Emaliniai dažai yra pigmentų arba jų mišinių suspensijos su lakų arba emalio papildais, kurios išdžiūvus sudaro tvirtą neperregimą skirtingos faktūros ir dekoratyvumo plėvelę. Specialistų terminais kalbant, emaliniais dažais vadinami blizgaus paviršiaus aliejiniai dengimo produktai. Jie ilgai išsaugo spalvą, yra atsparūs atmosferos poveikiui ir sukuria lygų, tvirtą blizgų ar matinį paviršių. Atsparūs nusidėvėjimui, todėl jie puikiai tinka dažnai naudojamiems ir valomiems paviršiams padengti.

Emaliniai dažai naudojami vidaus ir išorės darbams, metalui, medienai ir tinkui dažyti. Emaliniais dažais rekomenduojama dažyti virtuvių, san. mazgų sienas ir lubas. Emaliniai dažai gaminami naudojant perchlorvinilines, polivinilchloridines, nitroceliuliozines ir kitas dervas, kurios suteikia paviršiui gražų blizgėjimą.

Emalinių dažų tipai ir savybės

Taip pat gaminami emaliniai dažai, kuriuos sudaro su sintetiniais arba aliejiniais lakais sumaišyti pigmentai (alkidiniai, epoksidiniai ir kt). Dažai tepami teptuku, voleliu arba purškiami ant sauso, kruopščiai nuvalyto paviršiaus, be dulkių, senų dažų ir riebalų. Dažant medinius paviršius, rekomenduojama paviršių gruntuoti ir dažyti dviem sluoksniais. Dažant antrą kartą, priklausomai nuo paviršiaus būklės, tepamas vienas arba du sluoksniai. Visi emaliniai dažai, skirti vidaus darbams, išdžiūva per parą. Prireikus skiedžiami tirpikliais.

1. Alkidinius emalius, kurių rišiklis - natūralių augalinių aliejų su alkidinėmis dervomis mišinys. Toks rišiklis užtikrina gerą pigmentų drėkinimą ir gerai maišosi su kitais komponentais. Dangos atsparios atmosferos poveikiui, elastingos.

2. Vandeniu skiedžiamus akrilinius dažus, kurių rišiklis gaminamas iš naftos perdirbimo produktų. Greitai džiūstantis emalis- gali išdžiūti per 10- 20 minučių nuo padengimo. Bendros paskirties emaliniai dažai naudojami vidaus patalpų dažymui, išskyrus grindis. Prieš naudojimą atskiedžiami vaitspiritu arba terpentinu.

Iš anksto gruntuotiems arba metaliniams paviršiams dažyti skirti emaliniai dažai tepami dviem sluoksniais. Vidutinio klimato sąlygomis apsauginės savybės išlieka apie penkerius metus. Prieš vartojimą skiedžiami solventu arba ksilolu. Tepami teptuku ar purškiami. Emaliniai dažai, skirti metalų, medienos ir kitų medžiagų, susiduriančių su atmosferos poveikiu, paviršių dažymui, tepami dviem sluoksniais. Vidutinio klimato sąlygomis apsauginės savybės išlieka penkerius metus. Prieš naudojimą skiedžiami vaitspiritu arba terpentinu.

Emaliniais dažais taip pat galima dažyti medieną ir metalą vidaus patalpose. Tokie dažai paprastai skiedžiami solventu arba ksilolu. Džiūva nuo 30 iki 36 valandų. Specialūs emaliniai dažai naudojami paruoštų grindų dažymui. Dažai tepami teptuku, dviem sluoksniais. Skiedžiami terpentinu. Džiūvimo laikas priklauso nuo sluoksnio storio ir aplinkos temperatūros.

Medienai ir mūriniams dažyti skirti modifikuoti alkidiniai emaliniai dažai. Kieti ir atsparūs nusidėvėjimui, ypač patvarūs, sukuria tvirtą žvilgų viršutinį sluoksnį. Atsparūs riebalams ir šarmams bei daugkartiniam valymui. Vandens pagrindu pagaminta labai blizgi emalė skirta interjero ir eksterjero medinių, metalinių ar mūrinių paviršių dažymui. Ji gali būti naudojama ant egzistuojančio aliejaus/ alkido pagrindo dažų ir taip pat gali būti dažoma tiesiai ant nepadengto metalinio paviršiaus. Džiūna į kietą, negeltonuojantį, patvarų, blizgų sluoksnį, puikiai išlaikantį spalvą.

Populiariausi iš jų- parduodami aerozolinėse skardinėse. Automobilių dažymo dirbtuvėse naudojami oro kompresoriai, kad užpurkštų dažus ant automobilių. Tai brangu ir reikalauja daug pastangų. Paprastai purškimo įrankiai turi kompresorių, kad skaidytų ir smulkintų dažus. Vidaus darbams naudojami alkidiniai emaliniai dažai skiedžiami vaitspiritu ar tirpikliu. Beveik visi emaliniais dažais galima dažyti paviršius, anksčiau dažytus aliejiniais ar emaliniais dažais.

Emaliniai perchlorviniliniai dažai naudojami metalinių ir medinių (gruntuotų) paviršių dažymui. Jie atsparūs atmosferiniam poveikiui. Nitroceliulioziniai emaliniai dažai tinka gruntuotiems metaliniams ir mediniams paviršiams patalpų viduje. Gliftaliniai emaliniai dažai būna įvairių spalvų, paviršių padengia vienalyte pusiau blizgia ar pusiau matine plėvele. Naudojami metalinių ir medinių paviršių dažymui ir vidaus apdailos darbams.

Pentaftaliniai emaliniai dažai sudaro vienalytę lygią plėvelę. Jais nudažyta danga atlaiko temperatūros svyravimus nuo -40 iki + 60 C. Dažomi mediniai ir metaliniai paviršiai, neturintys sąlyčio su atmosferos poveikiu. Epoksidiniai emaliniai dažai taip pat yra toksiški ir gretai užsidega. Džiūdami sudaro vienalytį pusiau blizgų paviršių. Naudojami gruntuotiems metaliniams paviršiams, esantiems patalpose. Jais nudažyti paviršiai tampa atsparūs vandens, tepalų ir benzino poveikiui.Fenoliniai emaliniai grindų dažai tepami ant paruošto grindų paviršiaus.

Universalūs pramonei ir mechanizmams dažyti skirti emaliniai dažai sukurti naudoti lauko ir vidaus metalų, medienos ir mūriniams paviršiams. Puikiai tinka ūkio padargų dažymui, naftos gręžimo platformoms jūroje, tiltams, rezervuarams ir daugeliui kitų strukturinių objektų.

Akriliniai ir latekso dažai

Akriliniai dažai. Akrilas ir emalė yra visiškai skirtingos medžiagos, bet iš jų galima pagaminti akrilinius emalinius dažus. Akrilinių dažų rišančioji medžiaga yra akrilo dervos- palyginti nebrangi ir plačiai paplitusi žaliava. Ši dažų rūšis yra dažniausiai naudojama fasadams dažyti. Paviršiai, nudažyti akriliniais dažais, patvarūs ir ilgaamžiski, apsaugoti nuo išorės veiksnių. Akriliniai emaliniai dažai gali būti purškiami su kietikliu arba be jo. Kietiklis padidina dažų patvarumą ir blizgėjimą, kuris sumažėja džiūvimo laikotarpiu. Maišant dažus su kietikliu, santykis turėtų būti 8:1. Purškimui pagerinti galima atskiesti dažus skiedikliu.

Latekso dažai gaminami vandens pagrindu, lengvai valomi, šie dažai pasižymi gerosiomis latekso savybėmis. Patvaresni už paprastą lateksą, naudojami užbaigiamajam sluoksniui (neblizgiam). Dauguma statybos specialistų ginčijasi, kurie iš šių dažų geresni, tačiau kiekviena rūšis turi savo privalumų ir trūkumų.

