Iš Kalifornijos valstijos JAV kilusios „Iceberg“ salotos pavadintos ledkalnio vardu dėl pirminio jų pristatymo būdo - 1920 m. Kalifornijos ūkininkai šias gūžines salotas atveždavo uždengtas dideliu skaldyto ledo gauburiu. Prieš tai jos buvo vadinamos „traškios galvos“ (angl. „crisphead“) salotomis.
Išpopuliarėjusios Amerikoje, gaivios ir standžios salotos greitai buvo pamėgtos ir Europoje. Šiandien „Iceberg“ salotos vertinamos dėl savo skoninių savybių, mažo kaloringumo ir tvirtos formos.Visgi, lyginant su kitomis gūžinėmis salotomis, ledo salotos suka didesnes ir tvirtesnes gūžes, yra labai patvarios, o jų lapai yra šiek tiek kietesni.
Pasak V.Juodkazienės, tai leidžia joms ilgai negesti - tinkamai laikomos jos ilgai nenuvysta ir išlieka traškios, nepakeičia savo gaivaus ir lengvo skonio, o šaldytuve gali būti laikomos net iki 3 savaičių.
„Iceberg“ salotų skonis ir maistinė vertė
Švelnaus ir malonaus skonio „Iceberg“ salotos savo išvaizda ir traškia struktūra labai panašios į lietuvišką baltagūžį kopūstą. „Ledo salotos patiks tiems, kurie nemėgsta įprasto kartoko kitų salotų skonio.
Sultingos, jokio aitrumo neturinčios, maloniai salsvos salotos puikiai derinamos su daugybe skirtingų ingredientų, pavyzdžiui, vaisiais, daržovėmis, kitomis salotomis, sūriu ar paukštiena“, - sako maisto ekspertė. Laikotės dietos? „Iceberg“ salotos idealiai tinka lengviems, dietiniams patiekalams - 100 g šių salotų yra tik 12 kalorijų, o daugiau nei 90 proc. šių salotų lapų sudaro vanduo.
Nors „Iceberg“ salotose gausu skirtingų mineralų, jų kiekiai nėra dideli. Anot V. Juodkazienės, šios salotos turi nemažai folio rūgšties, vitamino A ir C, pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Tačiau dėl salotų lapuose esančių skysčių, salotos išlieka itin sočios, tad jomis pagardinti patiekalai puikiai tinka tiek pietums, tiek vakarienei.
Kaip vartoti „Iceberg“ salotas?
Pasak maisto ekspertės, traškios „Iceberg“ salotos puikiai tinka salotoms su vištiena, lašiša, jautiena ir mėlynuoju pelėsiniu sūriu. Būtent su ledo salotomis dažniausiai gaminamos ir populiariosios „Cezario“ salotos.
„Klasikinės „Iceberg“ salotos mėgstamos tiek kaip garnyras, tiek kaip pagrindinis patiekalas - šios salotos dažnai derinamos su įvairiais padažais ir mėgstamais priedais, dera su saldžiais vaisiais, taip pat dažnai naudojamos kaip salotų krepšelių pagrindas. Užsienyje ruošiamas ir karštas „Iceberg“ salotų variantas - salotos „stir-fry“ būdu pakepinamos ant aliejaus kartu su sojos, austrių padažo, imbiero, česnako ir sezamų aliejaus užpilu, pagardinant druska, cukrumi ir pipirais“.
Visgi lietuviai „Iceberg“ salotas dažniausiai valgo su kepta vištienos krūtinėle, duonos skrebučiais, parmezano ar pelėsiniais sūriais, pomidorais bei agurkais arba naudoja jas graikiškų ir „Cezario“ salotų pagrindui.
Kaip išsirinkti kokybiškas „Iceberg“ salotas?
Maisto ekspertė V.Juodkazienė primena, kad renkantis „Iceberg“ salotų gūžę, būtina atkreipti dėmesį į jų formą ir dydį - būtent šios savybės geriausiai parodo, ar salota bus traški ir gaivi. „Kokybiškos gūžinės „Iceberg“ salotos turi didesnę galvą, lengvą ir purią gūžę bei pasižymi taisyklinga ovalia forma. Be to, jos yra traškios ir švelnaus skonio. Tuo tarpu mažesnė, netaisyklingos formos salota gali turėti tankią gūžę ir kartoką skonį“, - sako V.Juodkazienė.
Receptas: Ananasų ir tuno salotos su „Iceberg“ salotomis
Ieškantiems naujų skonių, ji siūlo receptą, kuriame puikiai dera salota „Iceberg“.
Ingredientai:
- 0,5 stiklinės kuskuso
- 1 ananasas
- 1 gūžė „Iceberg“ salotų
- 1-2 tuno filė gabaliukai
- sauja migdolų
- 2 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus
- 1 valg. šaukšt. citrinos sulčių
- 1 arbat. šaukšt. sezamų pastos tahini pastos (jos galite pasigaminti patys)
- druskos ir pipirų, pagal skonį
Gaminimas:
- Užpilkite kuskusą stikline karšto vandens ir leiskite jam pabrinkti.
- Nuplaukite „Iceberg“ salotas ir suplėšykite į smulkesnius gabalėlius. Ananasą nulupkite, supjaustykite jį mažais gabalėliais.
