Kviečiame į kelionę po Latgalą, kur susipažinsite su turtinga istorija, tradicijomis ir gamtos grožiu. Nuo seno su kaimynais latviais mus sieja baltiškos šaknys, bendra etninė ir kalbinė kilmė.
Kelionės pradžia: Zarasai ir Daugpilis
Ryte išvykstame iš Lietuvos ir pakeliui užsukame į Zarasus. Pasigrožime ežerais nuo Apžvalgos rato ir važiuojame į Latgalos sostinę, antrą pagal dydį Latvijos miestą Daugpilį. Iki 15 amžiaus šiame krašte buvo viena iš 8 Livonijos ordino valdytojų rezidencijų.
Daugpilio Tvirtovė ir Šventyklų Kalva
Daugpilio tvirtovė - vienintelis toks išlikęs XIX a statinys, juosiantis 150 ha teritoriją. Šiandien buvusiame Arsenalo pastate įsikūręs garsaus modernisto Marko Rotko, kilusio iš Daugpilio, muziejus ir Dailės galerija. Aplankome Daugpilio istorinį centrą, Šventyklų kalvą, ant kurios įsikūrę katalikų, liuteronų, pravoslavų ir sentikių maldos namai.
Preilių Lėlių Muziejus
Iš Daugpilio važiuojame į Preili, kur įkurtas autorinių lėlių muziejus. Čia galima ne tik pasigrožėti dailininkės Jelenos Michailovos sukurtomis lėlėmis, bet ir persirengti senoviniais rūbais, nusifotografuoti. Kiekviena lėlė turi savo istoriją.
Čia išvysime didelį paletą jausmų, įamžintų lėlių formose: besišypsančios, flirtuojančios, verkiančios, svajojančios ir kitokias emocijas reiškiančios gražuolės smalsiai stebi kiekvieną muziejaus lankytoją, dovanodamos, rodosi, tikrai nesumeluotą emociją. Įėję į muziejaus kiemą, pasijusite lyg patekę į pasakų pasaulį - pakelėje stūkso miniatiūrinės pilys, kuriose matyti maži žmogeliukai…Vos už kelių žingsnių tik ką matytos miniatiūrinės karietos virsta didžiulėmis karietomis, savo dydžiu tinkančios patiems lankytojams…Preili miestelis garsėja ir savo sūriais, kurių galima nusipirkti firminėje parduotuvėje.
Agluona: Lietuvos Karaliaus Mindaugo Uošvija
Toliau važiuojame į Agluoną. Etnografinis Agluonos kraštas - Lietuvos karaliaus Mindaugo uošvija. Iš Agluonos buvo kilusi karaliaus žmona karalienė Morta. Manoma, kad šiame krašte 1263 m. rudenį Mindaugą ir jo sūnus Ruklį bei Rupeikį nužudė Treniotos vadovaujami suokalbininkai. Mindaugo kapo paslaptis tebejaudina praeities tyrėjus.
Atvykę į Agluoną aplankome skulptoriaus V. Gylikio 2015 m. sukurtą paminklą Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai. Ir Aguonos baziliką. Tai aukšta vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia. Bazilika garsėja 16 a. šventu paveikslu - Agluonos stebukladare Dievo Motina, kuriai savo prašymus ir padėkas palieka ir čia apsilankę turistai. Baziliką susilaukė jau dviejų Popiežių vizito. Prie Bazilikos trykšta Šv. Antano šaltinis.
Agluoną būtų galima pavadinti Latvijos Šiluva. Šiame miestelyje yra svarbiausia Latvijos katalikų šventovė. Be to, Agluona garsėja dviem privačiais muziejais - Antrojo pasaulinio karo ir Duonos.
Agluonos Duonos Muziejus
Toliau apsilankome Agluonos Duonos muziejuje. Dalyvausite edukacinėje programoje “Duonos kelias“. Duonos muziejaus šeimininkė Vija papasakos apie duonos kelią, pagarbą duonai, apie su duona susijusius senuosius latgalių ir kitų baltų genčių bei tautų papročius.
Mūsų laukia sotūs latgališki pietūs (kaimiški užkandžiai, sriuba, troškinys, paslaptingas šio krašto saldėsis iš kaimiškos krosnies) su „šmachovkos“ - vietinės naminės degtinės - degustacija. O parduotuvėje galėsite įsigyti įvairių rūšių naminės duonos, ypatingų lašinių, paruoštų pagal latgališką receptą.
Duona su pjuvenomis
Iš pirmo žvilgsnio Duonos muziejaus interjeras primena nelabai tvarkingą suvenyrų parduotuvę. Ko tik čia nepamatysi - ir vietos puodžių dirbinių, ir megztų kojinių bei kepuraičių, ir knygelių apie Latgalės regioną. Tik viename kampe sukrauti daiktai, tiesiogiai susiję su duona, - rugiapjūtės įrankiai, išdžiovinti javų pėdai, maišai su grūdais, rankinės akmeninės girnos, sietai, ližės...
Turistų grupė, susėdusi prie bene svarbiausio muziejaus atributo - didžiulio stalo, iš pradžių atrodo kiek sutrikusi - ką čia daugiau bežiūrėti?! Bet štai pro duris, apsivilkusi ryškiaspalviais tautiniais latgalės drabužiais, pasirodo ji - muziejaus šeimininkė, tikra šių namų siela Vija Ancanė. Tai, kas vyks artimiausias keturiasdešimt minučių, galima pavadinti vieno žmogaus spektakliu.
Vija pasakoja apie duonos kelią nuo javų lauko iki mūsų stalo, apie žemdirbystės įrankius, laukų dirbimo būdus, su žemdirbyste susijusius senuosius papročius. Sužinome, kuo skiriasi vienos ar kitos rūšies duona, ir netgi išgirstame pasakojimą apie duoną iš miltų ir pjuvenų mišinio, kokią Sibire valgė išbadėję latvių, lietuvių ir estų tremtiniai. Greta sėdintiems turistams iš Švedijos ši pasakojimo vieta aiškiai sukėlė mažytį šoką.
Tačiau įdomiausios Vijos pasakojimo vietos - apie pagarbą duonai, apie su duona susijusius senuosius latgalių ir kitų baltų genčių bei tautų papročius. Visas pasakojimas - lyg odė duonai - skamba latgalių tarme, tačiau prireikus Vija prabyla rusiškai, be vargo įterpia ir vieną kitą sakinį lietuviškai.
Šalia muziejaus veikiančioje kepykloje ji kepama net septynių rūšių. Visos jos - unikalios, būdingos tik Latgalės regionui. Bene skaniausia - ruginė duona su lašinukais.
Ji pasiūlo svečiams vaistažolių arbatos, o netrukus, pamerkus akį, ištraukia ir butelaitį ruginukės.
Muziejų pamėgo lietuviai
„Pastaruoju metu mūsų muziejų ir patį Agluonos miestelį atranda vis daugiau lietuvių. Agluona - katalikų šventovė. Daugelis latgalių, skirtingai nuo kitų latvių etninių grupių, yra ne protestantai, bet katalikai. Lietuviai atvažiuoja į Agluoną apžiūrėti bazilikos, tuo pačiu užsuka ir į Duonos muziejų. Sulaukiame išties nemažai lietuvių turistų grupių ir dar daugiau šeimų, individualiai keliaujančių po Latviją. Aš pati labai daug bendrauju su lietuviais, pati važinėju į Lietuvoje vykstančius kulinarinio paveldo seminarus. Juk čia - ne tik paprastas muziejus, bet ir duonos kepykla. Mes dalyvaujame Kulinarinio paveldo programoje, kuri populiari ir pas jus, Aukštaitijoje“, - sakė V.Ancanė.
Lyg patvirtindama savo žodžius, Vija bematant puola raginti svečius paragauti skirtingų rūšių duonos. „Valgykit, sveteliai, valgykit ir būtinai kepalo kampučio paragaukit. Pas mus Latgalėje sakoma, kad merginoms krūtinės putlesnės auga, jei jos kampelį valgo, o vyrams ši duonos kepalo dalis atstoja viagrą“, - šelmiškai juokiasi Duonos muziejaus šeimininkė.
Tapo pragyvenimo šaltiniu
„Kaip kilo mintis įkurti tokį neįprastą muziejų“, - teiraujuosi Vijos. Moteris atvirai sako, kad tai - ne tik meilė duonai, bet ir noras kažkaip išgyventi. „Aš pati anksčiau dirbau kepykloje, tačiau ta įmonė bankrutavo. Kurį laiką nežinojau, ko griebtis. Tada man ir bendraminčiams kilo sumanymas, kad reikia užsiimti veikla, kuri būtų patraukli Latgalę vis labiau atrandantiems turistams. Taip ir atsirado mūsų muziejus, atgimė kepykla. Duona vėl tapo mano ir dar kelių čia dirbančių žmonių pragyvenimo šaltiniu. Dabar duonos patys išsikepame, o sviestui užsidirbame iš turistų“, - šypsosi V.Ancanė.
Šalia muziejaus veikia ne tik kepykla, bet ir firminė duonos parduotuvė, kurioje taip pat galima įsigyti suvenyrų. Iš anksto susitarus, čia galima užsisakyti pietus ar net surengti tikrą šventę su latgališkomis dainomis. Moksleiviams, šeimoms su vaikais čia organizuojami edukaciniai užsiėmimai, leidžiama patiems susimalti miltus ir išsikepti savo kepalėlį.
Duonos muziejus Agluonoje - vienas iš turistams siūlomo „Didžiojo žygio po Baltijos šalis“ lankytinų punktų. Daugiau informacijos apie šį žygį galima rasti interneto svetainėje www.greatbaltic.eu.
Apibendrinimas
Siūlome pasidairyti po Zarasų ir Latgalos kraštą. Nuo seno su kaimynais latviais mus sieja baltiškos šaknys, bendra etninė ir kalbinė kilmė.