Situaciniai posakiai yra labai įdomūs, vaizdingi ir gyvi. Paremiologė Lilija Kudirkienė, viena iš leidinio „Vilką minim, vilkas čia“ sudarytojų, teigia, kad jei nežinai, kokia proga jie sakomi, tai ir nesuprasi.
Situaciniai posakiai ir jų reikšmė
Lietuvių situaciniai posakiai yra vaizdingi, tradiciniai ir dažnai vartojami kasdieniame gyvenime. Jie skiriasi nuo patarlių ir priežodžių savo struktūra ir idėja.
Skirtumai nuo patarlių ir priežodžių
Patarlė - tai kokia nors idėja, koks nors apibendrinimas. Pavyzdžiui, „kaip pasiklosi - taip išmiegosi“ reiškia, kad kaip pasidarysi - taip ir turėsi, kaip pasiruoši - taip tau ir seksis. Panašiai ir su priežodžiais, kur perkeltinė prasmė leidžia suprasti jų esmę. Tačiau situaciniai posakiai neturi jokios idėjos - jie pritaikyti prie situacijos ir be situacijos nelabai vartojami. Pavyzdžiui, posakis „karalius duonos pritrūko“ yra vartojamas ypatingu atveju - kai lyja lietus ir šviečia saulė.
Gyvenimo sritys, apimamos posakiuose
Situaciniai posakiai apima įvairias gyvenimo sritis. Knygą „Vilką minim, vilkas čia. Lietuvių situaciniai posakiai“ autoriai pradėjo nuo darbo tematikos posakių. Taip pat daug posakių yra iš bendravimo srities, parodančių, kad nenori bendrauti. Pavyzdžiui, kai klausia „kur tu eini?“, dažniausiai, jei nenori sakyti, pasako ką nors kita, pririmuojant, pavyzdžiui, „kur katinai raini“ arba tiesiog „einu į priekį“. Daug posakių yra iš žmonių vertinimo srities, ypač apie turtinę padėtį. Taip pat gausu posakių iš etiketo srities. Tarkim, įeina į kambarį vyriškis ir nenusiima kepurės, tokiam sako „gryčia su lubom“.
Mama, duona ir darbas situaciniuose posakiuose
Situaciniai posakiai, susiję su mama, duona ir darbu, atspindi tradicijas ir vertybes. Šie posakiai dažnai yra vaizdingi ir atspindi tam tikras gyvenimo situacijas.
Mama
Motinystė yra svarbi tema situaciniuose posakiuose. Moteris tampa motina tą akimirką, kai sužino, kad laukiasi. „Mamos žodyne nėra sąvokos „suaugęs“. Vaikas yra vaikas. Jie auga, sensta, bet suauga? Ką tai turėtų reikšti?“ Dalies mamų dažniausiai savo vaikus bučiuoja, o kita dalis dažniau bara. O absoliuti dauguma daro abu dalykus. Ir visos jos tą daro iš meilės.
Duona
Duona, kaip pagrindinis maisto produktas, taip pat minima situaciniuose posakiuose. Kai kas nors sako „oi, nerandu“, lietuviai sako „ieškok kaip duonos, ir rasi“.
Darbas
Darbo tematika yra plačiai atspindėta situaciniuose posakiuose. Tačiau posakiai, kurie yra iš darbų srities, iš tikrųjų jau istorija ir mažai kas juos bežino, nes ir darbai, ir žmonių gyvenimas pasikeitė. Kadaise eini pro moteriškę, mušančią sviestą, ir sakai „atvažiuoja su moliu“. Tai - maginis linkėjimas, kad sviesto kruopelės kaip molis susiklijuotų, be to, net mandagumas reikalavo tą sakyti. Jeigu audėja baigė viską suausti ir velenas, ant kurio buvo metmenys apvynioti, liko be siūlų, plikas, šeimyna džiaugėsi „mama plikį parvedė“.
Senieji ir naujieji posakiai
Nors daugelis posakių yra sukurti prieš daugelį metų, nauji posakiai taip pat atsiranda pagal poreikį, temperamentą, situaciją ir žmonių santykius. Pavyzdžiui, sako „nuvažiavo kaip su burokais į malūną“ - vadinasi, šnekėjo niekus. Man labai įsiminė ir patiko posakis „papūsk dyglei į rankovę, būsi garnio žentas“. Tai reiškia, kad aš nenoriu su tavimi šnekėti, vis tiek nesąmones kalbi.
Vargu ar naujų posakių beatsiranda kalbant apie orus, todėl reikia tik džiaugtis, kad neužmirštami senieji. Tarkim, mama vaikui rodo rūką ir sako „kiškis pirtį kūrena“. Arba, kai griežlė griežia, sako „vaikams krės, krės varškės“. Yra gražus posakis, kai temsta, - „meška langą užgulė“.
Pavyzdžiai
- Kai temsta, - „meška langą užgulė“.
- Mama vaikui rodo rūką ir sako „kiškis pirtį kūrena“.
- Kai griežlė griežia, sako „vaikams krės, krės varškės“.