Kaip teigia ajurvedos šalininkai, tarpusavyje nederantys produktai yra itin paplitę mūsų meniu. Todėl reikėtų atsisakyti žalingo valgymo įpročio, tačiau jokiais moksliniais tyrimais tai nėra įrodyta. Maisto derinimas - viena paprasčiausių ir sveikiausių dietų. Galima valgyti viską, ką mėgstate, tik skirtingu laiku. Suderintas maistas greičiau virškinamas, todėl "neina į kūną".

Gamta apdovanojo mus neįtikėtinai tiksliais ir patikimais virškinimo bei pasisavinimo mechanizmais, neatsižvelgė tik į tai, kad žmogus nuolat valgys mėsą bei, kad viename patiekale „derins" tokią galybę įvairiausių produktų. Virškinimo fermentai yra labai specializuoti, t.y. kiekvienas jų dalyvauja tik vienos rūšies reakcijoje, atitinkamoje temperatūroje ir atitinkamoje terpėje - rūgščioje ar šarminėje terpėje. Įvairių virškinimo sulčių reikalaujančių maisto produktų derinimas viename patiekale sutrikdo visą virškinimo procesą.

Šviežių vaisių, išskyrus bananus ir mango, negalima su niekuo derinti, geriausia juos valgyti kaip atskirus produktus tarpuose tarp pagrindinių valgymų. Pasistenkite nemaišyti baltymų ir angliavandenių. Kodėl? Todėl, kad baltymų ir angliavandenių cheminė sudėtis skirtinga - jiems virškinti reikia skirtingų fermentų. Baltymams skaidyti reikia rūgščios aplinkos (jie virškinami skrandyje), o angliavandeniams - šarminės (jie virškinami plonojoje žarnoje).

Daugelis įpratę mėsą valgyti su bulvėmis, sūrį ar dešrą - su duona (dar, be to, užtepę ją sviestu), bandeles su pienu. Vienu metu suvalgyti skirtingi produktai skrandyje išbūna iki 8 val., o žarnyne - net iki 30 val. Organizmas nepajėgia nei suvirškinti, nei pasisavinti tokių sudėtingų derinių. Vien dėl to galite jausti nuolatinį energijos trūkumą.

Tarkime jūs išsikepėte žlėgtainį ir valgote jį su virtomis ar keptomis bulvėmis. Skrandyje suskaidyti žlėgtainį reikalingos ypatingos virškinimo sultys - rūgščiosios sultys. Kartu dar suvalgote ir keptų bulvių. Kepant ar verdant yra pašalinama didesnioji vandens dalis ir jos lieka labai koncentruotos ir krakmolingos. Tokiam maistui suvirškinti reikia šarminių skrandžio sulčių.

Jeigu mokėtės chemijos, žinote, kaip reguoja šarmai ir rūgštys. Jie neutralizuoja vienas kitą. Taigi, suvalgėte žlėgtainį su bulvėmis. Maistas pateko į skrandį, bet reikalingos virškinimo sultys neutralizavosi. Kas būna toliau? Organizmas išskiria vis daugiau ir daugiau sulčių maisto virškinimui. Šis procesas užtrunka keletą valandų. Gerai nesuvirškintas maistas yra išstumiamas iš skrandžio į žarnyną. Didesnioji dalis baltymų, ilgai išbuvę skrandyje, papuvo. Didesnioji dalis angliavandenių susifermentavo. Supuvęs ir susifermentavęs maistas organizme gamina toksines rūgštis. Kaupiasi dujos, ėda rėmuo, sutrinka virškinimas ir mes griebiamės vaistų. Žarnyne maistas dar turi nukeliauti žarnyno traktatu apie devynius metrus. Įsiavaizduokite!

Produktai, kuriuos reikėtų derinti atsargiai

Kaip teigia ajurvedos šalininkai, tarpusavyje nederantys produktai yra itin paplitę mūsų meniu. Todėl reikėtų atsisakyti žalingo valgymo įpročio.

