Kraujo plazmos baltymai atlieka transportinę, imuninę, detoksikacijos funkcijas: perneša maisto medžiagas, biologiškai aktyvias medžiagas, chemines medžiagas, palaiko vandens ir elektrolitų, rūgščių, šarmų pusiausvyrą bei dalyvauja kraujo krešėjime ir imuninėse reakcijose.
Baltymų elektroforezės metu išmatuojamas bendro baltymo ir albuminų kiekis, nustatomos pagrindinės globulinų frakcijos: a1 globulinai, a2 globulinai, a globulinai, b globulinai ir Y globulinai.
a2 globulinai
Šios frakcijos baltymų gausėja esant ūminiams uždegimams (pūliuojančios žaizdos), jungiamojo audinio ligoms, piktybiniam navikui.
a (a1 ir a2) globulinų frakcijos pokyčiai atsiranda praėjus 24-48 val. po pažeidimo.
Kitos globulinų frakcijos
- a1 globulinai: Ši frakcija gausėja esant infekcinės ir alerginės kilmės uždegimui, kepenų pažeidimui, audinių irimui, onkologinei ligai.
- a globulinų: Kiekis sumažėja yrant eritrocitams (hemolizė), kepenų pakenkimo, kraujo perpylimų, chirurginių traumų metu.
- b globulinai: Pagrindiniai šios frakcijos baltymai yra lipoproteinai ir transferinas. b globulinų gausėjimas būdingas uždegiminio proceso antrai pusei, kai ūmūs reiškiniai pradeda slopti. Frakciniai pokyčiai susiję su geležies stoka, kraujavimu, ligomis, kurios sutrikdo riebalų apykaitą.
- Y globulinai: Tai imunoglobulinai: IgA, IgM, IgG, IgE, IgD. Frakcijos padidėjimas lemia sintezės suintensyvėjimas, kaulų čiulpai gamina nenormaliai didelį kiekį imunoglobulinų ar jų dalių. Tai gali būti sergant lėtinėmis kepenų ligomis, jugiamojo audinio ligomis, lėtinėmis bakterinėmis, parazitinėmis, grybelinėmis infekcijomis, esant piktybinei ligai, kai kraujyje atsiranda nenormalių baltymų - paraproteinų.
Bendras baltymas
Bendro baltymo (TP) kiekis kraujyje priklauso nuo albuminų ir globulinų kiekio, taip pat nuo jų sintezės ir suirimo procesų. Bendro baltymo padidėjimas gali būti pastebimas esant autoimuninėms ligoms (pvz., sisteminei raudonajai vilkligei), taip pat sergant ūmiomis ar lėtinėmis infekcinėmis ligomis. Kitas dažnas priežastinis veiksnys yra stipri dehidratacija.
Kai kurios ligos, ypač piktybinės kraujo ligos, lemia paraproteinų susidarymą - tai nenormalūs baltymai, kurie funkciškai skiriasi nuo normalių kraujo plazmos baltymų. Paraproteinų buvimas diagnozuojamas atliekant elektroforezės tyrimą.
Sumažėjęs bendro baltymo kiekis dažniausiai susijęs su albumino koncentracijos sumažėjimu, kuris atsiranda dėl baltymų netekimo (nudegimų, nefrozinio sindromo) arba sutrikus jų sintezei (kepenų ligos, prasta mityba, sutrikęs baltymų pasisavinimas). Bendro baltymo kiekio tyrimas yra naudingas bendrai paciento būklei įvertinti.
Albuminas
Albuminas (ALB) yra pagrindinis kraujo plazmos baltymas, atliekantis svarbias funkcijas. Jis padeda palaikyti normalų kraujo tūrį ir slėgį bei yra pagrindinė transportinė medžiaga, pernešanti bilirubiną, tulžies rūgštis, kalcį, cinką, hormonus ir medikamentus. Albuminas sintetinamas kepenyse ir sudaro apie 60 % viso kraujo plazmos baltymų kiekio.
Albumino padidėjimas dažniausiai pasireiškia esant stipriai dehidratacijai, kai padidėja visų plazmos baltymų koncentracija. Albumino sumažėjimas gali būti susijęs su įvairiomis patologinėmis būklėmis, tokiomis kaip: uždegimai, širdies nepakankamumas, sutrikusi sintezė kepenyse (dėl kepenų ligų, nepakankamos mitybos ar piktybinio proceso), baltymų netekimas (nudegimai, nefrozinis sindromas, virškinamojo trakto ligos).
Kartais albumino koncentracijos pokyčiai gali turėti įtakos kitų medžiagų, tokių kaip kalcis, koncentracijai kraujyje.
Visų frakcijų baltymų gali santykinai padaugėti esant organizmo dehidratacijai(skysčių netekimas), sumažėti netekus daug baltymų per virškinamąjį traktą.