Aliejiniai dažai: privalumai ir trūkumai

Kadangi emaliniai dažai yra pakankamai lėtai džiūstantys, dažant duris, reikėtų jas nuimti nuo vyrių ir dažyti gulsčias, kad nebūtų nubėgimų. Durų padengimui dviem sluoksniais iš abiejų pusių prireiks savaitės. Emaliniai aliejiniai dažai, ypač balti, priklausomai nuo aplinkos ir rūšies, laikui bėgant praranda spalvą dėl į jų sudėtį įeinančių augalinių alyvų (balta tampa kremine), netgi po pusmečio perdažant baltą paviršių, galima pastebėti skirtumą. Taip neatsitinka su akriliniais dažais dažytais paviršiais, todėl šiuo atveju geriau rinktis akrilinius, nors jie mažiau blizgūs. Dėl šios priežasties akrilinius dažus galima naudoti vidaus ir lauko paviršiams dengti.

Kai ateina laikas dažyti namo išorę, susidursite su būtimybe rinktis tarp vandeninių latekso dažų ir aliejinių emalinių. Kai buvo pristatyti latekso dažai, dauguma jų buvo prastos kokybės ir gana greitai pradėdavo luptis. Bet nuo to laiko latekso dažų kokybė labai pagerinta. Tampa įprasta jais, o ne aliejiniais dažais, dažyti lauko paviršius. Vandeniniai latekso dažai pigesni ir lengvai nusivalo vandeniu. Juos skiesti galima irgi paprasčiausiu vandeniu, o teptukai ir rankos nuplaunami tiesiog kriauklėje po vandens čiaupu. Šie latekso dažai greitai džiūsta.

Aliejiniai emaliniai dažai paprastai yra brangesni už latekso dažus. Aliejiniais dažais sunkiau padengti paviršių, jie nėra veikiami vandeniu, todėl skiedimas ir teptukų, volelių, rankų valymas atliekamas tirpikliu, pvz., neorganiniu spiritu arba dažų skiedikliu. Aliejiniai dažai lėtai džiūsta. Aliejiniai dažai pasidengia daug lygiau ir patys išsilygina ilgo džiuvimo metu.

Kitas svarbus šių dažų skirtumas yra blizgesio lygis paskutiniame, viršutiniame sluoksnyje. Jokie kiti dažai nesuteikia dažomam paviršiui tiek blizgesio, kiek aliejiniai dažai, todėl norint blizgaus paviršiaus, reikėtų naudoti aliejinius dažus. Kadangi aliejiniai dažai yra blizgesni, jie atspindi daugiau šviesos, todėl kai jie atviri tiesioginiams saulės spiunduliams, turėtų tarnauti ilgiau, nei latekso dažai.

Pagaminti alyvos pagrindu, patvarūs, matiniai arba blizgūs, susideda daugiausia iš natūralių ir netoksiškų medžiagų. Patvirtinti vaikiškų žaislų dažymui pagal Europos standartus. Blizgi versija gali būti naudojama lauko darbams: pastogių, langų, durų, slenksčių, karnizų, žaislų ar baldų, klijuotinės faneros, tinko, gipso, tapetų, betono paviršių dažymui. Bio emaliniais dažais padegtas paviršius atrodo lyg kiaušinio lukštas, panašus į aksomą. Gali būti matinis arba blizgus. Dažai gaminami įvairiausių spalvų.

Specialus augalinių alyvų ir dervų mišinys padaro šiuos dažus nepaprastai patvariais, atspariais ir hidrofobiniais (nedrėkstančiais). Emalės elastingumas leidžia medienai natūraliai plėstis ir susitraukti, todėl šie dažai naudojami medinių langų, durų, medžio drožlių plokščių, karnizų, žaislų ir baldų, betono paviršių, tapetų dažymui.

Dažoma, kai temperatūra ne žemesnė, nei 12°C. Prieš naudojimą gerai išmaišomi. Dirbant viduje ir kol džius, būtina pasirūpinti gera ventiliacija. Dažai tepami arba purkškiami dviem sluoksniais. Paviršiai geriausiai išdžiūna per 12-16 valandų 20°C temperatūroje, oro drėgmė turėtų būti 50-55%. Šlifuoti ir perdažyti galima praėjus 16- 24 valandoms 20°C temperatūroje, kai santykinis oro drėgnumas 50-55%. Visiškai sukietėja po 7-14 dienų.

Aliejinių dažų džiuvimo laikas pailgėja, kai dažoma esant didesniam drėgnumui ir žemesnėje temperatūroje; pagrindas sugėręs vaškų, dervų, alyvų, terpenų; bloga ventiliacija ir storas dažų sluoksnis. Valyti tik visiškai sukietėjus dažams. Natūralios sudedamosios medžiagos taip pat gali būti kenksmingos žmogui ir aplinkai, jei naudojama netinkamomis sąlygomis. Gerai užsandarinkite ir sandėliuokite vėsioje ir sausoje vietoje.

Patarimai renkantis ir naudojant dažus

• Rinkitės dažus pagal tai, ką planuojate dažyti.
• Kiekvienos dažų pakuotės etiketėje turėtų būti informacija apie pagrindines savybes: paskirtį, difuzines savybes, atsparumą plovimui, atsparumą trinčiai, dažų išeigą.
• Ant dažų pakuotės nurodyta vieno litro dažų išeiga (vienam sluoksniui), o dažyti reikia dviem sluoksniais. Žinant dažomo paviršiaus plotą, nesunku apskaičiuoti reikiamą dažų kiekį.
• Vonios sienoms dažyti turi būti naudojami specialiai tam skirti drėgmei atsparūs glaistai, gruntai ir dažai, kurių sudėtyje yra antipelėsinių priedų.

Būtina laikytis pačių paprasčiausių taisyklių - nedažyti prieš ar po lietaus, spiginant kaitriai saulei, švariai paruošti paviršių. Skirtingi paviršiai skirtingai ruošiami: pagal paviršiaus tipą, medis nušveičiamas švitriniu popieriumi ir nugruntuojamas arba nubalinamas. Dažomas paviršius turi būti švarus, sausas, nebirus, pilnai sukietėjęs.

Prieš dažant, porėti, dulkini, smėlėti, seni dažyti paviršiai stipriai nuvalomi šepečiu ir gerai nuplaunami, pašalinami nešvarumai. Gerai išsilaikę dažyti paviršiai pašiurkštinami, kad geriau kibtų dažai, ir nuplaunami. Nušluostomos dulkės ir paviršius ištrinamas skempine su šarminiu valikliu. Tokiu būdu pamatysite visus įtrūkimus, kuriuos reikia paslėpti.

Dažų skiediklis atlieka dažų nešėjo vaidmenį. Uždarame inde jis neleidžia dažams sukietėti, palengvina įsiskverbimą į paviršių bei užnešimą ant jo. Po dažų panaudojimo, didžioji jo dalis pasišalina išgaruojant, paliekant tvirtą dažų dangą. Skiediklis gali turėti įtakos mūsų sveikatai, nes dažams džiūstant, dalį jo įkvepiame, todėl jeigu tik įmanoma, visuomet patariama rinktis dažus, skiedžiamus vandeniu. Taip pat derėtų nepamiršti išvėdinti patalpų.

Dažų blizgumas ir valymas

Dažų pramonėje dažų blizgumas neretai nurodomas ant pakuotės ir yra išreikštas skaičiais nuo 1 (giliai matinis) iki 90 (blizgus). Mažiau apkrautiems, ne taip intensyviai naudojamiems paviršiams, pavyzdžiui, miegamojo sienoms ir luboms, 1-15 blizgumo (giliai matinis-pusiau matinis) dažus vandens pagrindu, o intensyviau naudojamiems paviršiams, pavyzdžiui, vaikų kambario sienoms - pusiau blizgius, nes juos prižiūrėti yra kur kas paprasčiau.

Matinių dažų paviršius yra nelygus, šiurkštus, todėl jis lengviau užlaiko nešvarumus. Norėdami juos pašalinti, mes drėkiname paviršių ir per jį braukiame. Kuo stipriau ir intensyviau tai darome, tuo labiau išlyginame šiurkštumą. Rekomenduojama rinktis 1-osios šlapio valymo kategorijos dažus - juos valykite atsargiai, su gausesniu vandens kiekiu ir šiek tiek muilo.

Renkantis aukštesnio blizgumo dažus, yra didesnė tikimybė išvengti užblizginimo - tokie dažai yra mažiau teplūs, todėl jų paviršių valysite rečiau ir lengviau. Tai ypač svarbu turintiems augintinių ar mažų vaikų, taip pat aktualu ir tiems, kieno namuose yra siauras koridorius ar laiptinė.

Aliejus ir skiedikliai aliejiniams dažams

Papildomos priemonės tapybai, tokios kaip aliejai ir skiedikliai, yra nepakeičiami pagalbininkai dirbant su aliejiniais dažais. Jie keičia medžiagos konsistenciją, spalvos intensyvumą ir džiūvimo greitį. Į dažus pridėjus specialaus aliejaus, jie tampa kiek skaidresni. Jau nuo senų laikų menininkai tapydavo savo paveikslus, dažus skiesdami aliejumi, kuris išlieka paklausus iki šiol. Dažniausiai tai yra linų sėmenų aliejus, tačiau jis būtinai jis turi būti rafinuotas ir balintas, todėl jį reikėtų pirkti specializuotose dailės reikmenų parduotuvėse.

Į dažus įpylus linų sėmenų aliejaus, pakinta dažų plėvelės džiūvimo laikas. Be to, skiedžiant dažus aliejumi, dažų sluoksnio paviršius tampa blizgesnis. Aliejiniai dažai labai tinka tiek pradedantiesiems, tiek jau patyrusiems menininkams. Juos galima naudoti tapant įvairiomis technikomis, be to, tokie dažai gali džiūti net kelias dienas, o tai suteikia laiko ištaisyti defektus ar papildyti paveikslą.

Aliejinių dažų skiedimui naudojant aliejų, gaunami blizgūs potėpiai, o ant paviršiaus susidaro savotiška plėvelė, kuri neleidžia vandeniui ardyti paviršiaus. Dažniausiai naudojamas yra linų sėmenų aliejus dažams skiesti. Tačiau kai kurie menininkai pasirenka saulėgrąžų aliejų ar aguonų, kadangi laikui bėgant jis mažiau pagelsta. Be to, reikia būti atsargiems, nes kai kurių rūšių aliejai labai lėtai džiūsta arba nedžiūsta visai. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus.

Rišikliai naudojami kaip esminis komponentas aliejinių dažų gamyboje, o taip pat kaip priedas jau paruoštiems, naudojamas jiems skiesti, suskystinti ir padidinti sklandumą. Pagrindiniai rišikliai gaminant aliejinius dažus yra aliejai, kurie džiūstant sudaro plėvelę. Tai linų sėmenų, aguonų, riešutų, kanapių ir saulėgrąžų aliejus. Populiariausias yra linų sėmenų aliejus, išsiskiria dideliu džiūvimo greičiu ir dažų gebėjimu ilgai išlaikyti elastingumą.

Išdžiūvus susidaro kieta, patvari, elastinga plėvelė, netirpi organiniuose tirpikliuose. Tuo tarpu aguonų aliejus džiūsta lėčiau ir geriau susilieja su šviesesnėmis dažų spalvomis. Tai unikalus tirpiklių mišinys, savo savybėmis labai panašus į terpentiną, jis yra silpno kvapo, todėl nedirgina kvėpavimo takų. Terpentino pakaitalas skirtas aliejinių dažų, aliejinių skiediklių ir lakų, pagamintų mineralinio spirito pagrindu, skiedimui. Tačiau jis negali būti maišomas su lakais, pagamintais alkoholio pagrindu.

Tai išgrynintas, rafinuotas linų sėmenų aliejus, jis yra šviesus, turi lengvai gelsvą atspalvį. Jis naudojamas kaip rišiklis aliejiniams dažams bei yra itin lengvos konsistencijos. Tai balintas aguonų aliejus, jis geltonuoja mažiau nei linų sėmenų aliejus, tačiau šiek tiek lėčiau džiūsta. Pastarasis naudojamas kaip rišiklis aliejiniams dažams ir mediumams.

Dažų rūšys

Jeigu mėgstate piešti, norite tapyti, norite išbandyti kažką naujo arba ieškote tinkamų dažų tam tikram sprendimui, atėjote būtent ten, kur reikia.

Akvareliniai dažai

Akvareliniai arba vandeniniai dažai yra itin aukšto meistriškumo reikalaujanti tapybos priemonė. Ypač, kada kalbama apie šlapios akvarelės techniką, tikrai ne kiekvienas gali žinoti, kaip atlikti darbą. Tai dažų rūšis, kuri reikalauja daug precizikos.

• Akvarelė gaminama iš smulkiai trintų gyvulinės arba augalinės kilmės pigmentų ir vandenyje tirpstančio rašiklio;
• Galima naudoti sausos akvarelės arba šlapios akvarelės techniką;
• Akvareliniai dažai skirstomi į: Kietus; Pusiau minkštus; Minkštus; Skystus; Sankt Peterburgo gamybos.
• Akvarelės teptukai yra apvalesni ir plokštesni;
• Akvarelė paprastai naudojama tik mene.

Guašas

Daugiausiai mokyklos suole ir įprastomis sąlygomis žmonės tapo su guašu. Tai yra „lengvai sukalbami“ dažai, su kuriais lengva maišyti spalvas bei sukurti unikalų vaizdą net neturint didelių įgūdžių. Guašą galima skiesti vandeniu ir po to, kai paveikslas „pastovi“ - guašo atspalviai pašviesėja.

• Guašas yra priskiriamas neskaidrios akvarelės dažų tipui;
• Guašo sudėtyje beveik visada yra dažų pigmentas ir klijai;
• Paprastai meno pasaulyje guašas nėra populiari priemonė;
• Vaikams arba mokytis norintiems žmonėms, guašas yra geriausia tapybos priemonė;
• Net ir išdžiūvęs guašas nėra atsparus vandeniui.

Akriliniai dažai

Greitai džiūstantys bei vandeniui atsparūs akriliniai dažai yra pagaminti į akrilinio polimero emulsiją įmaišant dažų pigmentą. Įdomioji akrilinių dažų savybė yra ta, kad kol jie skysti - juos galima maišyti su vandeniu, bet po to, kai sluoksnis sukietėja, akrilas tampa atsparus vandeniui. Akrilo dažai gali priminti bet kurį kitą dažų tipą, kada nugula ant drobės ar popieriaus, bet tuo pačiu metu gali išlaikyti ir unikalias savybes.

• Menininkai gali kaitalioti ir keisti kietumą, lengvumą, tekstūrą ir kitas akrilo dažų charakteristikas naudodami akrilinius mediumus (terpes);
• Akrilo dažai skirstomi į dvi rūšis: Profesionalūs akrilai; Mėgėjiški arba mokomieji akrilai.
• Kadangi yra atsparus vandeniui, su akrilu galima tapyti ant drabužių ir net dirbti lauke;
• Akrilo dažai gana greitai džiūsta, todėl dirbti reikia greičiau nei su pvz., aliejiniais dažais.

Aliejiniai dažai

Dar vadinama aliejine pastele. Aliejinius dažus gamina iš pigmento ir sėmenų aliejaus. Aliejiniai dažai turi labai stiprų fanų klubą. Juos galima aplikuoti ne tik teptuku, bet ir mentele. Beveik be išimčių, aliejiniai dažai tepami ant drobės, rečiau ant medžio.

• Aliejiniai dažai nesiskiedžia vandeniu, tam reikia specialaus tirpiklio (pvz., vaitspiritas arba terpentinas);
• Aliejiniai dažai džiūsta labai lėtai, todėl galima kūrinį ilgai koreguoti, tobulinti ir pridėti naujų sluoksnių.

Purškiami dažai

Taip pat, kaip ir dezodorantai, oro gaivikliai ir kitos purškiamos priemonės, tokio tipo dažai yra vadinami aerozoliniais. Specialioje talpykloje laikomi dažai yra skysto pavidalo, o patekę į orą pavirsta į ant paviršiaus sėdančią miglą.

Prekių palyginimo lentelė

Produktas	Tūris	Kaina	Paskirtis
Linų aliejus	-	24,90 €	Aliejinių dažų skiedimui
Bekvapis skiediklis	1 l	4,20 € - 10,90 €	Aliejinių dažų skiedimui, teptukų plovimui
Lukas skiediklis	-	33,27 €	Aliejinių dažų skiedimui ir teptukų valymui
Terpentinas	0,5 l / 1 l	5,40 € - 10,90 €	Aliejinių dažų skiedimui, teptukų plovimui
Vaitspiritas (bearomatis)	0,5 l / 1 l	2,90 € - 5,80 €	Aliejinių dažų skiedimui, teptukų plovimui

---