Būrinės žuvys, kurias rekomenduojama laikyti bent 8-10 vienetų.

Populiarios būrinės žuvys

Sumatros barbusai (Barbus tetrazona)

Vienos dažniausiai akvariumuose laikomų žuvų. Kilmės šalis - Tailandas. Kūnelis - oranžinės ir geltonos spalvos su su keturiomis vertikaliomis juodomis juostomis. Patinėlių snukis ir pelekai - raudoni.

Sumatros barbusai - judrios žuvelės, mėgsta plaukioti būriais, todėl jų reikėtų įsigyti ne vieną ir ne dvi, o 10-15 ar dar daugiau, geriausia - visas vienodos spalvos, antraip gali neplaukioti viename būryje. Jeigu įsigysite tik vieną ar dvi žuveles, jos įkyriai „kibs“ prie kitų akvariumo gyventojų.

Kaip laikyti: Akvariumas šioms žuvims turėtų būti ne mažesnės kaip 40 l talpos. Tinkamas vanduo - minkštas ir rūgštokas (pH - 6,5).

Raudonosios tetros (Hyphessobrycon callistus)

Natūraliai gyvena Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Paragvajuje). Jos - vienos taikiausių akvariumuose laikomų žuvų. Mėgsta plaukioti būriais, todėl raudonųjų tetrų rekomenduojama įsigyti mažiausiai dešimt. Žuvelės - nedidelės, užauga tik iki 4-5 cm.

Kaip laikyti: Raudonosioms tetroms nereikia labai didelio akvariumo, bet mažas irgi netiks, nes jame nebus užtektinai vietos plaukioti. Mažiausias tinkamas akvariumas 4-5 žuvytėms - 30-50 l. Svarbu, kad jis būtų tankiai apsodintas augalais, mat žuvelės mėgsta slapstytis tarp augalų lapų. Tinkamas vandens pH - 6-8. Jei akvariumo vandens pH bus 8, žuvytės jausis neblogai, tačiau nenerš. Vandenį reikia filtruoti ir prisodrinti deguonies. Kartą per savaitę penktadalį vandens pakeiskite.

Gupijos (Poecilia reticulata)

Gražios iš Pietų Amerikos, Barbadoso ir Trinidado kilusios žuvelės spalvingomis uodegomis yra bene populiariausios akvariumų gyventojos ir ypač tinka pradedantiesiems akvariumininkams. Gupijų rūšių išvesta labai daug, patinėliai spalvingesni už pateles. Užauga iki 6 cm ilgio. Patelės didesnės už patinus, o pastarieji - spalvingesni, turi didesnius pelekus.

Kaip laikyti: Gupijos geriau jaučiasi didesniame akvariume, bent 100 l talpos. Mėgsta deguonies prisodrintą, švarų vandenį, tad jį būtina filtruoti. Tinkamas vandens pH -6,8-7,6. Į akvariumą negalima pilti vandens tiesiai iš čiaupo - leiskite jam nusistovėti 1-2 paras. Labai svarbu palaikyti pastovią vandens temperatūrą. Jeigu vanduo bus pernelyg šiltas, pagreitės žuvų medžiagų apykaita, jos suvartos daugiau maisto ir deguonies. O kai šio trūksta, žuvys dūsta, gali išgaišti. Vėsiame vandenyje akvariumo gyventojos suserga įvairiomis ligomis. Labiausiai akvariumui tinka tamsesnė kambario kertelė atokiau nuo šilumą skleidžiančių prietaisų. Blogiausia vieta - netoli lango arba palangė.

Molinezijos (Poecilia sphenops)

Iš Šiaurės ir Pietų Amerikos kilusios žuvelės plaukioja vandens paviršiuje. Gamtoje jos būna pilkšvai žalsvos, o išvestos akvariumuose - gelsvai pilkos su juodomis, mėlynomis ir žaliomis dėmelėmis arba juodos, margos (patinėlių spalvos ryškesnės nei patelių). Patinėliai - mažesni (apie 8 cm), patelės - didesnės (apie 12 cm). Žuvelės taikios, todėl viename akvariume galima apgyvendinti su kitomis gyventojomis, kurių laikymo sąlygos sutampa. Tinkamai laikomos gyvena apie penkerius metus.

