kai gerai išmaišysite kokosų aliejų ir druską, supilkite skystą aliejų. Atvėsinkite gautą mišinį (jei šildėte kokosų aliejų) ir sulašinkite eterinį aliejų. Perkelkite druskos šveitiklį į plačiakaklį stiklinį indą, sandariai uždarykite, užrašykite gamybos datą ant etiketės.

Naudojimas:

Odos šveitiklis naudojamas kelis kartus per savaitę ant drėgnos kūno odos, ištepant ja masažuojamaisiais judesiais ir po to nuplaunant tekančiu vandeniu.

Natūralus malonaus kvapo augalinis tepalas

Ingredientai:

• 180 ml saldžiųjų migdolų aliejaus;
• 30 g kokosų aliejaus;
• 60 g sviestmedžio aliejaus (aliejai turi būti nerafinuoti);
• 10 g ekologiško bičių vaško;
• 10 lašų levandų eterinio aliejaus (šias normas galima sumažinti per pusę).

Gamyba:

Sudėkite į metalinį dubenėlį kokosų ir sviestmedžio aliejus bei ekologišką bičių vašką, supilkite saldžiųjų migdolų aliejų. Šildykite karštoje vonelėje apie 20-30 minučių, kol susidarys vientisa masė. Po to išimkite šį dubenėlį ir maišant masę ją vėsinkite. Tik atvėsus tepaliukui sulašinkite 10 lašų levandų aliejaus. Perkelkite šią masę į plačiakaklį stiklinį indą, sandariai uždarykite, užrašykite etiketę su pagaminimo data.

Naudojimas:

Tepti odą pagal poreikį. Tinka sausos alkūnių ir kulnų odos priežiūrai, probleminei ir suvytusiai odai. Į drėgną odą tepalas susigeria lengviau.

Antibakterinis aliejų mišinys odai

Ingredientai:

• 60 ml sezamų aliejaus;
• 40 g kokosų aliejaus (aliejai turi būti nerafinuoti);
• 5 lašai levandų eterinio aliejaus;
• 5 lašai arbatmedžio eterinio aliejaus;
• 5 lašai romantiškųjų ramunėlių eterinio aliejaus.

Gamyba:

Pirmiausiai reikia ištirpinti kokosų aliejų inde, patalpintame į karšto vandens vonelę. Į ištirpusį kokosų aliejų supilkite sezamų aliejų, išmaišykite. Kai gausite vientisą aliejų masę, iškelkite indą iš vandens vonelės, maišydami atvėsinkite ir tik tada sulašinkite arbatmedžio, levandų ir ramunėlių eterinius aliejus. Supilkite gautą masę į stiklinį buteliuką, sandariai uždarykite. Užklijuokite etiketę su pagaminimo data.

Naudojimas:

Šiuo mišiniu galima tepti viso kūno ir veido odą arba tik pažeistas vietas. Saugokitės nuo patekimo į akis (aplink akis geriau netepti).

Kokosų aliejaus gamyba namuose

Kokosų aliejus yra tapęs labai populiarus dėl savo universalumo gaminant maistą, o taip pat odos ir plaukų priežiūroje. Nors jo lengva rasti parduotuvėse, pasigaminti kokosų aliejaus namuose gali būti smagus ir naudingas procesas. Namų gamybai mes sutelksime dėmesį į karštojo spaudimo metodą, naudojant džiovintus kokosus.

1. Pradėkite nuo aukštos kokybės džiovinto kokoso. Ieškokite nesaldinto kokoso, kurį dažniausiai galima rasti sveiko maisto parduotuvėse arba internete. Jei pradedate nuo šviežių kokosų, prieš tęsiant, reikės išdžiovinti kokosų minkštimą.
2. Malimas: įdėkite kokosą į trintuvą arba maisto smulkintuvą. Malkite, kol tampa smulkiais milteliais arba pasta.
3. Šilto vandens įdėjimas: supilkite apie 1 puodelį šilto vandens kiekvienam malto kokoso puodeliui.
4. Išspauskite skystį: leiskite kelias minutes pastovėti, tuomet surinkite marlės kraštus ir išspauskite kiek įmanoma daugiau skysčio.
5. Palikite nusistovėti: leiskite kokosų pienui kelias valandas arba per naktį stovėti šaldytuve.
6. Kaitinkite ant silpnos ugnies: švelniai kaitinkite mišinį ant silpnos ugnies.
7. Išgarinkite likusį vandenį: kai vanduo išgaruoja, pastebėsite, kaip aliejus atsiskiria.
8. Laikykite savo naminį kokosų aliejų vėsioje, tamsioje vietoje.

Nepamirškite - neišmeskite kokosų masės, likusios po perkošimo! Kokosų aliejus yra galingas ingredientas su nesuskaičiuojamomis panaudojimo galimybėmis. Kokosų aliejaus gamyba namuose yra paprastas procesas, leidžiantis mėgautis šviežiu, grynu kokosų aliejaus skoniu. Turėdami tik keletą paprastų ingredientų ir šiek tiek kantrybės, galite sukurti universalų aliejų, puikiai tinkantį maisto gamybai ir kitiems asmeniniams poreikiams.

Eterinių aliejų distiliavimas namuose

1. Lamiaceae šeimai priklausančius augalus, tokius kaip pipirmėtės, levandos, raudonėliai, čiobreliai ir kt., distiliuoti dažniausiai yra gana nesudėtinga. Šiai augalų šeimai priklausančios rūšys skinamos iškart po žydėjimo arba prieš pat jį.

Eksperimentuokite su derliaus nuėmimo laiku, tyrinėkite ir stebėkite rezultatus - tokiu būdu pamažu sukaupsite sėkmingam distiliavimui reikiamą patirtį.

Kitus augalus, ypač tuos, kurie turi storus lapus, o taip pat distiliuojant spygliuočius, patartina prieš distiliavimą supjaustyti 2 - 3 cm ilgio gabalėliais. Jei distiliavimo rezultatai netenkina, galima prieš prieš distiliavimą maceruoti, t.y. mirkyti žaliavą vandenyje ar specialiame tirpiklyje iki 48 valandų.

2. Tik pradedant naudotis distiliatoriumi, gali kilti klausimų, kiek žaliavos reikėtų dėti į aparatą, kaip stipriai suspausta ji turėtų būti ir pan. Svarbu augalų nesuslėgti per daug stipriai, kadangi turi likti nedideli tarpai, ertmės bei plyšiai garui praeiti. Bet kuriuo atveju yra būtina laikytis konkretaus įrenginio saugumo ir darbo su juo instrukcijų.

Pažangesni įrenginiai turi įrengtus apsauginius vožtuvus, kurie, esant reikalui, greitai sumažina slėgį įrenginio viduje.

3. Distiliatorių tinkamai užpildžius, jį sandariai uždarykite ir pradėkite kaitinti. Bendras principas - visada pradėkite nuo vidutinio dydžio ugnies ir, esant reikalui, ją sumažinkite. Kaip žinoti, kad temperatūra yra per aukšta ir ją reikia sumažinti? Srautas turėtų tekėti mažais purslais ir lašeliais. Jei jis teka stipria, vientisa srove, tada šiluma yra per didelė ir turėtų būti sumažinta.

Temperatūra įtakoja distiliavimo greitį. Taigi, patartina distiliuoti palaikant žemesnę temperatūrą bei slėgį distiliavimo aparate. Labai naudinga įsigyti distiliatorių su jau įtaisytu termometru. Tai leis gerokai tiksliau kontroliuoti proceso temperatūrą. Distiliatas pradeda išsiskirti kai temperatūra pasiekia maždaug 100 laipsnių.

Galima pakartoti dar kartą, kad distiliavimas turėtų būti lėtas ir ilgas. Tai yra vienas iš kriterijų, darančių esminę įtaką galutinio produkto kokybei. Norint surinkti visą lakiųjų aromatinių molekulių “gamą”, distiliuoti būtina lėtai, t.y.

4. Distiliavimo proceso trukmė priklauso nuo distiliuojamos žaliavos rūšies bei galimos maksimalios produkto išeigos. Tačiau tai tik gairės. Kiekvienas distiliavimas yra skirtingas, net naudojant tą patį augalą. Kada distiliavimą nutraukti, remdamasis kruopščiu stebėjimu ir patirtimi, nusprendžia distiliuotojas. Tam reikia praktikos. Jei distiliacija bus sustabdyta per vėlai, hidrolatas bus per daug praskiestas ir vėlgi, dėl to nukentės jo aromatas.

5. Hidrolatas laša iš kondensatoriaus ir turi būti surenkamas į tam tikslui skirtas švarias stiklines talpas. Jei vieno distiliavimo metu surinksite keletą talpų hidrolato, nepamirškite, kad prieš išpilstant į butelius jas reikia vėl sumaišyti tam, kad galutinis produktas turėtų visas, t.y.

Hidrolatų kvapas po distiliavimo paprastai išryškėja ne iš karto. Tam gali prireikti ir keleto dienų ar net savaičių. Todėl po distiliavimo produktui turėtų būti leidžiama „pailsėti“ nuo savaitės, o kai kur rekomenduojama net iki mėnesio. Hidrolatai turėtų būti išpilstomi į sandarius, tamsius stiklinius butelius ir laikomi atokiai nuo saulės šviesos, vėsioje, tamsioje vietoje, idealiausia 14 - 17 laipsnių temperatūroje. Nesant tokios galimybės, natūralų hidrolatą galima laikyti šaldytuve.

---