Sveikatos šaltinis - lėkštėje. „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, kalbėdama apie vaikų imuniteto stiprinimą, pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į tai, kas kiekvieną dieną yra vaiko lėkštėje.

Reikėtų vadovautis sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijų, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką.

Primaitinimo pradžia

Žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė. Tiesa yra ta, kad rekomendacijos skirtingose šalyse yra skirtingos. Jas lemia šalyje vyraujanti maisto kultūra, produktų pasirinkimas ir net sezonas.

Anksčiau vyravo požiūris, kad primaitinimą vertėtų atikti anksčiau - kai vaikui sukanka 4 mėnesiai. Kuo jaunesnis kūdikis, tuo prasčiau jo virškinimo sistema yra pasirengusi kitokiam maistui. Be to, primaitinimui skirtame maiste nėra kūdikiui reikiamo maistinių medžiagų kiekio, o esamos įsisavinamos sunkiai.

6 mėnesiai yra tik orientacinis amžius. Kiekvienas vaikas yra unikalus, tad vert.:

• Kūdikio svorį.
• Dėmesį maistui.
• Motorinius įgūdžius.
• Liežuvio darbas ir rijimo refleksas.

Iki 4 mėnesių amžiaus kūdikio burnos organai yra pritaikyti išimtinai žindymui. Ant liežuvio patekusį maistą jie mala burnoje ar iš jos išstumia.

Kaip matome, vienos tiesos nėra, ir apsispręsti, nuo ko pradėsite, turite patys. Svarbu stebėti vaiką ir jo reakcijas. Jūsų sprendimą gali paveikti ir vaiko įgeidžiai: kartais mažylis gali kategoriškai atsisakyti tyrelės ir košės ir iki metų norėti maitintis tik mamos pieneliu.

Pirmasis maistas

Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.

Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčius grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn.

Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams.

Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją: 6 mėn.

Svarbu žinoti apie prieskonius ir priedus

Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais.

• Druska. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus.
• Cukrus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų).
• Aliejus, sviestas. Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą!
• Prieskoninės žolelės. Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską.
• Kiti prieskoniai. Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.

Kaip maitinti?

• Tęskite žindymą ar maitinimą pieno mišiniais.
• Vienu kartu - vienas naujas produktas. Kiekvieną naują maisto produktą įveskite kas tris dienas - taip galėsite sekti, ar produktas nesukelia alerginės reakcijos.
• Nuosekliai didinkite porcijas. Pirmą kartą mažylis suvalgys vos 1-2 arbatinius šaukštelius „kieto“ maisto. Gali būti ir taip, kad pajutęs burnoje jam neįprastą skonį, kūdikis viską išstums lauk. Neverskite jo - jei mažasis valgytojas atsisako ragauti, vadinasi šiam kartui pietūs baigti. Kas kartą mažyliui košelės duokite vis daugiau ir daugiau.
• Maitinkite tik šaukšteliu. "Kietą" maistą mažylis turi valgyti su šaukštu arba imti pirščiukais: taip jis mokysis stalo etiketo ir lavins įgūdžius.
• Maisto kūdikiams šildyti nebūtina. Jei visgi nusprendėte tai padaryti, jis turėtų būti drungnas, ne karštas. Mikrobangų krosnele naudokitės atsargiai.

Nepamirškite, kad karvės pieno ir medaus iki vienerių metų vaikui duoti negalima. Kalbant apie cukrų, vaikai jį labai mėgsta ir labai greitai pripranta. Kartais tėvai eina lengviausiu keliu ir, norėdami įsiūlyti mažyliui maistą, jį saldina. Tai yra klaida: daugybės tyrimų įrodyta, kad iš cukraus nėra jokios naudos. Netgi priešingai - jis gali paskatinti dantukų ėduonies atsiradimą, silpninti imunitetą, didinti nutukimo ir diabeto riziką.

Mėsa kūdikio mityboje

Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.

Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.

Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.

Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys.

Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.

Taip pat skaitykite: Sveikatos pagrindas - sveika ir subalansuota mityba. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio mitybą, nes kūdikis nėra sumažinta suaugusio žmogaus kopija: mažylio organizmas funkcionuoja kitaip, jo apsauginės reakcijos yra silpnesnės, be to, kūdikis suvalgo santykinai daugiau maisto nei suaugusysis (skaičiuojant suvartojamo maisto kiekį svorio kilogramui). Mamai, auginančiai kūdikį, iškyla nemažai klausimų apie mitybą: kaip kūdikį maitinti, kada pradėti duoti papildomus produktus, po kiek duoti, kokie produktai tinka labiausiai ir kokie ne, kas geriau: ar gaminti pačiai, ar rinktis jau pagamintus produktus.