- Sumaišykite visus ingredientus lėkštėje, ant viršaus dėkite apkeptą tuną. Apšlakstykite salotas aliejaus, citrinos sulčių ir tahini pastos padažu.
- Keptuvėje lengvai paskrudinkite migdolus, juos užberkite ant salotų.
Svarbu tinkamai nuplauti salotas
Efektyvi priemonė Pasak specialistų, salotų galvose, dėl jų didelio paviršiaus ploto ir sluoksniuotų lapų, gali slėptis daugybė bakterijų. Nupjautų ar kitaip mechaniškai pažeistų lapų kraštuose yra maistingųjų medžiagų, kurios skatina bakterijų augimą, o paviršius tinkamas joms kauptis. Kruopštus salotų plovimas sumažino bakterijų skaičių kelias dešimtis kartų, todėl tai yra efektyvi apsaugos priemonė nuo įvairių žarnyno infekcinių ligų.
„Pristatytos į laboratoriją salotos buvo padalintos į dvi dalis. Pirmosios tirtos be jokio papildomo paruošimo, antrosios - po kruopštaus nuplovimo. Salotos nuplautos pagal visas rekomendacijas - atskirais lapeliais po tekančiu vandeniu. Kartais daroma klaida, kad salotų lapai plaunami dubenyje arba tik išoriniai lapai. Tai nėra gerai, nes mikrobiologinė tarša išlieka. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tiek plautose, tiek ir neplautose salotose patogeninių mikroorganizmų nenustatyta. Tačiau kruopščiai nuplovus salotų lapus kitų mikroorganizmų, tokių kaip koliforminių bakterijų ar aerobinių mikroorganizmų skaičius sumažėjo nuo 60 iki 97 procentų. Tiesa, nors šie mikroorganizmai tiesiogiai su žarnyno infekcijomis nesiejami, jie parodo bendrą produkto taršą. Ten, kur ji pakankamai didelė, išauga ir ligų tikimybė. Šiuo tyrimu norėjome parodyti, kaip svarbu kiekvienam mūsų tinkamai tvarkyti maistą namuose. Tokie patys higienos reikalavimai taikomi ir visoms kitoms daržovėms bei džiovintiems vaisiams ar riešutams“, - sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė.
Pasak S. Ščeponavičienės, dažnas galvoja, kad jei pats užsiauginai daržoves, jas galima valgyti nors ir tik nuskynus iš lysvės. „Tai toks vyraujantis stereotipas, tačiau mikrobiologinė tarša būna visur. Sutinku, kad cheminės taršos tokiose daržovėse nėra, tačiau mikrobiologinės praktiškai neišvengsime. Vis tiek yra sąlytis ir su žeme, ir su gyvūnais, todėl visas daržoves, salotas, nesvarbu ar jos augintos namuose, ar pirktos iš prekeivių turguje, ar prekybos centre, reikia kruopščiai plauti. Taip pat ir laikomos namų rūsyje daržovės, pavyzdžiui, kopūstai, burokėliai turi būti itin kruopščiai plaunamos. Kai kurie mikroorganizmai mėgsta ne tik šilumą, bet ir kur kas vėsesnę terpę, kurioje puikiausiai dauginasi“, - sako S. Ščeponavičienė.
Patarimai, kaip teisingai tvarkyti maistą
Maisto sauga, ruošiant jį namuose, didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Kad ant jūsų stalo puikuotųsi ne tik skanus, bet ir saugus maistas, NMVRVI specialistai teikia keletą patarimų, kaip teisingai tvarkyti maistą:
- Per maistą plintančios bakterijos kambario temperatūroje gali sparčiai daugintis, o žemesnėje nei 5 C ir aukštesnėje nei 60 C temperatūrose bakterijų augimas sulėtėja.
- Vartojimui paruoštą maistą kambario temperatūroje laikykite ne ilgiau kaip 2 valandas.
- Užšaldytą maistą atitirpinkite šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje.
Toks požiūris yra klaidingas, kadangi paruošto vartojimui maisto netgi šaldytuve negalima laikyti per ilgai. Rekomenduotina mėsos, paukštienos, žuvies bei kiaušinių patiekalus, troškinius, mišraines laikyti šaldytuve ir suvartoti ne vėliau kaip per 2 dienas.
Ruošdami ir laikydami maistą venkite kryžminės taršos. Naudokite atskiras pjaustymo lenteles, įrankius žaliai paukštienai, mėsai, daržovėms, po panaudojimo juos kruopščiai nuplaukite. Termiškai neapdorotą paukštieną, kiaušinius, mėsą, daržoves laikykite atskirai nuo termiškai apdoroto, paruošto vartojimui maisto. Patogiausia kiekvieną maisto produktą laikyti atskirai uždarame inde, kad žali produktai ir pagaminti patiekalai nesiliestų vienas su kitu.
Pati svarbiausia per maistą plintančių ligų prevencijos priemonė - rankų plovimas. Kruopščiai ir dažnai plaudami rankas po tekančiu vandeniu su muilu sumažinsite per maistą plintančių ligų perdavimo riziką. Rankas būtina plauti prieš pradedant ruošti maistą, maisto ruošimo metu bei pasinaudojus tualetu.
Vaisius ir daržoves prieš vartojimą reikia gerai nuplauti vandeniu, siekiant išvengti žarnyno infekcinių ligų, prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus taip pat būtina gerai nuplauti. Kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami.