Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas.
Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų.
Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis.
Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto.
Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Papildomas maitinimas
Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių*.
Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi pradėsite ir jo papildomą maitinimą.
Gal pastebėjote, kad kūdikis nepasisotina valgydamas mamos pieną ar pieno mišinį? O gal Jūsų kūdikis jau labai domisi nauju maistu ir nori valgyti iš šaukštelio? Išlikite kantrūs, jeigu kūdikis išspjaus pirmus košės šaukštelius.
Supraskite, kad jam dar reikia mokytis nuryti naują tirštą maistą iš šaukštelio. Keturių-šešių mėnesių amžiaus kūdikiai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir energijos vien iš mamos pieno ar pieno mišinio.
Be to, pradėjus valgyti tirštą maistą “į darbą įsijungia” kramtymo raumenukai, kurie yra aplink kūdikio burnytę. Per kelis ateinančius mėnesius dienos maitinimas mamos pienu ar pieno mšiniu palaipsniui bus keičiamas į maitinimą tirštu maistu.
Pirmiausia rekomenduojame keisti pietų meto maistą, po to - vakarienės, galiausiai - pavakarių. Pradėkite nuo vienos rūšies HiPP daržovių tyrelės. Jos lengvai virškinamos, supakuotos nedideliuose - 125 g - indeliuose.
Papildomą maitinimą pradėkite pagal „Trijų žingsnių taisyklę“ nuo kelių šaukštelių (4-6) vienos rūšies daržovių tyrelės (pavyzdžiui, HiPP Bio Ankstyvųjų morkų arba HiPP Bio Pirmųjų moliūgų). Jūsų vaikutis nesijaus sotus nuo kelių šaukštelių daržovių tyrelės, todėl po to jam dar duokite mamos pieno arba pieno mišinio.
Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių. Išlikte ramūs, jeigu Jūsų kūdikis pradžioje nelabai norės valgyti tiršto maisto - kantriai bandykite vėl kitą dieną.
Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę (jeigu papildomą maitinimą pradėjote nuo HiPP Bio Ankstyvųjų morkų, dabar pasiūlykite HiPP Bio Pirmųjų moliūgų tyrelę). Tai bus pirmas žingsnis.
Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį, pavyzdžiui, bulvę (HiPP Bio Ankstyvosios morkos su bulvėmis). Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t. y. vaikas gerai toleruoja daržoves, tada apie trečią savaitę nuo papildomo maitinimo pradžios pradėkite daryti trečią žingsnį: prie dviejų daržovių pridėkite mėsytę, pavyzdžiui, HiPP Bio Morkos su bulvėmis ir ėriuko mėsa.
Patarimai pradedant papildomą maitinimą:
- Jūs galite pagaminti pietų patiekalą sumaišant dvi skirtingas HiPP tyreles: pageidaujamas daržoves (apie 90 g) su maždaug puse indelio (apie 60 g) HiPP mėsos ruošinio.
- Deserto? Rekomenduojame kelis šaukštelius vaisių tyrelės, kurioje gausu vitamino C.
HiPP Kūdikių mitybos planas sudarytas pasitelkiant tiek mitybos, tiek pediatrijos mokslo žinias bei daugiametę mūsų mitybos specialistų patirtį. Mitybos planas yra rekomendacinio pobūdžio vadovas. *Papildomą maitinimą pradėkite duoti kūdikiui pasitarę gydytoju ne anksčiau 4 mėn.
Mamos pienas yra geriausias kūdikio maistas. Jeigu mama dėl tam tikrų priežasčių negali žindyti, tokiu atveju rekomenduojama vartoti hipoalerginį mišinį (pvz., nuo 6 mėn. HiPP HA2 Combiotic®). Pradedant papildomą maitinimą rekomenduojama vadovautis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kūdikiams, kurie nėra linkę į alergiją.
Papildomą maitinimą pradėkite ne anksčiau 4 mėnesių, tačiau ne vėliau 6 mėnesio - vėlesnis papildomo maitinimo įvedimas nėra alergijos prevencijos priemonė.
Svarbu papildomą maitinimą pradėti palaipsniui. Tokiu būdu kūdikis žingsnis po žingsnio pripras prie naujo maisto, o Jums nebus sudėtinga įvertinti, ar jis gerai toleruoja vieną ar kitą naują patiekalą.
Pradėjus kūdikio primaitinimą reikia bandyti duoti po vieną produktą ir tą patį maistą duoti maždaug savaitę, kad vaikas apsiprastų, o jūs per tą laiką turite stebėti reakciją dėl galimos alergijos. Maitinkite kūdikį 2-3 kartus per dieną ir pradėkite nuo mažo šaukštelio kiekį didindami palaipsniui.
V. Sutkus įspėja, kad pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu. Taigi nusiteikite, kad prireiks nemažai kantrybės. Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių.
Kada pradėti primaitinti?
