Kraujo būklė - vienas svarbiausių mūsų sveikatos rodiklių. Jei kraujas per tirštas, išauga trombų susidarymo rizika, gali sutrikti organų aprūpinimas deguonimi, padidėja infarkto ar insulto tikimybė. Kraujo klampumas yra vienas iš tų sveikatos rodiklių, kuriuos galime paveikti patys, sąmoningai rinkdamiesi maisto produktus. Senolių patirtis ir šiuolaikiniai mitybos specialistų pastebėjimai sutaria dėl vieno - įtraukus į racioną tinkamų daržovių, vaisių, prieskonių ar kitų augalinių produktų, galima pagerinti kraujo apytaką ir sumažinti krešulių susidarymo pavojų. Tuo pačiu svarbu nepamiršti, kad yra ir kraują tirštinančių produktų, kurių per didelis vartojimas gali pakenkti, ypač jei jau turite polinkį į trombozes.

Kada svarbu skystinti kraują?

Terminą „tirštas kraujas“ dažniausiai išgirstame tuomet, kai atlikus bendrą kraujo tyrimą gydytojas nustato padidėjusį hematokrito ir/ar hemoglobino kiekį kraujyje, rašoma pranešime spaudai. Pasak gydytojos kardiologės, hematokritas rodo skystosios kraujo dalies (plazmos) ir raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) santykį. Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonosiose kraujo ląstelėse (eritrocituose), kuris prisijungia deguonį ir iš plaučių perneša jį į organizmo ląsteles.

Hematokrito ir/ar hemoglobino padidėjimas, kaip teigė gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė, gali būti nustatomas:

• asmenims, esant skysčių trūkumui organizme, pavyzdžiui, nepakankamai geriant karštomis vasaros dienomis, esant padidėjusiam prakaitavimui, karščiuojant, gausiai vemiant/viduriuojant ir pan.
• asmenims, sergantiems įvairiomis plaučių ligomis, rūkantiems;
• asmenims, sergantiems tikrąja policitemija.

„Išskyrus pastaruosius asmenis, kitiems dėl hematokrito ir/ar hemoglobino padidėjimo nėra skiriami geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai (bendrinėje kalboje žinomi kaip skystinantys kraują vaistai), bet tikslinga šalinti galimas šio rodiklių nuokrypio priežastis: rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, ypač karštomis vasaros dienomis (daugiau nei 2 litrus per dieną), mesti rūkyti, vengti alkoholio ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra didelis geležies kiekis. Taip pat rekomenduojama vartoti greipfrutus ar gerti šių vaisių sultis“, - patarė gydytoja kardiologė.

Kada reikalingi kraują skystinantys vaistai ir kaip šie vaistai veikia organizmą?

Geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai (populiariai kalbant, skystinantys kraują vaistai) skirstomi į kelias pagrindines grupes:

• mažinantys trombocitų agregaciją (antiagregantai), tokie kaip aspirinas, klopidogrelis, tikagreloras;
• geriamieji antikoaguliantai: vitamino K antagonistai (varfarinas) ir naujieji geriamieji antikoaguliantai (rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas arba edoksabanas).

„Geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai skiriami tada, kuomet nustatomos būklės ar ligos, didinančios krešulių formavimosi organizme riziką. Tokiais atvejais siekiama, kad kraujas būtų skystesnis negu įprastos populiacijos“, - paaiškino gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė.

Šiai kardiologinių būklių/ligų grupei priskiriama:

• Išeminė širdies liga, kai nustatomi aterosklerotiniai pakitimai širdies (vainikinėse) kraujagyslėse, žmogus serga stabilia krūtinės angina ar yra persirgęs miokardo infarktu bei į širdies kraujagysles implantuojami stentai.
• Širdies ritmo sutrikimai - prieširdžių virpėjimas ar prieširdžių plazdėjimas.
• Mechaniniai širdies vožtuvai ir kai kurie kiti širdies prietaisai - svetimkūniai širdies ir kraujagyslių sistemoje, kurie dėl nenatūralaus (angl. „artificial“) paviršiaus yra palanki vieta krešuliams formuotis.
• Plaučių arterijos trombinė embolija - tai liga, kuomet krešuliai, dažniausiai susiformavę giliosiose kojų venose, nukeliauja į plaučių arteriją ir / ar smulkesnes jos šakas ir jas užkemša.

