Skydliaukės echoskopija - saugi ir neskausminga procedūra, kurios metu skydliaukė tiriama naudojant ultragarso bangas. Šis tyrimas greitai atliekamas, nekenksmingas ir neturi jokio pašalinio poveikio. Skydliaukės echoskopija - tai greitas, patikimas, visiškai neskausmingas tyrimas ultragarso spinduliais. Šie spinduliai nekenksmingi žmogui.
Kada reikalinga skydliaukės echoskopija?
Echoskopija gali būt skiriama esant nenormaliems skydliaukės funkcijos tyrimų rezultatams arba apžiūros metu apčiuopus guzus, mazgus, pastebėjus padidėjusią kaklo apimtį. Jis gali būti skiriamas pastebėjus nenormalų skydliaukės patinimą, skausmą ar infekcijas, siekiant nustatyti būklę, sukeliančią tokius simptomus. Skydliaukės tyrimas echoskopu gali būti ir profilaktinio sveikatos patikrinimo dalis, nes padeda gydytojui geriau suprasti bendrą paciento sveikatos būklę. Įtariant skydliaukės ligą, echoskopija yra nepakeičiamas tyrimas.
Skydliaukės echoskopija Vilniuje dažniausiai atliekama siekiant diagnozuoti ligas, pavyzdžiui, gerybinius mazgus ar vėžinius susirgimus. Tačiau vis dažniau šį tyrimą atvykstama pasidaryti profilaktiškai, kadangi taip šeimos gydytojas gali matyti gerokai platesnį savo paciento būklės paveikslą.
Pagrindinės priežastys atlikti skydliaukės echoskopiją:
- Skydliaukės audinių uždegiminių procesų pradžia.
- Skydliaukės dydžio pokyčiai.
- Skydliaukės mazgų, cistų ir navikų užuomazgos.
- Sutrikusi skydliaukės kraujotaka.
- Limfmazgių uždegimas.
- Nustatyti juntamo nerimo, dirglumo, staigios nuotaikų kaitos, prislėgtos nuotaikos šaltinį.
- Didėjančios kūno masės, mažėjančios kūno masės, pastebimai greitai kintančio svorio priežastį.
Kokias ligas galima diagnozuoti?
Skydliaukės echoskopija suteikia galimybę laiku pastebėti ir diagnozuoti skydliaukės adenomą, tiroiditą, gerybinius ir piktybinius navikus, jų užuomazgas, dvi pagrindines skydliaukės ligas - hipotirozę ir hipertirozę, kai skydliaukė gamina per mažai arba per daug hormonų. Pagrindinės skydliaukės ligos ir būklės yra hipotirozė ir hipertirozė. Hipotirozė atsiranda tuomet, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų. Hipertiroze susergama tada, kai skydliaukė gamina per daug hormonų.
Kaip pasiruošti skydliaukės echoskopijai?
Skirtingai nuo pilvo organų, skydliaukės echoskopijai nereikia ruoštis iš anksto. Skydliaukės echoskopijai specialus pasiruošimas nereikalingas. Skydliaukės echoskopija yra ypač paprastas, iki pusvalandžio trunkantis tyrimas. Ar galima valgyti prieš skydliaukės echoskopiją? Taip, galima laikytis įprastos dienos rutinos ir tikrai nėra būtina tyrimą atlikti ryte, nevalgius, kaip dažnai esame įpratę ruoštis kraujo tyrimams.
Kaip atliekama skydliaukės echoskopija?
Tyrimo metu gydytojas po paciento kaklu padeda pagalvėlę, kad pakreiptų jo galvą atgal ir atidengtų kaklą. Tokia padėtis gali būti nepatogi, tačiau paprastai ji nėra skausminga. Kai kuriais atvejais skydliaukės tyrimas echoskopu gali būti atliekamas pacientui sėdinti vertikaliai. Gydytojas ištepa paciento kaklą specialiu geliu, kuris padeda ultragarso davikliui slysti per odą ir perduoti kuo tikslesnį vaizdą. Prietaisu tiriama kaklo sritis, kurioje yra skydliaukė.
Echoskopija - tai pažangus neinvazinis tyrimo metodas vidinėms audinių struktūroms ir organams stebėti naudojant ultragarso bangas. Jam atlikti naudojamas echoskopas - aparatas, susidedantis iš daviklio ir ekrano. Davikliu braukant per odą, paciento kūnas atspindi ultragarso bangas, kurios paverčiamos elektros impulsais, suformuojančiais vaizdą ekrane. Echoskopijos tyrimas gali būti atliekamas priglaudžiant daviklį prie odos ties tiriamu organu arba per natūralias kūno angas. Tyrimas per odą paprastai atliekamas pacientui gulint ant nugaros. Priklausomai nuo to, kurį organą reikia ištirti, gydytojas gali paprašyti Jūsų atsistoti, pasiversti šonu ar atsigulti ant pilvo. Jūsų oda bus patepta specialiu vandens pagrindu pagamintu geliu, panaikinančiu oro tarpą tarp odos ir daviklio - tokiu būdu gaunami tikslesni tyrimo rezultatai.
Šį tyrimą atlieka patyrę gydytojai echoskopuotojai, kurių įgūdžiai ir žinios, pasitelkus pažangią ultragarsinę įrangą, suteikia galimybę atlikti išsamų skydliaukės ištyrimą, įvertinant skydliaukės struktūrą, kontūrus, pastebėti mazgelių užuomazgas, pakitusį skydliaukės dydį.
Kiti skydliaukės tyrimai
Laboratoriniai skydliaukės tyrimai - pirmas, lengviausias ir greičiausias būdas gydytojui įvertinti skydliaukės hormonų pusiausvyrą, galimus pakitimus. Kraujo tyrimai gali padėti diagnozuoti skydliaukės patologijas ir padėti suvaldyti dėl hormonų sutrikimo kylančias komplikacijas.
Pirminiam profilaktiniam skydliaukės patikrinimui atliekami kraujo tyrimai. Tiriami hormonai: laisvas tiroksinas (FT4) ir skydliaukę stimuliuojantis hormonas tirotropinas (TTH, TSH).
Jeigu ultragarso tyrimo metu aptinkama įtartinų mazgų ar kitų struktūrinių pakitimų - gydytojas gali rekomenduoti punkcinę biopsiją.
Gavęs visų tyrimų rezultatus - gydytojas endokrinologas juos išsamiai analizuoja, pateikia paciento skydliaukės būklės vertinimą ir rekomenduoja tolimesnius veiksmus. Tai gali būti nuolatinis stebėjimas, gydymas vaistais arba chirurginė intervencija. Tai priklauso nuo diagnozės.
Kada rekomenduojama atlikti skydliaukės tyrimus?
Skydliaukės veiklą rekomenduojama pasitikrinti įtariant hormonų perteklių ar trūkumą. Skydliaukės tyrimus rekomenduojama atlikti reguliariai, bent kartą per penkerius metus.
Esant labai aktyviai skydliaukės veiklai, skundžiamasi dažnu širdies plakimu ar širdies ritmo sutrikimu, svorio kritimu, jautrumu karščiui, prakaitavimu, nervingumu, nerimu, kartais net padidėjusiu aktyvumu, tačiau laikui bėgant jėgos išsenka, atsiranda raumenų silpnumas, nuovargis.
Esant skydliaukės veiklos nepakankamumui, skundžiamasi nuovargiu, svorio augimu, jautrumu šalčiui, sulėtėjusiu mąstymu, odos sausumu, nagų lūžinėjimu, vidurių užkietėjimu.
Tai yra tipiniai simptomai, kuriems pasireiškus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.