• Vaisiai po valgio: Vaisiai virškinami labai greitai, todėl jiems negalima užsibūti skrandyje. Jei pavalgote vaisių po sočios vakarienės, rūgimo procesas neišvengiamas.
• Sūris ir omletas su mėsa: Viename patiekale negalima derinti tokio kiekio baltymų. Valgio metu pakanka vieno koncentruoto baltymo.
• Avižinė košė su pienu ir apelsinų sultimis: Rūgštis apelsinų sultyse ardo fermentą, atsakingą už krakmolo virškinimą. Be to, rūgštūs vaisiai gali sutraukti pieną, paversti jį gleivėta medžiaga.
• Melionai ir mėsa: Melionus geriausia valgyti atskirai nuo bet kokių produktų. Vaisių geriausia nemaišyti su baltymais ir krakmolu.
• Bet kokių pieno produktų derinimas su vaisiais lėtina virškinimo procesą, keičia žarnyno florą, trukdo šalintis toksinams.

Agurkai ir pomidorai: ar galima valgyti kartu?

Tai nesuderinami produktai, kadangi organizmas juos skirtingai įsisavina. Kai skrandyje išsiskiria rūgštis agurkams virškinti, pomidorai laukia savo eilės ir pradeda rūgti. Nuo tokio derinio tikrai ims pūsti pilvą. Stenkitės vengti šio derinio.

Taigi, jei jau protinate kitus nevalgyti pomidorų kartu su agurkais, pirmiau pagalvokite, ar tikrai jūsų meniu toks jau tobulas, kad jame nėra nieko blogiau už šį derinį? Mano nuomone, jei toks derinys (agurkai + pomidorai) jus paskatins suvalgyti daugiau daržovių - tai tik pirmyn. Beje, aš pati dažniausiai šias daržoves valgau atskirai, man taip ir skaniau, bet jei kavinėje ar svečiuose patiekia kartu, tai jokios problemos nedarau. Taigi nesibaiminkite ir šviežių daržovių skanaukite ramia sąžine.

O dėl pomidorų ir agurkų draugystės siūlau išbandyti šį receptą, kuris puikiai atgaivins karštą vasaros dieną.

Šalta pomidorų sriuba

Reikės:

• 150 g didelių gerai prinokusių pomidorų
• 80 g trumpavaisių agurkų
• 50 g paprikos (raudonos arba geltonos)
• 40 g salierų kotų
• 20 g svogūno
• 10 g česnako skiltelių
• 5 g čili pipiriukų (jei mėgstate aštriau)
• 10 g baltojo vyno acto
• 10 g alyvuogių aliejaus
• 2 g šviežio baziliko
• 2 g petražolių
• 1 g druskos
• 1 g pipirų

Gaminimas:

1. Pomidorus nuplikome verdančiu vandeniu, nulupame. Agurkus nulupame, iš paprikos išimame sėklytes.
2. Visas daržoves supjaustome stambiais gabalais ir sumetame į trintuvę. Keletą sekundžių paplakame, kol daržovės susitrina.
3. Supilame baltojo vyno actą, aliejų, sudedame žoleles, padruskiname ir papipiriname. Viską dar šiek tiek paplakame, kad išsimaišytų.
4. Jei sriuba atrodo per tiršta, įpilame šiek tiek vandens.
5. Tuomet sriubą bent valandai pastatome šaldytuve, kad išryškėtų visi skoniai.
6. Patiekiame papuoštą baziliko lapeliu.

Pastaba. Kai lauke būna labai karšta, dar galima įmesti keletą ledukų - puikiai gaivina.

Daržovių nauda

Visi žinome, kad daržovės mums yra naudingos. Kuo platesnė daržovių įvairovė lėkštėje, tuo daugiau ir įvairesnių vitaminų ir mineralų, maistinių skaidulų, organinių rūgščių bei angliavandenių, reikalingų sklandžiai organizmo veiklai, gauname. Daržovėms būdingas žarnyno mikrofloros normalizavimas, skrandžio ir žarnyno motorinės funkcijos aktyvinimas, taip pat organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros palaikymas.

Naudingos medžiagos

• Morkos yra beta-karoteno, vitamino A pirmtako, šaltinis. Būtent dėl šio vitamino gausos morkos laikomos naudingos akių sveikatai. Itin gausu vitaminų: C, B1, B2, B3 (niacino), K, folio rūgšties. Pasižymi ir nemažu kiekiu magnio, cinko, fluoro, jodo, vario, sieros, fosforo, mangano, kobalto, geležies, pektinų.
• Pomidorai pasižymi išskirtinai dideliu likopeno kiekiu, jo turi daugiausiai iš visų vaisių ir daržovių. Likopenas ne tik suteikia pomidorui raudoną spalvą, tačiau kartu ir yra natūralus ir veiksmingas antioksidantas, kuris saugo mūsų organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų, esančių visur aplink, poveikio. Taip pat, pomidorai gausūs vitaminu C, jau minėtu beta-karotenu, kaliu bei įvairiomis skaidulinėmis medžiagomis. Pomidoruose aptinkama ir flavonoidų, kurie irgi turi antioksidantams būdingų savybių.
• Agurkai kone populiariausia daržovė - nereikia paruošti, paprasta vartoti, o ir skonis neutralus. Juos valgome šviežius, raugintus, arba marinuotus. Pastarieji dažniausiai būna mažiausiai naudingi dėl gausaus acto kiekio. Juose yra labai daug vandens - maždaug 95 proc. viso agurko sudaro vanduo. Tai viena iš naudingiausių Lietuvoje augančių bei plačiai vartojamų daržovių. Žinomi dėl savo naudos stabilios kraujo sudėties palaikymui, kad neišsivystytų įvairios ligos, tokios kaip mažakraujystė ar geležies stokos anemija. Juose gali rasti tokių mineralų kaip kalis, magnis, fosforas, geležis, jodas, boras, stroncis ir varis, bei vitaminų B1, B2, B3, C, folio rūgšties. Pasižymi ir nemažu pektinų, betanino ir betaino kiekiu.

Kaip derinti daržoves mityboje?

Nei vienas mitybos specialistas neprieštarauja, kad daržovių, vaisių, uogų valgymas yra sveikatai palankus, tačiau kodėl pakankamai jų suvartoja tik kas trečias Lietuvos gyventojas? Daržovių mityboje turi būti tris kartus daugiau nei vaisių, o neretai yra atvirkščiai. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į savo pirkinių krepšelius, juose bent pusę vietos turi užimti daržovės, vaisiai, uogos.

Daržovės, vaisiai ir uogos yra angliavandenių šaltinis, turi daug vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų. Daržovėse, įvairiuose vaisiuose ir uogose yra daug vandens, tad valgant jų pakankamai, dalį reikiamo vandens dienos kiekio gauname su maistu. Riebalų mažai, todėl tai produktai turintys mažai kalorijų, o skaidulinės medžiagos neleidžia greitai pakilti cukraus lygiui kraujyje, užpildo virškinimo traktą, todėl jaučiamės sotesni netgi suvalgę mažiau kalorijų turintį maistą.

Virškinimo sistema veikia geriau, o pakankamas daržovių, vaisių ir uogų valgymas yra natūrali apsauga nuo lėtinių neinfekcinių ligų susijusių su mityba, nes gausu antioksidantų. Jei yra galimybė, bent dalį daržovių užsiauginkite patys, ar pirkite iš žinomų ūkininkų, kurie augina jas nenaudodami cheminių medžiagų.