Kai maitinimas mamos pienuku įsibėgėja, dienos ir naktys tampa lengvesnės. Bet štai ateina naujasis etapas - primaitinimo pradžia. Ir vėl iškyla daug klaustukų: kada pradėti primaitinti? nuo kokių produktų pradėti? kaip siūlyti? ir pan. Vienos mamos tik ir laukia, kada jau galės pasiūlyti naujų skonių.
Kitos - delsia. Ar tai dėl patogumo, kai vaikas valgo tik pienuką, ar dėl baimės, kad iškils sunkumų, ar dėl nežinojimo. Jeigu vaikučio sveikata gera, svorio priauga pakankamai, tai mamos pienuku maitinamus mažylius rekomenduojama pradėti primaitinti ne anksčiau kaip 6 mėnesių (mišinuku maitinamus mažylius galima primaitinti nuo 4 mėnesių).
Pačiai pradžiai galima duodi pačiulpti obuoliuko, ar duoti jo pagremžto su šaukšteliu. Primaitinimas turi prasidėti labai iš lėto - nuo mažo šaukštelio - ir kiekį didinti palaipsniui iki pilnos porcijos (150 ml). Apsipratimui su nauju produktu ar ingredientu rekomenduojama skirti apie savaitę laiko ar bent jau 3 dienas.
Per tą laiką gali pasireikšti alergija naujam produktui - bėrimas, pilvuko pūtimas, viduriavimas ar pan. Todėl reikia stebėti. Įvedant naują produktą stengkitės nemaišyti daugiau kaip 3-4 ingredientų - taip kūdikis lengviau pajaus naują skonį.
Vaikai yra skirtingi, vieni greitai priima naujoves, kitiems reikia šiek tiek daugiau laiko. Todėl, atsakyti į klausimą „kiek kūdikis turi suvalgyti?“ neįmanoma. Nevalgaus kūdikio per prievartą neprimaitinsi, o valgaus - alkano nelaikysi.
Vis dėlto, reikėtų atsižvelgti į kelis aspektus: nevalgiems kūdikiams tarp valgymų stengtis palaikyti ilgesnius tarpus ir neduoti užkandžiauti, o valgiesiems stengtis neviršyti 250 ml košės, nes 6-9 mėn.
Ir, pasak gydytojo, galima pastebėti kelis kūdikio požymius, kurie rodo, kad jis jau pasiruošęs pradėti ragauti ir kitokį maistą, ne tik mamos pieną: kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje;pavalgęs mamos pieno vaikas atrodo vis dar alkanas;labai svarbu, kad jis jau mokėtų maistą nuryti (iki keturių mėnesių kūdikiai paprastai viską išspjauna);vaikas pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus;rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti;dar vienas požymis - dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti.
Nuo ko pradėti?
Yra keletas variantų, nuo kurio maisto produkto galima pradėti primaitinimą. Daržovės, kaip pirmas maistas, tinkamas produktas yra tuomet, jei šviežių daržovių sezono metu kūdikiui sueina 4-6 mėnesiai.
Taip pat pradėti nuo daržovių gerai, jei vaikui svoris auga pakankamai. Antras variantas - grūdinės košės, pavyzdžiui, avižos, ryžiai. Jos geros tuo, kad padeda auginti svorį.
Trečias variantas - mėsa. Paprastai mėsa kūdikiams duodama vėliau, tačiau jei matoma, kad vaikui vystosi mažakraujystė, tuomet pirmas vaiko maistas gali būti ir mėsa. Mėsą kūdikiui galima paruošti įvairiai, pavyzdžiui, duoti nedideles juosteles, kad vaikas galėtų jas pačiulpti, mėsa gali būti sutrinta, sumalta, o kai vaikas moka kramtyti - galima duoti kąsnio dydžio gabaliukais supjaustytą mėsą, dar vėliau - didesniais gabaliukais, kuriuos reiktų ir pačiam atkąsti.
Ką duoti kūdikiui?
Gydytojas V. Sutkus pateikia planą, pagal kurį lengva vadovautis pradedant primaitinti kūdikį.
- 4 mėn. kūdikį rekomenduojama pradėti primaitinti nuo daržovių: pastarnoko, morkos, moliūgo, brokolio, kalafioro, žalių žirnelių, ropės, cukinijos ir avokado. Šių daržovių košes galima pagardinti sviestu arba aliejumi. Daržoves reikia supjaustyti mažais gabaliukais ir trumpai pavirti - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Košę galima praskiesti su mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Svarbu pradėti nuo vienos daržovės ir tik vėliau maišyti kelias.Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.
- 5 mėn. jau galima įtraukti vaisius: bananą, obuolį, kriaušę, slyvą, įvairias uogas. Kūdikiams iki 8 mėn. nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Svarbu, kad vaisiai ir uogos būtų duodami po daržovių, nes jie yra saldūs, tad pirma vaiką pripratinus prie vaisių, vėliau gali būti sunku supažindinti ir su daržovėmis. Vaisių ir uogų virti nebūtina - galima duoti ir šviežius, tik nulupkite odelę. Galima juos trinti arba duoti smulkius gabaliukus.
