2009 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) inicijavo judėjimą „Plauk rankas - saugok gyvybes“. Gegužės 5-oji paskelbta Pasauline rankų higienos diena. Pagrindinis šio judėjimo tikslas - gerinti rankų higieną sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau kasmet ši diena yra gera proga priminti, kad rankų higienos įpročius būtina formuoti ir šeimoje bei visuomenėje.
„Vienintelė patikima infekcijų prevencijos priemonė - plauti, plauti ir dar kartą plauti rankas“, - įsitikinusi vidaus ligų gydytoja Milda Seibutienė. Gydymas neįsivaizduojamas be mediko rankų prisilietimo. „Rankos yra labiausiai mikroorganizmais užteršta mūsų kūno dalis, dėmesys jų higienai privalo būti ypatingas. Tinkamas rankų plovimas gali užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui“, - sako slaugytoja N.
Suskaičiuoti, kiek kartų per dieną pati plauna rankas, jai būtų sunku: „Atsikėlusi iš lovos pirmiausia nusiplaunu rankas, užkaičiu virdulį, tada prausiuosi. Atvažiavusi į darbą iškart einu prie kriauklės - juk rankos vėl užsiteršia nuo automobilio raktelių, vairo, durų rankenos. Darbe rankas plaunu prieš kiekvieno paciento apžiūrą ir po jos.
Gydytoja M. Seibutienė neabejoja, kad rankų plovimo įpročius reikia formuoti ankstyvoje vaikystėje. Kalbėti su vaikais apie rankų švarą būtina tada, kai jie supranta, ką reiškia praustis. Mokslininkai seniai nustatė, kad rankų odos raukšlėse, po nagais kaupiasi ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai. Ant rankų jie gyvena po keletą valandų, todėl lengvai gali tapti užkrečiamųjų ligų priežastimi.
Kad ir kokiame, atrodo, švariame pasaulyje gyventume, nešvarių rankų ligos neišnyksta - grybelis, parazitų kiaušinėliai, bakterinė dizenterija, hepatitas A, virusinės žarnyno infekcijos, sukeltos rotaviruso, noroviruso. „Rankomis gali būti pernešami ir oro lašeliniu būdu plintančių ligų sukėlėjai - gripas, raudonukė, skarlatina, vėjaraupiai“, - sako gydytoja M. Seibutienė ir priduria, kad pasaulinė statistika kelia susirūpinimą - per metus nuo žarnyno infekcijų miršta apie 2 milijonus žmonių.
Nors apie nešvarių rankų ligas kalbama daug, slaugytoja N. Gaižauskienė abejoja, ar vaikų įprotis dažnai plauti rankas kiekvienoje šeimoje ugdomas nuo ankstyvų dienų. „Savo namuose anūkams pastačiau kėdutę, kad jie pasiektų kriauklę ir vandenį, - dalijasi savo patyrimu. - Kai anūkai ateina, pirmas jų darbas yra nusiplauti rankas. Didžiulę slaugytojos patirtį turinti N. Gaižauskienė rankinėje visuomet nešiojasi dezinfekuojamąjį gelį. „Tam atvejui, jei nebūtų kur nusiplauti rankų. Alkoholinis antiseptikas puikiai šalina laikinus mikroorganizmus, - sako slaugytoja ir priduria, kad plauti iš parduotuvės ar turgaus parsineštą obuolį yra natūralu, o nusiplauti rankas, kuriomis vėliau ims tą obuolį, dažnas pamiršta.
Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad rankų plovimas su muilu yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų. Mokslininkai tikina: jei tinkamai plauname rankas su muilu, nuo jų pašaliname 90 procentų žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Medicinos įstaigose naudojami higieniniai rankų antiseptikai - papildoma ir efektyvi rankų higienos priemonė. Tokia rankų dezinfekcija užtrunka apie 30 sekundžių, nereikia vandens, mažiau dirginama oda.
Rankas būtina nusiplauti prieš ir pasinaudojus tualetu, prieš valgį, prieš ir po maisto gaminimo, ypač jei prisiliečiame prie žalios mėsos ar žuvies, taip pat prieš ir pakeitus vaiko vystyklus, grįžus iš kiemo, daržo, sodo, parduotuvės, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabendravus su sergančiu žmogumi. „Net kai grįžtate iš parduotuvės ir iškraunate produktus ant stalo, viską sudėję į vietas stalą gerai nuvalykite dezinfekuojamąja priemone - takelis prie kasos yra viena labiausiai mikroorganizmais aplipusių vietų parduotuvėje, - sako slaugytoja N. Gaižauskienė. Rankas geriausia nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.
„Užkrečiamosios ligos egzistavo ir egzistuos - mikroorganizmai prisitaiko prie besikeičiančio pasaulio, tampa atsparūs plovikliams, muilui, netgi antibiotikams, tad vienintelis dalykas, ką tikrai galime daryti, norėdami apsaugoti save ir savo artimuosius, - kruopščiai plauti rankas“, - įsitikinusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja M. Žiūrėkite vaizdo klipą, kaip taisyklingai plauti rankas. Pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro slaugytoja N.
2018 m. lapkričio mėnesį jau vienuoliktą kartą minėta Europos Komisijos inicijuota Europos supratimo apie antibiotikus diena ir ketvirtąjį kartą - Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojama Pasaulio supratimo apie antibiotikus savaitė. Šia proga paskelbti naujausi duomenys, atskleidžiantys antimikrobinio atsparumo, antibiotikų vartojimo situaciją ir tendencijas ES / EEE regione.
Antimikrobinio atsparumo tendencijos
Vertinant Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo (EARSSNet) ataskaitą didžiausią nerimą kelia gramneigiamų bakterijų atsparumo plitimas. Escherichia coli ir Klebsiella pneumoniae išsiskiria sudėtiniu atsparumu kelioms antibiotikų grupėms bei plataus spektro beta laktamazių (ESBL) gamyba. Nors K. pneumoniae atsparumas didesnis, ir toliau išlieka statistiškai reikšmingos E. coli atsparumo didėjimo tendencijos. Vis dėlto didžiausiu iššūkiu tampa bakterijų atsparumas karbapenemams - keliose ES valstybėse registruojamas atsparių K. pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa ir Acinetobacter spp. paplitimo augimas.
Vertinant gramteigiamų bakterijų atsparumo situaciją turima daugiau teigiamų žinių. Streptococcus pneumoniae atsparumas 2014-2017 m. laikotarpiu išlieka stabilus, tačiau itin dideli netolygumai tarp valstybių ir daugelyje jų makrolidams nejautrių pneumokokų yra daugiau nei pencilinui. Staphylococus aureus - vienintelė bakterija, kurios atsparumas mažėja ES: MRSA paplitimas sumažėjo nuo 19,6 proc. (2014 m.) iki 16,9 proc. (2017 m.). Iš enterokokų rimtą nerimą kelia didėjantis Enterococcus faecium atsparumas vankomicinui - ES / EEE regione jis statistiškai reikšmingai padidėjo nuo 10,4 proc. (2014 m.) iki 14,9 proc. (2017 m.) ir tokia augimo tendencija stebima trečdalyje valstybių.
Apibendrinant visų bakterijų atsparumo paplitimo netolygumus tarp valstybių išryškėja aiškus gradientas iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus su palankiausia situacija Šiaurės Europoje. Pažymėtina, kad padėtis Lietuvoje šiuo atžvilgiu nėra palanki ir labiau atspindi ne Šiaurės, o Rytų Europos tendencijas, apimančias itin grėsmingą ir vieną didžiausių Europoje Acinetobacter spp. ir K.
Antibiotikų suvartojimas Europoje
Europos antibiotikų suvartojimo stebėsenos tinklo (ESAC-Net) ataskaitoje apibendrinus 25 ES ir 2 EEE šalių pateiktus duomenis nustatyta, kad bendras antibiotikų suvartojimas ambulatoriniame sektoriuje 2017 m. yra 21,8 VTD 1 000-čiui gyventojų per dieną. Stebimi itin dideli skirtumai tarp šalių - rodiklis svyruoja nuo 10,1 Nyderlanduose iki 33,6 Kipre (Lietuvoje - 16,8)3. Džiugina, kad 2013-2017 m. periodu antibiotikų suvartojimas nedidėja, o aštuoniose valstybėse net registruota reikšminga mažėjimo tendencija.
Vertinant antibiotikų vartojimą svarbios ne tik vartojimo apimtys, bet ir suvartojamų antibiotikų spektras. Vidutinis plataus spektro (plataus spektro penicilinai ir cefalosporinai, makrolidai (išskyrus eritromiciną), fluorchinolonai) ir siauro spektro (siauro spektro penicilinai ir cefalosporinai, eritromicinas) antibiotikų santykis Europoje yra 2,25, o atskirose šalyse svyruoja nuo 0,1 (Norvegijoje) iki 22,2 (Maltoje) (Lietuvoje diagnostikos ignoravimas ir tyrimų atlikimas tik „sunkiais“ atvejais dramatizuoja situaciją?