Kaip laikyti: Tinkamiausias akvariumas molinezijoms - 100-200 l. Šios žuvytės nemėgsta minkšto vandens - tokiame pradeda sirgti, gali išsigimti. Tinkamas vandens pH - 7,5-8,5, temperatūra - 25-28 °C. Akvariumo vandenį reikia reguliariai filtruoti ir prisodrinti deguonies, o kartą per savaitę - penktadalį jo pakeisti.

Tropheus Kasanga

Šios žuvys laikomos grupėmis kartu su kitais žoliaėdžiais afrikos cichlidais. Negalima įleisti naujų žuvų į jau susiformavusią koloniją. Gamtoje ši žuvis gyvena uolėtoje aplinkoje, kurios vanduo agausiai praturtintas ištirpusiu deguonimi. Todėl akvariume turėtų būti geras vandens judėjimas ir aeracija. Kilmė Tanganikos ežeras Afrikoje. Užauga iki 13cm. Charakteris - agresyvus.

Maitinimas: Todėl reikalingas labai įvairus maistas: aukštos kokybės vegetariški dribsniai turėtų duodami pakaitomis su geros kokybės šaldytu maisteliu: artemija, dafnija - 1-2 kartus per savaitę.

Įrenkite gerą apšvietimą - taip paskatinsite dumblių augimą, jei norite - sodinkite karčius, kietalapius augalus (Anubias, Microsorium, Echinodorus).

Kitos žuvys

• Raudonpilvės papūgėlės (Pelvicachromis pulcher)
• Skaliarai
• Danijos
• Barbusai
• Korydorai

Krevetės akvariume

Taip pat populiaru laikyti krevetes akvariume. Štai keletas rūšių:

• Caridina cf. cantonensis sp. krevetės.
• Caridina cf. nykštukinės krevetės, kurias nesudėtinga laikyti net ir pradedantiesiems.
• Black Crystal, Red Crystal, Red Cherry krevetės.

Bendri patarimai auginant žuvis akvariume

• Patariama palaikyti švarų vandenį ir kontroliuoti tokius vandens parametrus kaip temperatūra, deguonies kiekis ar pH.
• Būtina pasirūpinti žuvų gerove, be kita ko, reguliuojant žuvų skaičių pagal akvariumo dydį, parūpinant joms slėptuvių ir tinkamą substratą.
• Sėkmingą veisimąsi lemia tinkamos priežiūros sąlygos.
• Jeigu žuvys neplaukia prie šėryklos, galima įtarti, kad sunegalavo.
• Žuvų negalima peršerti: geriau maisto duokite mažiau, o ne daugiau.

Dažniausios gupijų ligos

Gupijos linkusios sirgti daugeliu ligų, kuriomis serga akvariumo žuvys. Patogenai gali būti bakterijos, grybeliai, parazitai arba virusai. Žuvys gali susirgti dėl prastų akvariumo sąlygų ir sumažėjusio imuniteto. Pastebėjus ligos požymius, svarbu atskirti sergančias žuvis nuo sveikų, kad liga jų neplistų.

Burnos grybelis

Burnos grybelis gali pasireikšti visoms žuvims, tačiau yra jautresnės. Burnos grybelį sukelia grybeliai, kurie gana dažnai aptinkami vandens telkiniuose. Įprastomis aplinkybėmis jos visiškai nekenksmingos žuvims. Tai tampa problema, kai pablogėja vandens sąlygos, pavyzdžiui, kai vanduo yra per šaltas.

Burnos grybelis pasireiškia labai charakteringu baltu arba rusvai baltu sluoksniu ant žuvies kūno, po kuriuo matyti pažeista oda. Jei pastebėjote, kad jūsų žuvelė apsirgo šia liga, geriausiai ją nedelsiant perkelti į kitą akvariumą. Gydant reikia pašalinti pažeidimus tinkamu dezinfekuojančiu skysčiu. Šią užduotį geriausia patikėti gerai išmanančiam veterinarijos gydytojui. Į akvariumą vertėtų įpilti malachito žalumos ir pakelti vandens temperatūrą, jei ji buvo per žema. Veterinarijos gydytojas pateiks rekomendacijas, kaip rasti sprendimą. Taip pat turėtumėte išsiaiškinti ir pašalinti ligos priežastį akvariume.

Fleksibakteriozė

Ši liga, dar žinoma kaip fleksibakteriozė. Ją gana lengva supainioti su burnos grybeliu. Tačiau ši liga ankstyvosiose stadijose vystosi organizmo viduje, nors ant odos jau gali atsirasti pokyčių - pilkėjimas arba spalvos praradimas. Gupijų, užsikrėtusių šia liga, elgesys palaipsniui pasikeičia. Dėl šios priežasties gupijos netenka žvynų, todėl tai padeda bakterijų plitimui. Taip pat atsiranda ant kūno paviršiaus būdingų baltų apnašų - dėl to ligą gana lengva supainioti su burnos grybeliu.

Gydant reikia atskirti sergančias žuvis nuo sveikų ir ilgai maudyti jas specialiai paruoštuose tirpaluose. Tiksliausias rekomendacijas jums pateiks veterinarijos gydytojas. Maudynės turi trukti bent savaitę, o kartais ir ilgiau, nes priešingu atveju liga gali sugrįžti. Sergančias žuvis patartina šerti maistu, kuris turi daug vitaminų. Tačiau svarbiausia akvariumą išvalyti nuo organinių nešvarumų ir pamažu keisti vandenį. Iš pradžių apie 40 %, vėliau daugiau.

Ichtioftiriozė

Ichtioftiriozė dar vadinama žuvų raupais. Šią ligą sukelia Ichthyophthirius multifiliis. Ši liga taip pat gana dažna aptinkama akvariume. Deja, liga yra labai užkrečiama, todėl svarbu kuo greičiau sureaguoti ir atskirti sergančias žuvis nuo sveikų.

Liga pasireiškia baltomis mažomis dėmelėmis, šiek tiek primenančiomis košę, kurios iš pradžių atsiranda ant pelekų, o vėliau padengia visą žuvies kūną. Liga gydoma ilgą laiką maudant žuvis specialiose maudyklose, kurias geriausiai parinks veterinarijos gydytojas ir didinant akvariumo temperatūrą. Geriausia ją padidinti kuo aukščiau - praktiškai tai reiškia, kad temperatūra būtų ties viršutine riba. Visas procesas gali trukti iki kelių savaičių. Daug kas priklauso ir nuo ligos stadijos. Taip pat labai svarbi tinkama gupijų mityba. Gerai subalansuota, vitaminų kupina mityba suteiks žuvims didelį atsparumą. Be to, į akvariumą niekada neleiskite gupijų, kurioms nebuvo taikytas karantinas.

Pelekų nekrozė

Pelekų nekrozė - dar viena liga, kuria serga gupijos. Ši liga yra labai paplitusi tarp žuvų, turinčių ilgus pelekus. Žuvų nekroze dažniausiai užsikrečia žuvys iš apleistų, nešvarių ir per retai valomų akvariumų. Bakterijų augimą taip pat gali lemti per žema vandens temperatūra arba netinkamas vandens pH, taip pat netinkama mityba.

Ligų priežastimi yra per didelis maisto kiekis, kuris suyra ir dar labiau užteršia akvariumą. Liga nėra užkrečiama ir pažeidžia silpniausias žuvytes. Jai būdingi nusitrynę pelekai, kurie gali prarasti spalvą. Ilgainiui atsiranda žaizdų ir prasideda puvimo procesai.

Gydymas tai pirmiausia aplinkos sąlygų gerinimas, žuvų maudymas įvairiuose ne antibiotikų tirpaluose. Jei tai nepadeda - pradedami vartoti antibiotikai. Sergančias žuvis reikia izoliuoti nuo sveikų.

---