Šiandieninėje visuomenėje, kur informacinės technologijos skverbiasi į kiekvieną gyvenimo sritį, skaitymo kultūra patiria transformacijas. Knygos pasiekia skaitytojus įvairiais formatais, o asmenines bibliotekas kartais paveikia finansiniai iššūkiai. Tačiau, ar skaitymas vis dar išlieka dvasiniu ritualu, ar žmogus su knyga rankose visuomet yra kultūringas?
Šiame kontekste, svarbu prisiminti ir įvertinti tokių asmenybių kaip Algimantas Čekuolis indėlį į Lietuvos kultūrą ir literatūrą. A. Čekuolis - žurnalistas, rašytojas ir keliautojas, 27-erius metus paskyręs darbui nacionalinėje televizijoje, kur parengė apie tūkstantį laidų „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
Algimanto Čekuolio Gyvenimo Istorija
Algimantas Jurgis Čekuolis gimė 1931 m. lapkričio 10 d. Panevėžyje, mokytojų šeimoje. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją, o 1953 m. - Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą. Jo gyvenimas buvo spalvingas ir kupinas nuotykių.
1953-1964 m. A. Čekuolis dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Tuo metu jis rašė knygas, apsakymus. 1964-1967 m. dirbo vertėju Kuboje, ten 1966 m. baigė vakarinę Johno Reedo kalbų mokyklą. 1969-1973 m. dirbo Maskvos naujienų agentūros korespondentu Kanadoje, ten lankė prancūzų kalbos kursus. 1975-1979 m. vadovavo tos pačios agentūros biurui Portugalijoje, 1981-1986 m. - Ispanijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1986-1992 m. buvo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiasis redaktorius. 1988 m. buvo išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Po metų buvo išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1992-aisiais A. Čekuolis tapo Vilniaus universiteto dėstytoju, Komunikacijos fakulteto studentams dėstė bendravimo ir derybų meną. 1995 m. Lietuvos televizijoje (LRT) pradėjo vesti laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
Indėlis į Lietuvos Ateities Kūrimą
A. Čekuolis prisidėjo ir prie Lietuvos ateities kūrimo - 1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vėliau, 1988-1990 m., ir jo Seimo tarybos narys, o 1989 m., remiamas Sąjūdžio, buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu.
Algimanto Čekuolio Kūryba
Daug gyvenimo A. Čekuolis skyrė ne tik žurnalistikai, bet ir rašymui. Nuo 1959 m. tapęs Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, rašytojas parašė daugybę knygų. Kaip prozininkas debiutavo 1957 m. pasakojimų knyga „Per tris vandenynus“.
A. Čekuolio bibliografiją sudaro daugiau nei 20 knygų, tarp kurių: „Per tris vandenynus“ (1957), „Perkūnas netrenkia į laivą“ (1959), „Tylos takais“ (1960), „Keturi žiemos vėjai“ (1963), „Noriu grįžti į Kubą“ (1965), „Legionierius“ (1971), „Vyriški žaidimai“ (2004), „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu (parengė Loreta Paškevičienė)“ (2009), „Staigmenos ir kiti žinomi dalykai“ (2010), „Šešios progos numirti“ (2011), „Faktai ir šypsenos“ (2012), „Keturi žiemos vėjai“ (2013) ir „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ (2013), „Generolo sena karvė istorija“ (2014), „Iš ko šaiposi pasaulis“ (2015), „Apie jūreivius. Jų meilės ir kitos tikros istorijos“ (2016), „Salos ir jų žmonės: kitos įdomios pasaulio vietos“ (2017), „Teisuolių vakarienė: keturios naujos apysakos apie realius įvykius ir „Legionierius“ (2017), „Anselmo Kuntaplio nuotykiai“ (2019), „Kur vėjas nenešioja“ (2019), „Šiaurės pašvaistė naujagimiui“ (2021). Paskutinė jo išleista knyga - 2023 m. pasirodžiusi „Medinė kaukė. Tikroji mano istorija“.
Po kiek laiko trukusios pertraukos, A. Čekuolis vėl grįžo prie rašymo - 2004 m. išleido knygą „Vyriški žaidimai“, 2009-aisiais „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu (parengė Loreta Paškevičienė)“, 2010 m. išleista jo knyga „Staigmenos ir kiti žinomi dalykai“, 2011-aisiais - „Šešios progos numirti“, 2012 m. - „Faktai ir šypsenos“.
"Teisuolių Vakarienė": Grįžimas prie Grožinės Literatūros
Praėjusiais metais A. Čekuolis po kelių dešimtmečių pertraukos nuo dokumentinės prozos grįžo prie grožinės literatūros, savo gerbėjams pristatęs apysakų rinkinį „Teisuolių vakarienė“. Šia knyga Algimantas Čekuolis grįžta į grožinę literatūrą. Skaičiau, paliko puikų įspūdį.
Meninei literatūrai priskirtinas savo knygas Algimantas Čekuolis itin vertino ir brangino. Kaip meninės literatūros kūrėjas, autorius debiutavo fantastine pasaka „Keturi žiemos vėjai“ (1963, 2013). Vėliau pasirodė novelė „Legionierius“ (1971). Po kelių dešimtmečių pertraukos kuriant publicistinę literatūrą, autorius grįžo prie meninės prozos apsakymų ir apysakos knyga „Vyriški žaidimai“ (2002, 2004, 2005).
Apdovanojimai ir Pripažinimas
A. Čekuolis už darbus buvo ne kartą apdovanotas - 2000 metais jam įteiktas Lietuvos nepriklausomybės medalis, 2002-aisiais jis apdovanotas Leituvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 2003 m. A. Čekuoliui įteiktas Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžius, vėliau apdovanotas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos medaliu.
Algimantas Čekuolis mirė eidamas 93 metus, palikdamas didžiulį indėlį Lietuvos kultūrai ir literatūrai. Jo kūryba ir gyvenimo istorija įkvepia domėtis pasauliu, skaityti ir vertinti kultūrą.
Bibliografija
| Metai | Pavadinimas |
|---|---|
| 1957 | Per tris vandenynus |
| 1959 | Perkūnas netrenkia į laivą |
| 1960 | Tylos takais |
| 1963 | Keturi žiemos vėjai |
| 1965 | Noriu grįžti į Kubą |
| 1971 | Legionierius |
| 2004 | Vyriški žaidimai |
| 2009 | Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu (parengė Loreta Paškevičienė) |
| 2010 | Staigmenos ir kiti žinomi dalykai |
| 2011 | Šešios progos numirti |
| 2012 | Faktai ir šypsenos |
| 2013 | Mūsų slaptieji ir dramblys bute |
| 2014 | Generolo sena karvė istorija |
| 2015 | Iš ko šaiposi pasaulis |
| 2016 | Apie jūreivius. Jų meilės ir kitos tikros istorijos |
| 2017 | Salos ir jų žmonės: kitos įdomios pasaulio vietos |
| 2017 | Teisuolių vakarienė: keturios naujos apysakos apie realius įvykius ir „Legionierius“ |
| 2019 | Anselmo Kuntaplio nuotykiai |
| 2019 | Kur vėjas nenešioja |
| 2021 | Šiaurės pašvaistė naujagimiui |
| 2023 | Medinė kaukė. Tikroji mano istorija |