Tam reikalingi specialūs tyrimai, nes galimi ir kiti didelio atsparių bakterijų paplitimo lygio priežastiniai scenarijai. Vienas jų - infekcijų kontrolės spragos ligoninėse. Nors antrą kartą Europoje atlikto infekcijų paplitimo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje nustatytas hospitalinių infekcijų paplitimas yra mažiausias Europoje (3,2 proc.), tačiau šis rodiklis gali būti interpretuojamas ne taip optimistiškai įvertinus tai, kad lovų skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių, o rizikos grupės pacientų santykis vienas mažiausių (intensyviosios terapijos skyrių pacientai sudarė 2,8 proc., kitose ES šalyse iki 9,6 proc.).
Optimistinį požiūrį slopina ir itin žemi infekcijų kontrolės rodikliai - rankų antiseptiko suvartojimas ligoninėse didėja nežymiai (2018 m. bendro pobūdžio ligoninių vidurkis 10,1 ml/lovadieniui; mediana - 8,2 ml/lovadieniui) ir tikrai nesieks ES vidurkio (2016-2017 m. ES duomenys dar nepaskelbti, o 2011-2012 m. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos institucijomis atliktų tyrimų, nagrinėjusių kliniškai ir mikrobiologiškai svarbių bakterijų paplitimą Lietuvos ligoninėse, preliminarūs duomenys taip pat rodo, kad gramneigiamų patogeninių bakterijų kamienai plinta tiek tarp skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų, tiek pačiose įstaigose, ir daugeliu atvejų plintantys kamienai turi bent vieną atsparumą antibiotikams koduojantį geną, įprastai lokalizuotą mobiliuose genetiniuose elementuose ir dėl to lengvai perduodamą horizontaliu būdu kitoms bakterijoms.
Veiksniai, lemiantys atsparumą antibiotikams
Atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą lemia ne tik šių vaistų vartojimas ir infekcijų kontrolės lygis žmonių medicinoje. Pirmoje bendroje trijų ES agentūrų - Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Europos maisto saugos agentūros ir Europos vaistų agentūros - ataskaitoje parodytas sudėtingas ir ganėtinai skirtingas ryšys tarp įvairių antibiotikų klasių suvartojimo ir bakterijų atsparumo išsivystymo.
Nors detali analizė parodė, kad ne visų antibiotikų vartojimas veterinarijoje tiesiogiai susijęs su žmonių bakterijų atsparumu, antibiotikų vartojimas ne medicinoje pripažintas svarbiu bakterijų atsparumo atsiradimą ir plitimą lemiančiu veiksniu. Vertinant žmonių medicinoje ir veterinarijoje (įskaitant maistui auginamus gyvūnus) sunaudojamų antibiotikų santykį (matuojama mg kilogramui biomasės), Lietuva yra viena iš 18-os ES / EEE šalių, kuriose antibiotikų suvartojimas didesnis žmonių medicinoje (Lietuvoje - 2,5 karto). Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surenkami duomenys apie naminių gyvūnų išskiriamų bakterijų atsparumą nedžiugina - Europoje Lietuva išsiskiria vienais didžiausių iš vištų išskiriamų bakterijų (E. coli ir kt.) atsparumo rodikliais. Svarbu suprasti, kad žmonės ir jų ūkinė veikla daro įtaką atsparių bakterijų paplitimui aplinkoje.
2016 m. vykusioje Jungtinių Tautų asamblėjoje svarstyta antimikrobinio atsparumo problema pripažinta realia grėsme. JT ir valstybių vadovai įsipareigojo skatinti ir remti iniciatyvas, kurios visais būdais prisidėtų prie antibiotikų veiksmingumo išsaugojimo. Nepaisant teikiamo politinio pirmumo kai kurių bakterijų atsparumo lygis ES / EEE regione išlieka itin aukštas, o ryškūs skirtumai tarp valstybių įrodo geros praktikos pavyzdžių efektą ir pagrindžia pokyčių poreikį.
Kasmetinės antimikrobinio atsparumo tematika organizuotos konferencijos atidarymo kalboje sveikatos apsaugos ministras A. Veryga priminė Ž. Verno romanus, kuriuose daugelis vaizduojamų mokslinės fantastikos elementų tapo tikrove, ir išsakė viltį, kad pesimistinės mokslinės fantastikos „pranašystės“ neišsipildys. Tai priklauso nuo politinių sprendimų, specialistų ir visuomenės sąmoningumo.