Kaip natūraliai skystinti kraują?

Mitybos įtaka

Kraujo kokybę lemia daugelis veiksnių: tai ir jūsų gyvenimo būdas, ir racionas. Vartojant tam tikrus produktus kraują galima ir suskystinti, ir pagerinti jo krešėjimą. Tirštinantį poveikį dažniausiai lemia vitaminas K ir tam tikri riebalai, skatinantys krešėjimą. Nors daug kalbama apie kraują skystinančius maisto šaltinius, verta žinoti ir tuos, kurie gali turėti priešingą poveikį.

Vanduo sudaro didžiąją dalį mūsų kraujo plazmos, todėl jo trūkumas iškart paveikia kraujo klampumą. Vandens balansas kraujui daro didelę įtaką, todėl verta susimąstyti, ar geriate pakankamai. Vidutiniškai rekomenduojama gerti po 2-2,5 litrus vandens per dieną, tačiau jeigu esate labai aukšti ar aktyviai sportuojate, jums vandens reikės daugiau. Specialistai pataria išgerti vidutiniškai 2-2,5 litrų vandens per dieną, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo žmogaus ūgio, svorio, fizinio aktyvumo ir net oro temperatūros.

Į savo mitybos racioną patariama įtraukti nors keletą šių natūralių produktų:

• Avietės nuo seno vadinamos natūraliu aspirinu. Jose esantys salicilatai padeda mažinti kraujo klampumą ir tuo pačiu stiprina kraujagyslių sieneles. Geriausia jas valgyti šviežias, tačiau šaldytos uogos išlaiko daugumą naudingų savybių. Šios uogos pasižymi panašiu poveikiu, kaip ir aspirinas - visiems gerai žinomas kraują skystinantis vaistas. Tačiau aspirinas gali neigiamai paveikti skrandžio gleivinę ir inkstus, o štai avietes vartoti saugu.
• Apelsinai, greipfrutai ir ypač citrinos yra puikus vitamino C šaltinis. Citrusiniai vaisiai turi vitamino C.
• Persimonuose gausu antioksidantų ir flavonoidų, kurie neleidžia kraujui pernelyg tirštėti.
• Pomidoruose gausu likopeno, kuris padeda palaikyti normalų cholesterolio lygį ir apsaugo kraujagyslių sieneles nuo pažeidimų.
• Raudongūžiai kopūstai. Ši daržovė ne tik puošia lėkštę, bet ir aprūpina organizmą kaliu, vitaminu C bei B grupės vitaminais. Tiesą sakant, naudingi bus bet kokie kopūstai (įskaitant ir raugintus), tačiau raudongūžiuose daugiau kalio, būtino kraujagyslėms, vitamino C ir B grupės vitaminų.
• Jodu turtingi jūros kopūstai mažina kraujo klampumą ir gerina kraujagyslių tonusą. Jūros kopūstai. Kraujui labai naudingi produktai, kuriuose yra jodo. Jūros dumblių nauda gerai žinoma, o jų liekninamosios savybės yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl verta įtraukti šį produktą į savo mitybą. Jūros kopūstuose ir kitose jūros gėrybėse yra daug jodo, kuris didina kraujagyslių tonusą ir mažina kraujo klampumą.
• Šviežias česnakas pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis. Jis gerina kraujo apytaką, mažina trombų susidarymo riziką ir stiprina imunitetą. Česnakas. Natūralus antioksidantas, pasižymi uždegimus slopinančiomis savybėmis, tirpina trombus. Dar vienas antikoaguliantas, kurį verta įtraukti į tiršto kraujo turinčių žmonių mitybą. Kad česnakas būtų naudingesnis, jį reikėtų valgyti žalią, pavyzdžiui, sutrinti peiliu ir įdėti į daržovių salotas ar bulves.
• Linų sėmenų aliejus. Šiame aliejuje gausu omega-3 riebalų rūgščių ir vitamino E, kurie padeda išlaikyti kraujagyslių elastingumą bei mažina kraujo klampumą. Jame gausu kraujagyslėms būtinų polinesočiųjų riebalų rūgščių ir vitamino E. Augaliniai aliejai. Alyvuogių, linų sėmenų, vynuogių sėklų ir kituose aliejuose yra kraujui naudingų antioksidantų, fenolio, vitamino E ir Omega-3 rūgščių. Tyrimai rodo, kad vartojant augalinius aliejus sumažėja medžiagų, sukeliančių kraujo krešulių susidarymą.
• Imbieras, cinamonas, ciberžolė. Šie prieskoniai turi kurkumino ir kitų bioaktyvių junginių, kurie neleidžia kraujui pernelyg tirštėti. Auksinės spalvos prieskonis, žinomas kaip ciberžolė, nuo senų senovės buvo naudojamas kulinarijos ir medicinos tikslams. Veiklioji ciberžolės medžiaga yra kurkuminas, turintis priešuždegiminių, kraują skystinančių ir antikoaguliantinių savybių. Tyrimų duomenimis, kasdien vartojant ciberžolę, galima išvengti kraujo krešulių susidarymo. Kitas kraują skystinantis priešuždegiminis prieskonis yra imbieras. Jame yra natūraliai atsirandančios rūgšties, vadinamos salicilatu. Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis), kuris rekomenduojamas kraujui skystinti, yra sintetinis salicilato pakaitalas. Norėdami gauti antikoaguliacinį natūralių salicilatų poveikį, galite reguliariai valgyti šviežią arba džiovintą imbierą, pridedant jo prie kepinių, gėrimų ir įvairių patiekalų.
• Medus. Skirtingos jo rūšys pasižymi ir skirtingomis savybėmis.
• Daiginti kviečiai. Gerai skystina kraują, jei kasdien suvalgote bent po šaukštą per dieną.
• Riebi žuvis. Naudingos omega-3 riebalų rūgštys veiksmingai skystina kraują. Siekiant išvengti trombozės, rekomenduojama valgyti riebią žuvį ir menkių kepenų aliejų. Pastarasis padeda ištirpdyti esamus kraujo krešulius. Gydytojai rekomenduoja žuvį valgyti bent tris kartus per savaitę. Gyvūninės kilmės omega 3 riebalų rūgščių yra žuvyse, menkių kepenėlėse, krilių taukuose. Augalinės kilmės omega 3 riebalų rūgštys nėra taip lengvai įsisavinamos, bet taip pat gali būti puikia natūralia priemone, skystinančia kraują.
• Raudonosios vynuogės. Raudonųjų vynuogių odelėse gausu polifenolių, galingų antioksidantų, kurie apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo. Tačiau ne sezono metu parduotuvėse sunku rasti raudonųjų vynuogių. Jų dėka, vartojant vidutinį kiekį raudonojo vyno ar raudonųjų vynuogių sulčių, trombocitai nesulimpa ir nesusidaro kraujo krešuliai.

Kiti patarimai

Sportas taip pat padeda skystinti kraują, palengvina kraujo tekėjimą į organus ir sumažina krešulių susidarymo riziką. Sėslus gyvenimo būdas. Reguliarus fizinis aktyvumas (bent 30 minučių per dieną) gerina kraujotaką ir padeda išvengti kraujo sąstingio galūnėse.

Stresas skatina kortizolio išsiskyrimą, kuris gali didinti kraujo klampumą. Streso mažinimas.

Būtinosios atsargumo priemonės

Gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė teigė, jog maisto produktų, skystinančių kraują, vartojimas visgi neturėtų pakeisti kraują skystinančių vaistų vartojimo, kai nustatomos indikacijos vartoti šiuos vaistus.

Taip pat ji patarė nepamiršti kai kurių vaistų sąveikos su maisto produktais. Pavyzdžiui, vienas iš tokią sąveiką su maisto produktais turinčių kraują skystinančių vaistų yra vitamino K antagonistas varfarinas. Pasak gydytojos, produktai, kurių sudėtyje yra daug vitamino K (pvz., brokoliai, špinatai, kopūstai ir kitos žalios lapinės daržovės), gali mažinti varfarino poveikį, o kiti produktai, tokie kaip česnakas ar spanguolės, stiprinti jo poveikį ir didinti kraujavimo riziką.