- Nuo 6 mėn. vaikui jau nebeužtenka vien mamos pieno, kad užtikrintume geležies, cinko, kalcio poreikį. Todėl rekomenduojama duoti ir mėsos, pavyzdžiui, jautienos, triušienos. Ją pirmiausia rekomenduojama virti, ne kepti, ir duodi ne dideliais kiekiais - labiau paragavimui.Jei primaitinimą pradedate tik nuo šio mėnesio - pradėkite nuo aukščiau išvardintos eigos.
Jau patį pirmąjį primaitinimo mėnesį į košę galima įmaišyti kokybiško aliejaus - vertėtų pradėti nuo kelių lašiukų ir palaipsniui padidinti dozę iki 1 arbatinio šaukštelio.
Virtos daržovės: bulvės, morkos, cukinijos, brokoliai, kopūstai, žiedinis kopūstai, lęšiai, moliūgai.
Paragavimui švieži vaisiai, uogos (augantys mūsų krašte, geriausiai mūsų darže) - obuoliai, kriaušės, slyvos, mėlynės, bananai.
Virtos daržovės: baklažanai, burokėliai, pomidorai, saldžiosios paprikos, žirniai. Pomidorų, burokėlių, morkų sultys. Persikai, abrikosai, avietės, avokadai, braškės, žemuogės. Savos pagamintos (ar parduotuvėje pirktos) tyrelės. Kukurūzų, miežių, sorų, manų, kvietinės kruopos.
Virtos daržovės: špinatai, šparaginės pupelės. Prieskoninės žolelės: krapai, petražolės, bazilikai ir pan.). Kuskusas, makaronai, perlinės kruopos. Galima karvės pienu balinti grūdines košes (neviršyti 150 ml). Neriebi kiauliena. Jogurtas. Pupelės. Liesa žuvis (geriau jūrinė arba pagauta tėčio) - jūrinė lydeka, menkė, plekšnė, sterkas. Greipfrutų sultys.
Nevirti: brokoliai, moliūgai, saldžiosios paprikos, cukinijos, kopūstai, ridikėliai, salotos, smulkinti ir be odelės pomidorai, špinatai, agurkai. Prieskoniai: pipirai, lauro lapai, druska, cukrus. Sultys: citrinų, apelsinų, mandarinų, ananasų, granatų, serbentų. Kiaušinis.
Įvedus į racioną mėsą (8-tą mėnesį mėsytę dedam į daržovių košę), atsiranda vandens poreikis. Kodėl? Mėsa, ypač triušiena, veršiena, yra rimtas geležies šaltinis. Pieno produktai, tame tarpe ir mamos pienas bei mišinukas, vartojami 2 valandos prieš ir po maisto, t.y. mėsos, trukdo tą geležį įsisavinti.
Dėl to, po pietų kūdikiui reikėtų duoti atsigerti vandenuko. Žinoma, tai gali būti nebūtinai vanduo, arbatos ar sultys taip pat tiks.
Užkandžiai duodami tarp maitinimų. Tai būtų netraškūs riestainiai, juoda duona (geriausia šiek tiek padžiovinta), duoniukai, morka ar kietas obuolio gabaliukas. Šie užkandžiai pasitarnauja kūdikiui dantenų masažui, pasikasymui, kai dygsta dantukai.
Ko vengti?
Prieš pateikdamas aiškų kūdikių primaitinimo planą gydytojas išvardijo visą sąrašą maisto produktų, kurių vaikams iki metų reiktų vengti.
Pirmiausia - druskos, nes ji gali pakenkti inkstams. Taip pat cukraus, saldintų produktų ir gėrimų, nes šie turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų. Netinka ir medus - jame yra botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų.
Kai kuriuos vaikus gali smarkiai alergizuoti riešutai. Jais galima ir paspringti, nes riešutus sunku sukramtyti. Riešutų vaikams iki vienerių galima duoti nebent sutrintus į košę, žinoma, jei nėra alergijos. Neduokite mažiesiems ir žalių ar minkštai virtų kiaušinių - tai salmoneliozės pavojus.
Karvės pienas ir pieno produktai nerekomenduojami, nes jie blogina geležies pasisavinimą ir savo sudėtimi karvės pienas nėra toks geras, kaip mamos pienas. Kai kurių sūrių (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio) negalima duoti, nes juose gali būti bakterijų listerijų ir gali sukelti listeriozę.
Nors ryžių košę kūdikiams duoti galima, ryžių gėrimas nerekomenduojamas, nes ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė. Taip pat į šį sąrašą patenka ir jūros gėrybės. Netinkamai parinktis jos gali sukelti apsinuodijimą maistu.
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei.
Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų. Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui.
Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Alergijos
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai.
Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją.
Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina.
Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Kita
Vitaminas D užtikrinta tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju.
Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo.
Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę.
Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami.
Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama.
Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis!