Kadangi bene visa pasiruošimo šventei laiką buvau šios temos viena iš aktyviausių dalyvių, būtų negražu neparašyti, kaip mūsiškė praėjo. Šeštadienio rytas išaušo mano didžiam nusivylimui lietingas, tačiau galiu pasakyti, kad lietutis, kuris mus lydėjo iki pat Rumšiškių muziejaus, tikrai šventinės nuotaikos niekam nesugadino. O po pietų prasidėjo tokia saulėta ir graži diena, apie kokią ir svajojau.
Ryte pasitikę savo svečius įsegėm po rožinę bitutę, sakydami šiuos žodžius: "Atrodo, ką tik susitikom, o štai jau 10 metų kaip prabėgo. Atrodo, ką tik gimė viltė, o štai šiandien krikštą minim jos. Atrodo, viskas eina tik į priekį ir linki laimės didelės, kelias baltas, nedulkėtas, kad būtų lengvas jis mums visados. Tad siūlome pakelti tostą už dukrą, mamą, tėtį ir visus svečius ir iškeliauti į kelionę, kur angelai šypsosis ir laimins mus visus."
Mano vyras savo ruožtu padėkojo dievuliui už saunią žmoną, sveiką, gražutę dukrytę ir priminė, kad šiandien švenčiamos bus trys mūsų šeimos šventės. Pasivaišinę išvykome į Rumšiškių liaudies muziejų, kur pribuveja leido mums pasijusti tikrais ano amžiaus sodybos šeimininkais. Vyras, kaip tikras ūkininkas, turėjo visus svetelius vaišinti kaimiškomis vaišėmis, o tuo tarpu pribuveja išbandė mūsų krikštatėvius, ar tikrai tinkamus išrinkome. Kiekvienas svečias turėjo pakelti mažąją ir pasakyti palinkėjimą.
Seneliai taip pat buvo pagerbti. Šiltą ir nuoširdų AČIŪŪŪŪŪ turiu pasakyti p. Danutei, muziejaus direktorei, kuri mūsų šventei tiek spalvų ir žavesio įnešė, kad net žodžių trūksta... Ne be reikalo ten pusės metų eilės krikštui nusidriekia...
Išlydint į bažnytėlę, dukrytė iškėlė pro langą, o tėvelis sudaužė ant slenksčio alaus asotėlį, kurio šukes šventėje buvę vaikučiai surinko ir vėliau sudėjome į Viltės kraičio skrynelę. Bažnytėlė pasitiko kvepianti ką tik nulyta lietučio gaivuma, išpuošta baltomis gėlytėmis ir tylia vargonų muzika. Prisiminus tą nenusakomą jausmą, net virpuliukai per kūną nubėga.
Po krikšto padėkoja krikšto tėveliams, kad ėmėsi tokių atsakingų pareigų išgėrėm šampano ir kiekvieno svečio paprašėm parašyti ant lapelio kuom įsivaizduoja Viltė busiant užaugusia. Tada lapelius sudėjom į voką ir užlipinę pažadėjom, kad Viltei baigiant 12 klasę šį voką atplėšim, o jei jos būsima profesija bus kazkas išpejas, Viltė iš pirmo savo atlyginimo jam atsilygins :))).
Vakare visus svečius pasitikom kaimo turizmo sodyboje. Sėdus už stalo krikšto mama pasakė gražią kalbą, ko mes visi čia susirinkom. "Sveikinu visus susirinkusius į reikšmingą šventę. Dėkojame, kad džiaugėtės kartu šią Viltės ir jos tėvelių švente. Šiandien man teko didelė atsakomybė. Esu laiminga ir dėkinga, kad atiteko tokia garbė man tapti MAMA. Ir ne bet kokia, o krikšto. (parodo krikšto pažymėjimą). Šiandien dalyvavome labai gražiose apeigose (trumpai papasakoja) ir tai įrodo šis svarbus dokumentas (perskaito ir įteikia jį tėvams)." Dukrytei padovanojo auksinį angeliuką rankytėse laikantį žibintą iš mažo deimantuko. Vėliau dar įteikė puoštą vyno butelį, kurį Viltė atkims per 18-iktą gimtadienį. Neapsiejo ir be šių dovanų kaip: cukraus - kad saldus gyvenimas būtų, kruopų - kad visad soti būtų, rankšluosčio - kad švari ir tvarkinga augtų, šermukšnio šakelės, kad mažylę nuo piktos akies saugotų.
Mes su vyru taip pat visiems padėkojom sakydami: "Dėkojame Jums visiems dalyvaujantiems Viltytės ir taip pat Mūsų šventėje. Kiekvienas iš Jūsų esate labai svarbūs mums ir mūsų dukrai, be Jūsų ši šventė būtų buvusi kitokia, kiekvienas jūsų savo mintimis, linkėjimais prisidedate prie to, kad Viltės tapimas krikšione ir taip pat trečiasis gimtadienis būtų įsimintinas. Norim padėkoti Rutai ir Vyteniui, kad ėmėsi tokių atsakingų pareigų. Kaip prisiminimo dovaną norim Jums įteikti vardinius rėmelius su Vilytės nuotrauka ir įsakymus krikštatėviams, kad nepamirštumet ir sąžiningai jų laikytumetės.
Taip pat džiaugiamės, kad šiandien švestami savo bendro gyvenimo dešimtmetį už šio stalo matome visą būrį draugų, kurie buvo mūsų meilės liudininkais ir per tuos dešimt metų liko tokiais pat gerais draugais." Kiekvienai draugų porai dovanojom juoko forma parinktas dovanėles. Pasistiprinus buvo išrinkti vaikų darželių auklėtojai, kurie turėjo įrodyti, kad verti jais būti :). Ant mažucio alaus butelio buvom uždėję soskes ir tas, kuris pirmas išgėrė, buvo paskirtas darželio direktorium. O, kad žodžiai neliktų tik žodžiais, įteikėm ir atitinkamus prizus. Pirmos vietos nugalėtojui aukso medalis, antros - sidabro, o trečios, ketvirtos - po bronzos. Vėliau žaidėm 'Pareigų šulinį', kurį užtvirtinti turėjo visi paragaudami po šaukštą 'Vaiko košės'.
20 val. vakaro sukvietėm visus į dukros trečiojo gimtadienio žvakutės pūtimo ceremoniją. Aš su krikšto mamyte pasakėm gražius žodelius: "Viltyte, rodos, tik vakar pirmą kartą paimėme Tave ant rankų, lyg tik vakar iškalė Tavo pirmasis dantukas, žengei pirmąjį savo žingsnelį. Nepajutome, kaip mūsų mažas kūdikėlis tapo maža panele. Štai jau trečią kartą kviečiam Tave užpūsti savo torto žvakutę. Lai Tavo mažos dienelės bėga turiningos, spalvingos, šiltos ir šviesios. Su trečiuoju gimtadieniu, dukryte!" Krikštamotė: "Iš meilės ir vilties, iš jausmo ir minties, po mėlynu dangum gimei, gimei žmogum. Tau šypsosi tėvai, mojuoja Tau klevai. O kiek aplink žiedų, kiek gražių žmonių. Greičiau, greičiau eime ta žydinčia žeme, į vardą atsiliepki, paukščiu į šauksmą bėk. Į šviesą atsisuk ir tik laiminga Vilte būk." O dukra tuo tarpu užpūtė žvakutes.
Sutemus su tėveliu nuo krikšto žvakutės uždegėm krikšto židinį sakydami: "Židinio ugnis simbolizuoja - šilumą, jaukumą ir šviesą. Šeima - tai lyg židinys, prie kurio sugrįžtama kasdien atgauti fizinių ir dvasinių jėgų. Šeimoje auga vaikai ir šildosi šio židinio šilumoje. Savo vestuvių dieną mes uždegėme šeimos židinį, o šiandien paimame iš jo mažą kibirkštėlę ir su krikšto žvakute įžiebiame Viltytės krikšto židinį. Tegul šis simbolinis krikšto angeliukas primena Tau tėvų palaiminimą, jų meilės šilumą. "Kur tik beeitum ir ką beveiktum, lai ant peties angelėlis sėdės. Kas benutiktų ir ką bekalbėtum, tegul jis viską išspręsti padės. Kaip besielgtum ir ko benorėtum, lai gėrio pradas tave tolyn ves. Ir kad ir ką Tau kiti besakytų, leisk savo širdžiai pasiekti žvaigždes." Padėjome ant stalo prie Viltės.
O nuo šios liepsnelės po šiltą ir šviesią ugnelę dovanojam visiems čia susirinkusiems, brangiems ir artimiems žmonėms. Lai ji būna šiltas ir šviesus prisiminimas šios šventės. Išdalinom vardines degtukų dėžutes, kurias padarė forumietė Una-art. AČIŪ Jai. Šeimos židinys tokia graži terpė, kurioje norėjos padėkoti mūsų tėvams Viltės seneliams, todėl su vyro pasakėm šiuos žodelius: "Visų pirma norėčiau, kad visi atsistotumėm ir tylos minute pagarbtume Viltytės jau mirusį senelį, kuris būtų laimingas turėdamas tokią saunią anūkelę ir būdamas čia kartu su visais. Ačiū. Mes nenukrentame ant žemės kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą........Mieli tėveliai, dabar jau ir seneliai, šiandien mes dėkingi už tai, kad auginote, mylėjote, išleidote į gyvenimą mus......O dabar įgijote dar vieną pareigą, rūpintis ne tik vaikais, bet ir anūkais..... Kas gera, kas šilta - močiutė, Kas myli, kas glaudžia - močiutė. Močiutė - tai pasakos ilgos, Raudonos uogelės ant smilgos, Močiutė - šilta ir gera, Močiutė - namų šiluma. Tad sveikiname Jus, brangios močiutės - būkite ir toliau tokios mielos, gražios, šiltos ir, žinoma, laimingos. Rūpinkitės ir lepinkite savo anūkėlę ir proanūkelę" (įteikiamos dovanos su jų vardais išdeginti šaukštai skaniai košei virti ir po pasakų knygelę.