„Visgi žmogus, vartojantis varfariną, neprivalo atsisakyti minėtų produktų savo mitybos racione - tiesiog rekomenduotina vengti epizodinio intensyvesnio šių produktų vartojimo, t. y. vengti kraštutinumų“, - patarė gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė.

„Įprastai asmenims, kurie vartoja aspiriną ar klopidogrelį bei naujuosius geriamuosius antikoaguliantus (rivaroksabaną, apiksabaną, dabigatraną ar edoksabaną), kontrolinių kraujo tyrimų, siekiant įvertinti kraujo skystumą, atlikti nereikia. Asmenys, kurie vartoja vitamino K antagonistus (varfariną), kontrolinius kraujo krešėjimo tyrimus - tarptautinį normalizuotą santykį, vadinamąjį TNS ar INR - turi atlikti gana dažnai, nes vaisto dozė nustatoma remiantis būtent šiuo rodikliu“, - kalbėjo gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė ir pridūrė, jog, pradėjus gydymą varfarinu, INR rodiklis tiriamas bent 1-2 kartus per savaitę, o nustačius adekvačią reikiamą vaisto dozę ir kurį laiką esant stabiliam INR rodikliui - 1-2 kartus per mėnesį.

Gydytoja kardiologė pabrėžė, jog šis vaistas sąveikauja su daugeliu maisto produktų ar daugeliu kitų kartu vartojamų vaistų, todėl, pasikeitus mitybai režimui ar pakeitus medikamentinį kitų būklių gydymą, tikslinga griežtesnė INR rodiklio kontrolė.

Kaip ir visi medikamentai, kraujo krešumą mažinantys vaistai, pasak kardiologės L. Lukošiūnienės, gali sukelti šalutinių poveikių, kurie kartais gali būti grėsmingi gyvybei, pavyzdžiui, kraujavimas. Tad kraujo krešumą mažinantys vaistai (kaip ir kiekvienas vaistas) skiriami tik esant patvirtintoms indikacijoms juos vartoti.

„Net ir, atrodytų, nekaltas aspirinas, dažnai vartojamas tiršto kraujo profilaktikai, gali būti žalingas ir neretai yra kraujavimo iš virškinamojo trakto priežastis. Tad kraujo krešumą mažinančius vaistus, kaip ir visus kitus medikamentus, būtina vartoti taip, kaip paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į vaisto indikacijas, kontraindikacijas, paciento amžių, gretutines ligas, inkstų funkciją ir kt.“, - pabrėžė gydytoja kardiologė.

Kraują skystinantys vaistai ir operacija

Kada nutraukti kraują skystinančius vaistus prieš operaciją/procedūrą ir kada juos atnaujinti po jos, dažniausiai sprendžia operaciją ar procedūrą atliekantis gydytojas, įvertinęs operacijos riziką. Jei reikia, rekomenduojama gydytojo kardiologo konsultacija.

Pasak gydytojojos kardiologės L. Lukošiūnienės, jeigu operacija yra mažos apimties, kurios metu galimas vietinis kraujavimo stabdymas (pvz., pažeidimo vietos užspaudimas, tamponavimas ir pan.), dažniausiai kraują skystinančių vaistų vartojimo prieš operaciją ar procedūrą nutraukti nereikia.

„Jeigu yra didesnė kraujavimo rizika, kraują skystinančių vaistų nutraukimas prieš operaciją/procedūrą ir atnaujinimas po operacijos/procedūros priklauso nuo indikacijų nepertraukiamai vartoti kraują skystinančius vaistus, t. y. nuo pačios ligos ar žmogaus sveikatos būklės, dėl kurios vartojami kraują skystinantys vaistai, ir kitų individualių paciento savybių. Taip pat tai priklauso nuo operacijos tipo (minimalios, mažos ar didelės kraujavimo rizikos operacija) bei kraują skystinančio vaisto pasirinkimo, - paaiškino gydytoja. - Jeigu kraują skystinantys vaistai yra būtini, pvz., esant mechaniniams širdies vožtuvams, kartais skiriami injekciniai (leidžiami) kraują skystinantys vaistai, kaip „tiltas“ (angl. bridginig) operacijos/procedūros metu.“

---