Žinoma, skaniausi bus ir daugiausiai vitaminų turės sezoniniai vaisiai, uogos ir daržovės, jų ir kaina bus geriausia. Tačiau, geriau valgyti daržoves nei jų nevalgyti, atsisakius šios kategorijos maisto produktų neigiamos pasekmės organizmui neišvengiamos. Vietiniai produktai bus nukeliavę trumpiausią atstumą, mažiausiai įtakos turės gamtai ir ją tausos ir bus palankiausi sveikatai. Nors šaltuoju metų laiku valgykime daugiau šaknines daržoves, bet nevenkime ir atvežtinių pomidorų, agurkų, salotų, nes geriau daržoves valgyti, nei jų nevalgyti. Geras daržovių, uogų konservavimo būdas - šaldymas, tad pirkite ne tik šviežias bet ir šaldytas daržoves ar uogas.

Kokias daržoves, vaisius, uogas valgyti?

Labai svarbu įtraukti į racioną įvairias daržoves, kad dominuotų ne tik agurkai ir pomidorai, turi būti ne tik spalvinė, bet ir skirtingų daržovių grupių įvairovė. Pavyzdžiui, racione kasdien turi būti žalių daržovių (salotų, špinatų, rukolos), kopūstinių šeimos daržovių (baltųjų ar mėlynųjų kopūstų, brokolių, kalafiorų), raudonų ir oranžinės spalvos daržovių (paprikų, morkų, pomidorų, moliūgų) ir prieskoninių daržovių (česnakų, pankolių, porų, baltųjų ir mėlynųjų svogūnų, salierų).

Bulvė - daržovė, bet mitybos piramidėje ji greta krakmolingų produktų t.y grūdinių kultūrų. Vartoti kaskart prie patiekalų, jei valgome sūraus skonio maistą, pavyzdžiui žuvį - garnyrui rinktis daržoves. Jei valgome saldaus skonio, pavyzdžiui varškės apkepą - gardinti uogomis ir vaisiais.

Svarbu daržovių nepervirti, nes išlaikius daržovių kramtomą struktūrą jų glikeminis indeksas nebus toks aukštas, išsaugota bus daugiau vertingų maistinių medžiagų ir visa tai bus dar palankiau sveikatai. Būtina atkreipti dėmesį į produkto spalvą, neapdoroti atvira liepsna t.y. neprideginti, kad būtų išsaugota jų maistinė vertė ir neužterštumėte kancerogeninėmis medžiagomis.

Jei žmogus sužino, kad daržoves valgyti sveika, kad tai mitybos pagrindas, dažnai supranta viską tiesiogiai puldamas į kraštutinumus - vien tik jas ir vartoja, visus kitus produktus ignoruodamas. Taip atsiranda vaisiavalgiai ar žaliavalgiai. Tačiau, būtina žinoti, jog valgant vien daržoves sveikatos neišsaugosime, reikės labai didelio jų kiekio, kad suvartoti pakankamą kalorijų kiekį, o didelis maisto tūris apsunkins, trikdys virškinimą, organizmui ims trūkti baltymų, riebalų, todėl turėsime sveikatos problemų. Negalima apriboti savo mitybos raciono valgant tik daržoves, vaisius ar uogas nors tai yra mūsų visų mitybos pagrindas.

Kiek daržovių, vaisių ir uogų turėčiau suvalgyti kasdien?

Daržovės, vaisiai, uogos turi būti 5 kartus per dieną, tai reiškia, jog kiekvieno valgymo metu reikia pagalvoti kokias daržoves, vaisius ar uogas valgome. Minimalus kiekis 400 g daržovių, vaisių, uogų per dieną, iš jų 300 g daržovių ir 100 g vaisių, uogų t.y. 1 vaisius per dieną. Pietums ir vakarienei bent po 150 g daržovių arba pietums/ pavakariams ir vakarienei bent po 100 g. Ir vieną vaisių pusryčiams ar priešpiečiams. Į šitą skaičių įeina ne tik šviežios daržovės, vaisiai ir uogos, jie gali būti ir termiškai apdoroti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiais metais patikslino, kiek daržovių pagal amžių, turėtų suvartoti vaikai ir paaugliai:

• 2-5 metų - ne mažiau 250 g per dieną;
• 6-9 metų ne mažiau 350 g per dieną;
• 10 metų ir vyresni ne mažiau 400 g per dieną.

Ką daryti jei nemėgstu daržovių?

Tai įpročio klausimas, daugelis daržovių neturi išraiškingo skonio ir kvapo, tačiau gaminant tai galima pakeisti. Labai svarbu kaip daržovės bus paruoštos, todėl tikrai nesiūlau graužti tiesiog vieno salotos lapo, o pasigamint skanias salotas, įvairiausius daržovių blynus - juk blynus mėgsta kiekvienas! Daržoves taip pat galima sėkmingai integruoti į maltos mėsos ar žuvies gaminius. Net nepajusite įtarkuoto moliūgo, morkos ar saliero gumbo skonio, o po truputį tokiu būdu ir surinksite organizmui reikiamą daržovių dienos normą.

Nepervirkite, nepertroškinkite daržovių, nes taip gali būti prarasta spalva (kaip pavyzdžiui šparaginės pupelės, žirneliai) ar net atsirasti kartumas (taip gali nutikti brokoliams). Išmokus teisingai paruošti ir gaminti - be daržovių kasdien gyventi jau nebepavyks!

Vaisiai ir uogos lygu cukrus? Bananai, vynuogės - blogis?

Vaisiai - natūralus gamtos desertas. Jei valgysime vaisių tris kartus mažiau nei daržovių, sveikatai bus naudinga t.y. 1-2 porcijos per dieną. Jei valgysime vien vaisius ir neįtrauksime į racioną daržovių, arba jų bus per mažai, sveikatai bus nenaudinga. Valgant vaisius, kitaip nei daržoves, sotumo jausmas nėra toks didelis, galima suvalgyti jų daugiau, todėl neretai racione atsiduria suvalgytas kilogramas uogų ar obuolių, o tai jau cukrų kiekio viršijimas, veikiantis mūsų organizmą žalingai, nes iš 45-60 proc. angliavandenių racione turi būti iš jų tik iki 10 proc.

Vaisius rekomenduojama valgyti priešpiečių metu, pusryčių metu su koše, bei jais atstatyti energiją po sporto. Vaisiai turi patekti į tuščią ar apytuštį skrandį ir suteikti energijos. Jokiu būdu nevalgykite jų po mėsos, žuvies patiekalų (pajusti pūtimą galima ir kitą dieną).

Kokios daržovės, vaisiai ar uogos yra nepalankios sveikatai?

Vengti gausiai rafinuotuose dezodoruotuose riebaluose ar dideliame sviesto kiekyje keptų, gruzdintų ar skrudintų daržovių. Rinktis sveikiausius terminio apdorojimo būdus, virimas garuose, vandenyje ar kepimas orkaitėje, nes kepimo riebaluose metu apdeginamas produktas, gali susidaryti kancerogeninės medžiagos, pagaminto produkto vertė mažesnė. Tai negalioja trumpam apkepimui kokybiškuose riebaluose, žemoje temperatūroje daržovių (pvz.: svogūnų, morkyčių apkepinimas gaminant plovą), kai paskui jos būna troškinamos.

Vengti daržovių su riebiais ir menkaverčiais padažais, kaip pavyzdžiui dideliu kiekiu majonezo. Skoniui pagerinti galima įdėti arbatinį šaukštą majonezo sumaišius jį su graikišku jogurtu arba su ypač tyru alyvuogių aliejumi.

Vengti persūdytų ir riboti konservuotas daržoves. Vertėtų dažniau rinktis raugintas, nei konservuotas daržoves, nepamirštant, kad fermentuoti produktai turi daugiau druskos, todėl bendrame patiekale (pavyzdžiui ruošiant žuvį su raugintais kopūstais) derėtų nepersūdyti kitų ingredientų.

Geras konservuotų produktų pasirinkimas: pomidorų tyrės, trinti pomidorai - termiškai apdoroti jie dar vertingesni nei švieži, nes vertingas antioksidantas likopenas, esantis juose, geriau pasisavinamas. Juos galima naudoti troškiniuose, ruošiant padažus ar tiesiog vietoje pomidorų padažo. Ankštines daržoves (pupas, pupeles, avinžirnius, lęšius) galima pirkti konservuotus garuose, jų kokybė yra labai gera, o sudėtyje tik nedidelis kiekis druskos apie 0,5 g/100 g ir daugiau jokių kitų ingredientų.

Vengti cukruotų ir su konservantais vaisių ir uogų. Vaisius ir uogas rinktis šviežius, šaldytus, džiovintus be pridėtinio cukraus ir kitų maisto priedų. Džiovintų ar liofilizuotų uogų kainos skirtumas yra didelis, o pastarųjų pridėtinė vertė deja abejotina, kad bus aukštesnė nei džiovintų.

Daržovių patiekaluose turėtų būti iki 1 g/100 gramų druskos, naudojami pagrindiniai riebalų šaltiniai - ypač tyras alyvuogių, nerafinuotas rapsų aliejus ar ne per daug sviesto ir svarbu valgyti daržoves su baltymais turtingais produktais.

Daržovių vertė

Šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių. Kiekviena daržovė yra savita, skiriasi ir jos maistinė vertė. Šviežios daržovės greitai genda todėl taikomi įvairūs jų išsaugojimo būdai - džiovinimas, konservavimas ir pan.

Greičiausiai gendančios daržovės - agurkai, pomidorai, kopūstai - turi daug drėgmės. Vandeningiausi - agurkai. Jų sudėtyje nustatyta tik 3,7% sausųjų medžiagų, tuo tarpu česnakuose, kurie ne taip greitai genda, - net 38 %. Labai svarbu, kad visos daržovės turi skaidulinių medžiagų, kurios užpildo skrandį, dėl to greičiau pasisotinama.

Per dieną reikia suvalgyti 400 g (2-3 lėkštes) vaisių ir daržovių. Įvairiose daržovėse yra skirtingų maistinių medžiagų ir jų kiekis skiriasi. Svarbus ne tik vartojamų daržovių kiekis, bet ir kokybė. Daržoves laikykite tamsioje, vėsioje, sausoje vietoje. Rinkitės kuo įvairesnes daržoves ir gaminkite maistą taip, kad išliktų kuo daugiau vertingų medžiagų. Daugiau jų vartokite sezono metu - tada daržovės vertingiausios.

Austrų mokslininkų tyrimai parodė, kad šaldytos vietinės daržovės yra daug vertingesnės ir turi daugiau vitaminų, nei atvežtinės „šviežios“. Taigi verta vasaros metu užsišaldyti Lietuvoje arba savo darže užaugintų daržovių. Atkreipkite dėmesį į daržovių spalvą. Rinkitės ryškiausių spalvų daržoves. Dietologai tvirtina, kad kuo ryškesnės spalvos ir sultingesnės daržovės, tuo jose daugiau vitaminų.

Žalios daržo gėrybės yra didesnės maistinės vertės nei termiškai apdorotos, todėl dažniau gaminkite žalių daržovių salotas. Negalima virti daržovių dideliame vandens kiekyje. Verdamos daržovės turi būti visiškai apsemtos vandeniu. Jeigu daug sultinio išgaravo, nepilkite į jį šalto vandens. Su juo į sultinį patenka deguonis, ardantis vitaminą C.

Kuo trumpiau daržovės būna vandenyje, tuo daugiau jose išlieka vitaminų. Nedėkite visų produktų vienu metu. Mėsai gerai išvirti reikia valandos. Atminkite, nors ir praradusios dalį vitaminų, daržovės vis tiek išlieka naudingos. Jose yra daug ląstelienos ir pektinų.

---