Motinos pienas ir mišiniai

Motinos pienas patenkina kūdikio maisto ir skysčių poreikį iki 4-6 mėn. Todėl, jei kūdikis visiškai sveikas, jokio papildomo maitinimo ar girdymo nereikia.Gydytojas, įvertinęs kūdikio sveikatos būklę, psichomotorinį išsivystymą, Jums patars, kaip pradėti papildomai maitinti mažylį. Kūdikio sveikatai kenkia tiek ankstyvas, tiek vėlyvas papildomo maisto įvedimas. Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, mamos pienas ar pieno mišinys išlieka svarbi maisto dalis. Todėl ir toliau kūdikis turi gauti mamos pieno ar pieno mišinio, tik jo kiekis atitinkamai sumažės.

Remiantis naujausiomis pediatrų rekomendacijomis, nepatartina kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais duoti gryno karvės arba ožkos pieno bei iš jų namuose gamintų mišinių*. Jei manote, kad Jūsų pienuko kūdikiui pradeda trūkti, konsultuokitės su gydytoju arba slaugytoja; jeigu dėl kokių nors svarbių priežasčių baigėte maitinimą krūtimi, pasitarkite, kokį pasirinkti pramoniniu būdu pagamintą pieno mišinį.

HiPP pieno mišiniai skirti įvairaus amžiaus kūdikiams. Kai Jūsų kūdikis jau valgys 2 košes (daržovių ir grūdinę), o mamai trūks savo pieno, geriau būtų pasirinkti pieno mišinį HiPP2, kuris patenkins augančio organizmo poreikį pagrindinėms maisto medžiagoms. Vyresnio amžiaus kūdikiams (nuo 8 mėnesio) kai kurių mineralinių medžiagų,pavyzdžiui kalcio, geležies, reikia daugiau. Pieno mišinyje HiPP3 šių medžiagųyra tiek, kad patenkintų sparčiai augančio kūdikio poreikius.

Tais atvejais, kai mama negali kūdikio maitinti savo pienu ir ypatingai, kai kūdikiui yra alerginio susirgimo rizika, pvz.: alergiški tėvai, tada, pasitarus su medicinos darbuotoju, geriau kūdikį pradėti maitinti hipoalerginiais (hidrolizuotais) HiPP HA mišiniais.

*Kūdikių ir mažų vaikų maitinimas. Kad kūdikis vystytųsi harmoningai, jis turi gauti visų pagrindinių maistinių medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų), mineralų ir mikroelementų, vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Svarbu, kad visų šių medžiagų kiekis būtų subalansuotas. Kūdikiui augant, t.y. Baltymas - pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Kūdikiui augant, baltymo poreikis visą laiką didėja. Todėl norėdami patenkinti šį trūkstamą minėtų medžiagų poreikį, privalome kūdikį maitinti papildomai.Visiškai nauja mažylio patirtis-valgyti iš šaukštelio. Kūdikiui reikia to išmokti. Taigi turėkite kantrybės ir pradėkite nuo mažų "žingsnelių" . Naudokite plastikinį šaukštelį apvaliais kraštais ir tas šaukštelis turėtų būti tik Jūsų mažylio.Jeigu Jūs norite paragauti vaiko maistelio, naudokite savo šaukštelį. Vaiko šaukštelis turi būti ne metalinis.

Patarimai pradedant primaitinimą

1. Kūdikis turi išmokti valgyti tirštą maistą.
2. Pietų metu rekomenduojama pradėti nuo kelių šaukštelių daržovių tyrės.
3. Naujo maisto kiekį didinkite palaipsniui. Pradėkite nuo 10-15 g, kasdien tą kiekį didinkite po vieną šaukštą iki 125-150 g. Nuo 6 mėn.
4. Kūdikis, pratinamas prie naujo patiekalo, dar nesuvalgo viso jam reikiamo maisto kiekio.
5. Pirmoji košė turi būti tyrelės konsistencijos, vėliau - mažiau pertrinta su minkštais daržovių ar vaisių gabalėliais.
6. HiPP rekomenduoja 3-jų žingsnių taisyklę.

Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą

„Pastaruoju metu pastebime labai daug atvejų, kai vaikai maitinasi itin netinkamai. O tai ypač išryškėja rudens ir žiemos laikotarpiu, kai vaikų imuninė sistema labai susilpnėja“, - apie vieną pagrindinių susirgimų priežasčių pasakoja gydytoja.

Paklausta, kas yra susirūpinimą medikams kelianti netaisyklinga mityba, pašnekovė įvardijo, kad tai - keptas, riebus ar saldus maistas, kuriuo neretai vaikus „pradžiugina“ tėvai ar seneliai: „Kalbu apie tokį maistą kaip, pavyzdžiui, kepsniai, picos ir t. t. Apskritai, vaikai ir pusgaminių vartojimas yra du nesuderinami dalykai. Pusgaminiuose nėra naudingųjų medžiagų, reikalingų vaikui.“

Daug dirbančius ir mažai laisvo laiko turinčius tėvus medikė taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas bent kartą per dieną valgo šiltą, namuose gamintą maistą. „Būtų gerai, kad maistas namuose būtų ruošiamas bent vieną kartą per dieną. Blogiausiu atveju, galima ir kitą dieną patiekalą dar kartą pašildyti, bet tą darant didžioji dalis naudingų medžiagų yra prarandama“, - apie bene svarbiausią stiprios imuninės sistemos faktorių primena šeimos gydytoja.

Papildomai specialistė priduria, kad dar vienas atžalų imuninei sistemai kenkiantis produktas yra cukrus. Anot gydytojos, jo vartojimas vaikams turėtų būti labai ribojamas: „Mityba yra susijusi ne tik su imuninės sistemos būkle, bet ir su svorio proporcingumu, endokrininės sistemos veikla. Kai sutrinka hormoninė reguliacija, sutrinka ir vaiko kūno svoris, atsiranda antsvoris bei emociniai sutrikimai, pavyzdžiui, hiperaktyvumas. Nors mityba atrodo toks mažas ir nesvarbus dalykas, netinkamai maitinantis - pasekmių gali būti labai daug.“

Šeimos gydytoja primena, kad vitaminai yra tik maisto papildas, bet ne pakaitalas.

Aktyvus poilsis

Kalbdama, kokiais dar būdais būtų galima sustiprinti vaiko atsparumą sezoninėms ligoms, I.Juškienė prašo tėvų atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas veikia po pamokų, t. y., ar atžala turi pakankamai laisvo laiko poilsiui. „Neretai pastebiu, kad tapo labai madinga vaikus apkrauti užklasinėmis veiklomis, tačiau poilsio režimas yra labai svarbus vaiko imuninės sistemos formavimuisi. Stebėdama savo mažuosius pacientus, matau, kad pastaruoju metu vaikai yra vis dažniau išsekę nuo įvairių užsiėmimų kiekio. Neretai jie būna užimti nuo paties ryto iki vėlaus vakaro. Kad organizmas atsistatytų, vaikas namuose turi pailsėti kartais tiesiog nieko neveikdamas bent porą valandų per dieną“, - tėvams pataria gydytoja.

I.Juškienės teigimu, itin svarbus ir aktyvus poilsis lauke - grūdinimasis taip pat efektyviai stiprina vaikų imuninę sistemą. „Daryti kažkokių specialių pratimų tikrai nereikia, užteks žaisti, bėgioti ar tiesiog pasivaikščioti parke. Taip pat noriu priminti, kad vaikams iki 15-16 metų reikia miegoti bent 8 valandas per parą, nes mažėjant miego ir poilsio valandų skaičiui, silpsta ir vaiko imuninė sistema“, - patarimų negaili medikė.

Kada būtina kreiptis į gydytojus?

Jei vaikas visgi susirgo, I.Juškienė tėvams pataria įsivertinti situacijas, kada dar galima gydytis namuose, o kada jau reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Pasak pašnekovės, jei tėvai į gydytoją kreipiasi pirmosiomis vaiko susirgimo valandomis, neretai būna sunku nustatyti tikslią diagnozę. Kraujo tyrimai taip pat dar nebūna iki galo tikslūs, todėl medikai gali daryti tik prielaidas.

„Atžalai pasijutus blogiau, iš pradžių tėvai turėtų patys bandyti gydyti savo vaiką simptominėmis priemonėmis ir jį atidžiai stebėti. Jeigu vaikui sloga - naudokite nosies lašus, jeigu kosulys - vartokite sirupą nuo kosulio. Žinoma, reiktų atsižvelgti į vaiko kūno temperatūrą, bet turėkite omenyje, kad vaikų ji - visuomet aukštesnė nei suaugusiųjų. Vis dėlto, jei jūsų atžala - neįprastai vangi, jos savijauta bėgant laikui negerėja, nieko nelaukite ir būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją“, - paaiškina gydytoja.

---